Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Rimvydo Norkaus ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. (R.) W. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-694-392/2011 pagal ieškovo A. K. (A. K.) ieškinį atsakovui R. W., dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,KENG“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,LLB Investicijos“, dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. W. ir prašė priteisti iš atsakovo 362 544 Lt avansinę išmoką, 38 191,28 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 21 d. tarp ieškovo bei UAB „Meicė“ akcininkų: atsakovo R. W., J. J. S. (J. J. S.), P. J. C. (P. J. C.), G. S. (G. S.), S. J. B. (S. J. B.), L. T. F. (L. T. F.), J. M. M. (J. M. M.), V. G. S. (V. G. S.), E. P. M. (E. P. M.), P. K. O. (P. K. O.), T. O. (T. O.), D. A., Kapital Lithuania BV ir AG7 LLP buvo sudaryta UAB „Meicė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria atsakovas R. W. ir kiti UAB „Meicė“ akcininkai įsipareigojo parduoti jam (ieškovui) 100 proc. minėtos bendrovės akcijų, o jis (ieškovas) įsipareigojo šias akcijas nusipirkti, sumokant atsakovui R. W. ir kitiems UAB „Meicė“ akcininkams 250 000 EUR dydžio avansą –šalių sutartos akcijų kainos dalį (Sutarties 2.2.2.1 p.). Remdamasis Sutarties 2.2.5 punktu dalį avanso - 105 000 EUR jis (ieškovas) sumokėjo atsakovui, kuris šią sumą turėjo paskirstyti kitiems UAB „Meicė“ akcininkams, t. y.: D. A. - 25 000 EUR, Kapital Lithuania BV - 27 500 EUR, o sau - 52 500 EUR. Minėta Sutartimi atsakovas R. W. įsipareigojo parduoti, o jis (ieškovas) įsipareigojo nupirkti 21 atsakovui priklausančią UAB „Meicė“ akciją. Nors ieškovas, vykdydamas Sutartį, 2008 m. gegužės 22 d. mokėjimo pavedimu į atsakovo nurodytą UAB „LLB investicijos“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 52 500 EUR avansą, Sutartis su atsakovu nebuvo įgyvendinta, todėl atsakovui sumokėtas 52 500 EUR avansas, ieškovo nuomone, buvo sumokėtas be pagrindo. Sutarties šalys, siekdamos įvykdyti UAB „Meicė“ akcijų perleidimo ieškovui sandorį, nežiūrint to, kad Sutartis nebuvo iki galo įvykdyta ir pasibaigė, susitarė dėl naujų akcijų perleidimo sutarčių sudarymo. Vykdant šį susitarimą jis (ieškovas) ir dalis UAB „Meicė“ akcininkų, turėjusių 47 akcijas, sudarė 2008 m. rugpjūčio 29 d. UAB ,,Meicė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios buvo visiškai įvykdytos. 2008 m. rugsėjo 1 d. su UAB „Meicė“ akcininkais D. A. ir Kapital Lithuania BV buvo sudarytos jų turimų 10 ir 11 UAB „Meicė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartys. Ieškovas, siekdamas gauti lėšų apmokėti D. A. ir Kapital Lithuania BV už parduodamas UAB „Meicė“ akcijas, kurių kaina buvo atitinkamai 132 150 EUR ir 447 865 EUR, 2008 m. rugsėjo 1 d. su atsakovu R. W. sudarė 580 015 EUR paskolos sutartį, kuria iš atsakovo šių akcijų įsigijimui pasiskolino 580 015 EUR. Paskolos sutartimi buvo susitarta, jog paskolos dalį - 447 865 EUR, atsakovas R. W. perves tiesiogiai Kapital Lithuania BV, o 132 150 EUR paskolos dalį perves D. A.. Atsakovui pervedus minėtas sumas jis (ieškovas) su šiais asmenimis už jų parduotas UAB „Meicė“ akcijas visiškai atsiskaitė pagal 2008 m. rugsėjo 1 d. UAB „Meicė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsakovui R. W. sumokėtas 52 500 EUR avansas, kurį atsakovas turėjo paskirstyti Kapital Lithuania BV ir D. A. už tų pačių akcijų įsigijimą, ieškovui nebuvo grąžintas.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš R. W. ieškovui 380 820,19 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovo ieškovui 19 384,52 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas sprendė, kad 2008 m. gegužės 22 d. į UAB „LLB Investicijos“ banko sąskaitą buvo pervesta 105 000 EUR dydžio avansas. Atsakovas pripažino, kad mokėjimo pavedimai į UAB „LLB Investicijos“ sąskaitą yra pavedimai atsakovui. 2008 m. balandžio 21 d. UAB „Meicė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis neįvykdyta: įmonės akcininkai, taip pat atsakovas, D. A. ir Kapital Lithuania BV pagal šią sutartį ieškovui UAB „Meicė“ akcijų neperleido. Vėliau, 2008 m. rugpjūčio 29 d. ir 2008 m. rugsėjo 1 d. sudarytų akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, ieškovas įsigijo 68 proc. UAB „Meicė“ akcijų. Tai įrodo UAB „Meicė“ operacijų akcijomis registravimo žurnalo bei ieškovo vertybinių popierių sąskaitos įrašai. Ieškovas atsiskaitė su visais akcijų pardavėjais. Su akcijų pardavėjais D. A. ir Kapital Lithuania BV ieškovas visiškai atsiskaitė lėšomis, gautomis iš atsakovo R. W. pagal 2008 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutartį, todėl, teismo nuomone, ieškovui grąžintinas 2008 m. balandžio 21 d. UAB „Meicė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovui R. W. sumokėtas 52 500 EUR avansas, kurį pastarasis buvo įsipareigojęs pervesti D. A. ir Kapital Lithuania BV, būti grąžintas. Šios aplinkybės neneigia ir atsakovas, atsiliepime teigdamas, kad