Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-305-576/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-06
Bylos Nr.
1-305-576/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Nukentėjusysis
M. M., M. G.
Kaltinamasis
O. M.
Advokatai
Gediminas Skaistys
Kategorijos
  • 1.2.4.8.1BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
  • 1.2.26.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr.1-305-576/2016Proceso Nr.1-01-1-18391-2015-3Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.8.1;1.2.26.4. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,kaltinamosios gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,nukentėjusiesiems M. M., M. G.,kaltinamajai O. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 2 d., 286 str. padarymu,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

ji 2015-03-30, apie 20 val. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su savo motina M. M. metu, savo mažamečio vaiko M. M., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje sudavė jai du smūgius kumščiu į pakaušį, tris kartus ranka į veidą, po ko M. M. su vaiku ant rankų nukritus ant grindų, rankomis tempė ją už plaukų, tuo sukeldama jai fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

O. M. pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent:

ji, 2015-03-30, apie 20 val. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute adresu (duomenys neskelbtini), nevykdė atvykusio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio, t.y. policijos pareigūno M. G. reikalavimo, kuris veikė vadovaujantis LR policijos veiklos įstatymo 16 str. nuostatomis, teisėtai reikalaujant eiti su juo iki tarnybinio automobilio tikslu nustatyti jos asmens tapatybę ir sulaikyti dėl nusikalstamos veikos padarymo, vykstant kartu su juo į Vilniaus antrąjį policijos komisariatą, Algirdo g. 20, Vilniuje ir vykdant jos sulaikymą- paėmus ją už rankos, ji priešinosi, stumdėsi ir pasilenkusi įkando M. G. į kairės rankos plaštaką, tuo padarydama M. G. odos nubrozdinimus kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu panaudojus fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 286 str.

Kaltinamoji O. M. kalta dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2015-03-30 grįžo namo vakare, susiginčijo su mama M. M., jos susistumdė. Kuri pirma trenkė nepamena, tačiau ji trenkė mamai į pakaušį ir pastūmė. Po to abi iškvietė policiją. Pirmas atvyko policijos pareigūnas A. P. su moterim patrule. Ji atsisakė tikrintis blaivumą, nes buvo namuose, ne viešoje vietoje, manė, kad neprivalo pūsti į alkotesterį. Ji taip pat parašė pareiškimą.Vėliau ji tiesiog sėdėjo su vaiku, atvažiavo greitoji medicinos pagalba, jokių sužalojimų nenustatė. Vaikas neverkė, sėdėjo, kalbėjo su ja. Atvažiavo patrulis M. G., jai pasirodė, kad jis priešiškai nusiteikęs. Kaip pats minėjo teisme, prieš tai jis vyko užfiksuoti, kad jos nėra namuose, todėl mano, kad ne veltui buvo priešiškai nusiteikęs. Motina įvykio metu jam nesakė, kad ji yra laisvo elgesio mergina. M. G. stovėjo šalia jos, o ji tuo metu laikė sūnų M. ant rankų. M. G. neperspėjo, kad ji bus sulaikoma, jis tiesiog čiupo ją už rankų, M. vos neparkrito ant grindų. Priėjusi mama M. M. paėmė vaiką. M. G. pradėjo ją tempti iš kambario į virtuvę. Tam ji nesipriešino. Tik vieną kartą sustojo, nes norėjo apsirengti, užsidėti paltą ir batukus. Po to jis juos atnešė ir įmetė į mašiną. Tiesiog nenorėjo eiti, kai jis tempė jautė skausmą. Išeinant iš namų prie antros stovinčios patrulių mašinos ji įkando jam į ranką. Pareigūnai įstūmė ją į automobilį, ne tą, kur žmonas vežė. Be to, pareigūnai jai dėjo antrankius, tačiau kodėl jie tą neigia nežino. Ją nuvežė į areštinę, po areštinės gavo siuntimą, vyko pas medikus.

Ar tempė mamą už plaukų dabar nebegali pasakyti. Nepamena, ar sudavė mamai tris kartus į veidą. Su nukentėjusiojo M. G. civiliniu ieškiniu nesutinka. Mano, kad jis pats smurtavo prieš ją kaip prieš moterį. Tą vakarą buvo išgėrusi gal 6 taures vyno. Prieš įkandant pareigūnui į ranką jautė skausmą, nes pareigūnas ją tempė, o ji parkrito, neleido apsirengti, laužė jai rankas ir ji pasilenkė ir įkando. Ar sakė pareigūnui, kad jai skauda nepamena, gal sakė paleisti. Ją tempė už rankų. Vienas pareigūnas už vienos, o kitas už kitos.