šią avanso sumą ieškovui jau yra grąžinęs. Su atsakovu R. W. UAB „Meicė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl ir kita ieškovo jam sumokėta 52 500 EUR avanso suma taipogi turi būti grąžinta. Vertindamas atsakovo argumentus, kad dalies jam sumokėto avanso atsakovas neprivalo grąžinti, nes dėl ieškovo netinkamo akcijų pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo atsakovas patyrė nuostolių, teismas pažymėjo, kad Sutarties nuostatos nenumatė galimybės akcijų pardavėjams, taip pat ir atsakovui, įskaityti iš pirkėjo gautą avansą į pirkėjo pagal Sutartį mokėtinas netesybas ar kitaip kompensuoti pardavėjų nuostolius. Priešingai, Sutarties 4.2.3 punktas numatė, jog nutraukus akcijų pirkimo-pardavimo sutartį šalys įsipareigoja imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų atkurtos iki šios sutarties buvusios aplinkybės, pirkėjui grąžintas jo sumokėtas avansas. Teismas pažymėjo, kad CPK 12 straipsnyje įvirtintas ginčo šalių rungimosi principas reiškia šalių pareigą įrodyti nurodytas aplinkybes. Nors atsakovas teigia, kad jis grąžino 87 000 EUR avansą penkiais mokėjimais 2008 m. lapkričio 15 d., 2008 m. gruodžio 15 d., 2009 m. sausio 8 d., 2009 m. vasario 26 d. ir 2009 m. birželio 12 d. ieškovui ir įmonei UAB „KENG“, tačiau šiuose mokėjimo pavedimuose nurodytos mokėjimo paskirtys neleidžia teigti, kad minėtos pinigų sumos buvo pervestos kaip ginčo avansas. Iš atsakovo pateiktų pavedimų ir juose nurodytų mokėjimo paskirčių matyti, kad šiais pavedimais sumokėtos sumos skirtos įmonei UAB „KENG“ kaip juridiniam asmeniui. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių jo poziciją, kad minėtais pavedimais pervedamos sumos yra skirtos būtent grąžinti ieškovui avansą. Mokėjimų paskirtis leidžia teigti, jog tai buvo atsakovo paskolos įmonei UAB „KENG“. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad UAB „KENG“ yra kontroliuojamas LAVANDER TRADING O?, kurios valdybos narys yra ieškovas, turi būti vertinama kartu su ieškovo pateikiamais įrodymais, iš kurių matyti, kad LAVANDER TRADING O? akcininkais yra ne tik ieškovas, bet ir atsakovas, turintys po pusę šios įmonės akcijų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, priešingai nei teigia atsakovas, ieškovas, ir tai įrodo pateikti ieškovo dokumentai, nėra UAB „KENG“ vadovas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „KENG“ būtų mokėjusi atsakovo pervestas lėšas ieškovui, todėl teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo vadovaujamos įmonės UAB „LLB Investicijos“ sumokėta 37 000 EUR suma UAB „KENG“ nebuvo skirta atsiskaityti su ieškovu. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nepateikė atsikirtimų į ieškovo dublike pateikiamą paaiškinimą, kad 2008 m. lapkričio 15 d. mokėjimo pavedimas 50 000 EUR sumai buvo skirtas ne grąžinti iš ieškovo gautą avansą, bet atlyginti ieškovui už paslaugas kitame bendrame ginčo šalių nekilnojamojo turto projekte. Minėtame pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis „R. W. paskolos grąžinimas (V1 mokėjimas 50 000 eurų)“ nėra susijusi su ieškovui grąžintinu avansu, todėl nėra pagrindo manyti, kad ši suma buvo skirta atsiskaityti su ieškovu grąžinant jam pagal UAB „Meicė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį gautą avansą. Vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle teismas darė išvadą, kad ieškovas nesutiko įskaityti sumokėto avanso į atsakovo gal būt patirtus nuostolius. Šiuos veiksmus atsakovas atliko savavališkai, be teisinio pagrindo. Vertinant susiklosčiusią situaciją teismui abejonių kėlė ir atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ir neturėdamas pareigos grąžinti 52 000 EUR avanso, atsakovas pervedė ieškovui 34 000 EUR daugiau, nei privalėjo. Atsakovo nurodomos aplinkybės nepagrindžia jo pateikiamų atsikirtimų į ieškovo reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad Sutartyje nebuvo nustatytas palūkanų dydis už laiku negražintą sumokėtą avansą. Atsižvelgdamas į tai, teismas taikė įstatyme numatytas penkių procentų metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, dydis (CK 6.210 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad 362 544 Lt avansinis mokėjimas ieškovui nebuvo tinkamai ir laiku grąžintas. 2009 m. liepos 26 d. el. laiške ieškovas pareikalavo, kad atsakovas grąžintų 105 000 EUR. Teismo nuomone, palūkanos, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, turi būti priteisiamos būtent nuo to momento, kada ieškovas pareikalavo grąžinti avansinį mokėjimą. Atsižvelgdamas į tai teismas iš atsakovo priteistinas palūkanas sumažino iki 18 276,19 Lt, o likusioje dalyje ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmetė. Ieškinį patenkinęs iš dalies, proporcingai patenkintai ieškinio sumai (CPK 93 str. 1 d.) teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 7 808 Lt žyminio mokesčio, 296,52 Lt už skelbimą apie bylos nagrinėjimą spaudoje ir 1 280 Lt už į bylą pateikiamų dokumentų vertimą.