Nukentėjusioji M. M. paaiškino, kad kaltinamoji yra jos dukra, sutiko duoti parodymus. 2015-03-30 įvykį pamena. Tą dieną jos dukra O. M. grįžo namo girta, gal 3 ar 4 dienas jos nebuvo namuose. Grįžusi nuėjo miegoti. Vaikas ilgai nematęs motinos, priėjo prie jos, ji buvo agresyvi, pastūmė vaiką, vaikas pradėjo verkti. Pasakė dukrai:“Ką tu darai?“ Nuo to viskas ir prasidėjo.

O. M. iš pradžių pastūmė vaiką, išėjo į virtuvę parūkyti. Vaikas atbėgo pas ją, ji paėmė vaiką ant rankų. O. priėjo, pradėjo tampyti vaiką už rankų, draudė jam vadinti ją močiute. Vaikas pradėjo verkti, tada O. pribėgo prie jos ir vartodama necenzūrinius žodžius kumščiu sudavė į galvą. Kai pradėjo kviesti policiją, tada O. ją pastūmė ant grindų, pradėjo mušti, už plaukų tampyti. Paėmusi jos telefoną, išmetė į lauką, kad daugiau nekviestų policijos. O. jai sudavė smūgius į pakaušį, į veidą. O. ją mušė kur papuolė, sudavė du smūgius į veidą, tris smūgius į pakaušį. Kai nukrito su vaiku ant rankų ant grindų, O. pradėjo tampyti už plaukų. Ji jautė skausmą. Į gydytojus nesikreipė. Buvo greitoji atvažiavusi, apžiūrėjo vaiką ir tiek. Kur vaiko tėvas, nežino, pati augina vaiką. Dukra, tai būna namie, tai išvažiuoja, geria, palieka vaiką.

Dar nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams, O. atsisakė pūsti į alkotesterį, atsisakė tikrintis neblaivumą, vaiką ant rankų paėmė, t.y. prisidengė vaiku. Taip darė, nes policija norėjo ją išvežti iš namų. Ji buvo nusiteikusi labai agresyviai. Kokius sužalojimus O. padarė pareigūnui ji nematė, tai vyko jau ne namuose. Ji girdėjo, kai grįžęs į butą pareigūnas pasakė ten tuo metu buvusiai kitai pareigūnei, kad O. įkando į ranką.

Pagarsinus nukentėjusiosios M. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu (1 t., 28-29 b.l.), nukentėjusioji juos patvirtino kaip teisingus.

Pagarsinus nukentėjusiosios M. M. papildomus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu (1 t., 30-31 b.l.), nukentėjusioji juos patvirtino kaip teisingus.

Nukentėjusysis M. G., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulis, parodė, kad tą vakarą kovo 30 d. dirbo, per radijo ryšį girdėjo, kad reikalingas alkotesteris nustatyti vaiko motinai neblaivumą ir buvo nurodytas adresas. Kadangi tai buvo jų sektorius, pasisiūlė nuvažiuoti, nes turėjo alkotesterį. Tuo metu dirbo su porininke E. M.. Nuvažiavus į įvykio vietą, juos pasitiko kolega A. P. kartu su studente. Būtent šie pareigūnai ir prašė atvežti alkotesterį. Tik užėjus į namus kaltinamoji O. M. garsiai rėkavo, kažką aiškinosi. Paklausus pas patrulį A. P., kas atsitiko, šis paaiškino, kad dukra sumušė motiną. Toliau vyko bendravimas, buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba, apžiūrinėjo vaiką. Pats tuo metu priėjo prie nukentėjusiosios M. M., paklausė, kas nutiko, kaip įvyko. Nukentėjusioji M. M. parodė dukros O. rankinuką, ištraukė degtinės butelį. Tam, kad įsitikinti, ar kaltinamoji O. M. tikrai yra neblaivi, paprašė pasitikrinti blaivumą, tačiau pastaroji atsisakė, nurodžiusi, kad yra namuose. Tada jisai pradėjo moralizuoti, kaip būdama mama gali taip prie vaiko elgtis, kokį pavyzdį rodo. Sakė jai, kad neturėtų taip elgtis. Jam bendraujant su O., P. tuo metu paėmė pareiškimą iš M. M.. Kaltinamajai O. M. buvo paaiškinta, kad privalės važiuoti į 2 policijos komisariatą, kadangi yra parašytas pareiškimas, reikės nustatyti neblaivumą komisariate. Kaltinamoji vėl pradėjo isterikuoti, pagriebė vaiką ant rankų. Pats paprašė M. M. paimti iš kaltinamosios vaiką. Nukentėjusioji priėjo, kaltinamoji geranoriškai atidavė vaiką. Tada jie, pareigūnai, išsivedė kaltinamąją iš kambario. Jau beveik būnant lauke, pajuto fizinį skausmą, nes laikė kaltinamąją už vienos rankos. Tuomet surėkė, pasakė, kad lyg tai kaltinamoji įkando ranką. Pamatė, kad kraujas pradėjo bėgti. Tada su A. P. užlaužė kaltinamajai O. M. rankas, antrankių nedėjo. Kaltinamoji kažkiek pasimuistė, bet apsiramino. Įsodino ją į tą tarnybinį automobilį, kuriuo pats atvažiavo. P. automobilyje yra vieta šuns transportavimui. Atėjus porininkei nuvežė O. M. į antrą policijos komisariatą. Vedant į komisariatą kaltinamoji nesipriešino, tačiau komisariate vėl pradėjo rėkauti, kad visus iš darbo atleis, dar kažką sakė. Buvo naudojami keiksmažodžiai ir necenzūriniai žodžiai.

Kaltinamoji jam įkando į kairę ranką, prie krumplių. Byloje turi būti nuotrauka. Dėl įkandimo darbo metu nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur konstatavo nubrozdinimus, bet niekas nepaaiškino, kodėl parašė „nubrozdinimai“. Turėjo nedarbingumą kelias dienas. Vėliau darbe reikėjo eiti į med. komisiją, kad nustatytų, koks sveikatos sutrikdymas. Gydytoja pasakė, kad žinyne nėra tokio apibūdinimo, kaip žmogaus įkandimas, todėl visur ir buvo minimas nubrozdinimas.

Bendraujant su kaltinamąja O. M. matėsi, kad ji buvo neblaivi. Matėsi iš jos elgesio ir iš nugerto butelio. Be to, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Jam žinomos aplinkybės, kad nukentėjusioji M. M. kovo 30 d. įvykio dieną buvo sumušta O.. Dar bute plaukai ant grindų mėtėsi, gumbas buvo galvos srityje. Vedant kaltinamąją į automobilį jis pats ėjo iš priekio ir laikė kaltinamąją už rankos, o P. ėjo iš galo ir taip pat laikė už rankos. Antrankiai kaltinamajai nebuvo uždėti.

Liudytojas A. P., Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 4 būrio patrulis, teisme parodė, kad kaltinamoji O. M. jam iki įvykio aplinkybių nebuvo pažįstama, nukentėjusysis M. G. yra jo kolega. Nurodė, kad aplinkybių smulkiai nepamena. Iškvietimą pirmas gavo jis. Nuvykęs į šeimą pastebėjo, kad moteris galimai neblaivi. Jos motina pasakė, kad gėrė dukra, todėl nusprendė pasikviesti kitą ekipažą nustatyti blaivumui, kadangi su savimi alkotesterio neturėjo. Tiksliai nebepamena, ar ji atsisakė pūsti, ar pūtė į alkotesterį. Kai sulaikinėjo, nenorėjo paleisti vaiko, o po to apkaltino pareigūnus, kad vaiką atiminėjo iš jos, išmetė ant žemės. Vaiką paėmė močiutė. Vedant į automobilį, sulaikant priešinosi ir įkando kolegai į ranką. Ją nuvedė į kolegos automobilį, nes pas jį patį nėra patalpos sulaikytiems asmenims.

Patį įkandimo faktą jis matė. Tuo metu sulaikinėjo. Nepamena iš kurios pusės, į kurią ranką kando. Tuo metu sulaikinėjo moterį, jis buvo paėmęs už vienos rankos, o kolega už kitos. Visos aplinkybės surašytos tarnybiniame pranešime. Pagarsinus tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes (b.l.11), liudytojas A. P. patvirtino jame užfiksuotas aplinkybes. Konkretizavo, kad duomenys dėl M. M. sumušimo yra nurodytos iš pačios nukentėjusiosios paaiškinimo. Kai atvyko M. M. buvo susijaudinusi, buvo šiek tiek šoke. O. M. kai atvažiavo pareigūnai buvo agresyvi.

Pareiškime(b.l.4) M. M. nurodė, kad jos dukra O. M. 2015-03-30 apie 20,00 val. grįžusi namo, vartojo necenzūrinius žodžius jos bei savo vaiko atžvilgiu. Vaikas verkė. O. M. ją mušė.

Asmens blaivumo testo duomenimis M. M. 2015-03-30 22,35 val. buvo blaivi(b.l.5).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje(b.l.7-9) fakto užfiksuota, kad policiją kvietė M. M.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2015-03-30 apie 20,00 val. pranešėjos dukra O. M. grįžusi po keturių dienų vaikui girdint įžeidinėjo savo motiną necenzūriniais žodžiais, trenkė kumščiu du smūgius į pakaušį, po to dar kelis kartus delnu į veidą, kai močiutė su anūku parkrito ant žemės. Pranešėja buvo susijaudinusi dėl patirto smurto. Ant M. M. veido galimai smurto žymių nesimatė. Nukentėjusioji buvo blaivi, O. M. blaivumą pasitikrinti atsisakė. Įvykio vietoje atvykusi GMP 0894 nenustatė jokių sužeidimų nei M. M., nei M. M., nei O. M.. Pagal pareiškėjos pranešimą kartu su AP-25 pagalba buvo sulaikoma O. M., kuri sulaikymo metu įkando į kairės rankos plaštaką Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos vyriausiajam patruliui M. G., buvo matyti bėgantis kraujas.

Tarnybiniame pranešime 2015-03-30 vyriausiasis patrulis M. G. nurodė, kad kartu su AP-38 vyriausiuoju patruliu A. P. sulaikant O. M., pastaroji aktyviais veiksmais bandė išvengti sulaikymo, įkando jam į kairės rankos plaštaką, buvo matyti bėgantis kraujas(b.l.10). Prie tarnybinio pranešimo pridėta fotonuotrauka(b.l.12).

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės paciento, patyrusio traumą apžiūros lape Nr. 25933(b.l.14) užfiksuota, kad 2015-03-31 00,57 val. kreipėsi M. G. dėl patirtos traumos, t.y. dėl to, kad sulaikymo metu jam įkando sulaikomas asmuo.

2015-06-01 Specialisto išvada Nr. G 1742/15(01) patvirtina, kad M. G. padarytas odos nubrozdijimas kairėje plaštakoje galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-03-30), paveikus kietu buku ar bukabriauniu daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo atsirasti ir ginantis. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Jis neatspindi žalojančio daikto formos, dydžio(b.l.20). .

2015-05-22 Specialisto išvada Nr. G 1672/15(01) patvirtina, kad M. G. padarytas odos nubrozdijimas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, galimai paveikus kietu buku aštriabriauniu daiktu(galimai dantimis). Sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2015-03-30. M. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytas kūno sužalojimas pasekmių nesukėlė(b.l.22).

Bendrojo pagalbos centro raštas(b.l.25) patvirtina, kad pateikta 2015-03-30 Centro informacinėje sistemoje užregistruoti keruti pranešimai dėl įvykių Pakraščio g. 4-2, Vilnius. Vieno iš skambučių metu nutrūkus ryšiui pranešėjai buvo pora kartų perskambinta. 2015-08-27 Apžiūros protokolu(b.l.26-27) minėti įrašai apžiūrėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamosios O. M. kaltė įvykdžius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 d., 286 str. įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, t.y. nukentėjusiojo M. G., nukentėjusiosios M. M., liudytojo A. P. parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamoji O. M. kalta dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies. Paaiškino sudavusi motinai pakaušį galimai du kartus ir pastūmė, o ar tampė už plaukų nepamena. Teigė, kad kaltinime nurodomas suduotų motinai smūgių skaičius yra per didelis. Taip pat ji pripažino sulaikymo metu įkandusi į ranką pareigūnui M. G..

Žemesnės instancijos teismas

Teismas kaltinamosios parodymus, kad ji nesudavė tiek smūgių motinai, kiek nurodoma pareikštame kaltinime, vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją ir remiasi byloje surinktų įrodymų visuma. Šis jos paaiškinimas paneigtas visų pirma nukentėjusiosios M. M. šioje dalyje iš esmės nuosekliais tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme duotais parodymais, kuri patvirtino, kad dukra O. M. konflikto metu sudavė du smūgius kumščiu į pakaušį, tris kartus ranka į veidą, o po to su vaiku ant rankų nukritus ant grindų rankomis tempė ją už plaukų. M. M. paaiškino dėl tokių O. M. veiksmų jautė fizinį skausmą.

Faktą, kad nukentėjusioji M. M. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą informuodama apie jos atžvilgiu vartojamą į smurtą ir elgesį vaiko atžvilgiu patvirtina garso įrašų apžiūros protokolas(b.l.26-27) bei perklausyti teisme garso įrašai(b.l.108)

Tą aplinkybę, kad M. M. įvykio dieną buvo sumušta O. M., patvirtino į įvykio vietą vykęs pareigūnas M. G.. M. M. sumušimo faktas yra nurodytas ir liudytojo A. P., taip pat vykusio į įvykio vietą, tarnybiniame pranešime (b.l.11).Be to, pareigūnų parodymais nustatyta, kad O. M. buvo agresyvi. Nukentėjusiųjų M. M., M. G., liudytojo A. P. parodymai iš esmės neprieštarauja tarpusavyje, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Be to, nukentėjusiosios M. M. parodymai atitinka ir rašytinę bylos medžiagą - pareiškime (b.l.4) bei 2015-03-30 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 7-9) užfiksuotas aplinkybes, todėl teismas jais tiki.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pati kaltinamoji O. M. teismo posėdžio metu pripažino smurto vartojimo motinos atžvilgiu faktą, tik teigė sudavusi mažiau smūgių nei nurodyta kaltinime.

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, jog O. M. sukėlė nukentėjusiajai M. M. fizinį skausmą būtent smurtavimu. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu vartoto smurto nesikreipė į medikus nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu, nes jos parodymus, o tuo pačiu ir smurto vartojimo faktą, patvirtina aukščiau aptarti liudytojo M. P., nukentėjusiojo M. G. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Be to, nukentėjusioji M. M. paaiškino dėl ko ji nesikreipė į medikus, nurodė, kad labiau pergyveno ne dėl savęs, o dėl vaiko. O. M. nusikalstama veika pagal LR BK 140 str. 2 d. įrodyta, kvalifikuota teisingai.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia dviem alternatyviais būdais: panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pasipriešinimas fiziniu smurtu – tai tyčinis smūgių sudavimas ar kūno sužalojimų padarymas kitu būdu.

Teismas laiko įrodyta, kad kaltinamoji O. M. pasipriešino valstybės tarnautojui, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 str. Kaip minėta, kaltinamoji O. M. pripažino įkandimo į ranką M. G. faktą, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis M. G. patvirtino, kad sulaikymo metu, vedant į tarnybinį automobilį kaltinamoji jam įkando į ranką. Iš esmės analogiškai nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas A. P. patvirtino matęs, kad kaltinamoji O. M. įkando į ranką M. G.. Nukentėjusioji M. M. nurodė girdėjusi pokalbį tarp pareigūnų, kai į butą sugrįžęs pareigūnas skundėsi kitai ten tuo metu buvusiai pareigūnei, kad O. M. įkando į ranką.

Nukentėjusiojo sužalojimo faktą ir patirto sužalojimo mastą patvirtina specialisto išvada Nr. G 1742/15(01)(b.l.20) ir specialisto išvada Nr. G 1672/15(01)(b.l.22), kur užfiksuota, kad M. G. padarytas odos nubrozdijimas kairėje plaštakoje galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-03-30). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.Be to, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės paciento, patyrusio traumą apžiūros lape Nr. 25933(b.l.14) užfiksuota, kad 2015-03-31 00,57 val. kreipėsi M. G. dėl patirtos traumos, t.y. dėl to, kad sulaikymo metu jam įkando sulaikomas asmuo.

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad O. M. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 str. įrodyta, kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Ištyrus kaltinamosios O. M. asmenybę nustatyta, kad kaltinamoji neteista(b.l.58), nedirba(b.l.64-65), administracine tvarka bausta(b.l.59-62). Jos deklaruota gyvenamoji vieta Pakraščio g. 4-2, Vilnius (b.l.57). Kaltinamoji gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b.l.68, 72), į Vilniaus priklausomybės ligų centro į įskaitą įrašyta (b.l.69). Pagal 2015-09-10 specialisto išvadą Nr. 91T-PL-328/2015(b.l.74) O. M. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga.

O. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Jos įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 2 d. ir nusikalstama veika, numatyta LR BK 286 str. yra nesunkūs tyčiniai nusikaltimai(LR BK 11 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 str. nuostatas, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina arešto bausmė už LR BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir viešieji darbai už LR BK 286 str. numatytą nusikalstamą veiką. Bausmės subendrinamos.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis M. G. pateikė civilinį ieškinį 12,77 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l.169).Nukentėjusysis teisme nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko. Turtinę žalą sudaro kelionės išlaidos važiuojant į gydymo įstaigas. Konsultuotis važiavo, nes nukentėjusioji minėjo, kad O. yra lengvo elgesio mergina, todėl pergyveno, kad nuo jos seilių nebūtų užsikrėtęs kokiomis nors ligomis. Neturtinė žala reiškiama dėl sukelto fizinio skausmo, kaltinamoji grasino atleisti jį iš darbo, parašė pareiškimą, kad sumušęs kaltinamąją, vaiką primušęs. Darbe dėl to buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, tačiau buvo nustatyta, kad jokių pažeidimų nebuvo. O. M. kaltino jį nebūtais dalykais. Po viso įvykio buvo neigiama savijauta. Ilgai jautė skausmą rankoje ir po nedarbingumo uždarymo.

Kaltinamoji O. M. su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko.

Civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, žala padaryta dėl tyčinių neteisėtų kaltinamosios veiksmų.

Civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus ”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.

Byloje yra įrodyta, kad nukentėjusysis M. G. dėl kaltinamosios O. M. tyčinių veiksmų patyrė nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, buvo gydomas. Nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.

Nors M. G. motyvuodamas neturtinės žalos dydį teigia, kad jis ne tik patyrė skausmą, išgyvenimas, turėjo nepatogumų dėl kaltinamosios veiksmų, bet ir kad kaltinamoji O. M. jį apskundė parašydama pareiškimą, kaltino nebūtais dalykais, dėl ko darbe buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurį atlikus buvo nustatyta, kad jokių pažeidimų nepadarė. Reiškiant neturtinės žalos dydį šios aplinkybės kaip nurodė nukentėjusysis taip pat buvo įvertintos. Tačiau teismas pažymi, kad ši baudžiamoji byla yra nagrinėjama pareikšto O. M. kaltinimo ribose, o būtent dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui M. G. 2015-03-30 apie 20,00 val. Todėl aplinkybės, susijusios su kitais įvykiais, tame tarpe ir skundų nagrinėjimu tarnybinio patikrinimo metu, negali būti vertinamos kaip sudarančios reikšmę sprendžiant neturtinės žalos dydį šioje byloje. Todėl neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam nustatytinas dėl 2015-03-30 įvykio metu kaltinamosios O. M. neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu ir dėl to kilusių pasekmių remiantis byloje esančiais įrodymais.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad M. G. buvo padarytos fizinio bei dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas, dėl jo atsirandantys nepatogumai ir pan. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia reikia atsižvelgti į asmens sveikatos sutrikdymo sunkumą.

Byloje esančia įrodymų visuma patvirtina, kad M. G. 2015-03-30 buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekmių nenustatyta, ką patvirtina specialisto išvada Nr. G 1742/15(01)(b.,l.20) ir specialisto išvada Nr. G 1672/15(01)(b.l.22). Dėl įvykio metu patirtos traumos nukentėjusiajam teko kreiptis pas medikus, jis buvo gydomas. Akivaizdu, kad nukentėjusysis juto fizinį skausmą, emocinę įtampą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas.

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamosios turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamoji nedirba, jos mažametį vaiką augina motina(nukentėjusioji M. M.). Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į nurodytą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad nukentėjusiojo M. G. prašoma 500 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra mažintina, todėl civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 302, 304, 307, 308 str.,

nusprendė:

O. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti areštu 60 parų.

O. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir nuteisti viešaisiais darbais dviems mėnesiams, įpareigojant dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. , 65 str.1 d. 2 p. b)p.p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę areštą 60 parų.

Vadovaujantis LR BK 66 str. 1 d., 2 d., 65 str., į bausmės laiką O. M. įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2015-03-30 21,26 val. iki 2015-03-31 11,47 val. (vieną parą), nuo 2016-02-07 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2016-04-06, ir laikyti O. M. atlikusia bausmę.

O. M. kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti, ją paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Kardomąją priemonę O. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo M. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamosios O. M. nukentėjusiojo M. G. naudai 200 (du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo, o civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti, priteisti iš kaltinamosios O. M. nukentėjusiojo M. G. naudai 12,77eurų ( dvylika eurų 77 eurocentus) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras.Teisėja (A.V.)Nida Vigelienė2016 m. balandžio 6 d.