Ieškovas taip pat prašė priteisti 17 272,63 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau šį reikalavimą, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir advokato pagalbos apimtį, teismas tenkino tik iš dalies: ieškovui priteisė 10 000 Lt.

Atsakovas R. W. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Kaip buvo nurodyta atsakovo atsiliepime bei triplike, keturiais iš penkių pavedimų atsakovas lėšas pervedė ne ieškovui tiesiogiai, tačiau UAB „KENG“. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, kad minėtais pavedimais pervedamos sumos yra skirtos būtent grąžinti ieškovui avansą. Tokia teismo išvada nepagrįsta. Vien ta aplinkybė, jog piniginės lėšos pavedimais buvo pervestos tiesiogiai ne į ieškovo sąskaitą, tačiau į kito asmens, t. y. UAB „KENG“ sąskaitą, negalėjo būti pagrindas laikyti, jog lėšos negalėjo būti pervestos ieškovui. Be to, bendrovė UAB „KENG“ yra susijusi su ieškovu, t. y. UAB „KENG“ yra netiesiogiai valdoma ieškovo. Pažymėtina, kad UAB „KENG“ yra dukterinė Estijos bendrovės LAVANDER TRADING OU įmonė. Be to, ieškovas tuo metu (pervedant pinigus) buvo bendrovės LAVANDER TRADING OU akcininkas.Teismas nepagrįstai nurodė, kad mokėjimo pavedimuose nurodytos mokėjimo paskirtys neleidžia teigti, kad pinigų sumos buvo pervedamos būtent grąžinant avansą ieškovui. Atsakovo manymu, remiantis pavedimų aprašymais („R. W. paskolos grąžinimas“, „paskola, kurią suteikė R. W.“), galima daryti išvadą, kad pavedimų tikslas buvo avanso pagal Sutartį ieškovui grąžinimas. Be to, pats ieškovas nepateikė jokių paaiškinimų, kokiu pagrindu jam buvo pervesti minėti pinigai. Teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė atsikirtimų į ieškovo dublike pateikiamą paaiškinimą, kad mokėjimo pavedimas 50 000 EUR sumai buvo skirtas ne grąžinti iš ieškovo gautą avansą bet atlyginti ieškovui už paslaugas kitame bendrame ginčo šalių nekilnojamojo turto projekte. Su tokia teismo pozicija atsakovas sutikti negali, nes atsakovas teismui pateikė 2011 m. kovo 4 d. paaiškinimus dėl išrašo iš banko sąskaitos kopijos tikrumo, kuriuose nurodė, jog šio pavedimo paskirtis atsakovo į bylą pateiktame išraše nesimatė dėl techninių priežasčių (spausdinant skirtingu režimu, pavedimo visa paskirtis kartais nesimatydavo).Ieškovui netinkamai vykdant Sutartį (neįsigijus iš atsakovo UAB „Meicė“ akcijų) atsakovas patyrė nuostolių, kadangi jo turimos akcijos, pasikeitus akcininkų turimoms balsų proporcijoms, nuvertėjo. Pažymėtina, kad pats nuostolių atsiradimo faktas nebuvo ginčytas nei ieškovo, nei paneigtas teismo, todėl dėl to ginčas nėra kilęs. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad Sutartis nenumato galimybės įskaityti avansą į nuostolius, neturi jokios reikšmės, kadangi, kaip buvo nurodyta aukščiau, tokią galimybę numato įstatymas (CK 6.130 str.). CK 6.134 straipsnis nenumato, kad draudžiama įskaityti avansą į kitos šalies patirtus nuostolius, todėl visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas neturėjo pagrindo įskaityti jam sumokėto avanso kaip jo patirtų nuostolių atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ir atsakovas žodiniu susitarimu susitarė, kad atsakovas įskaitys ieškovo sumokėtą avansą (52 500 EUR) kaip nuostolių, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, atlyginimą todėl konstatuotina, kad ieškovas sutiko dėl aukščiau nurodyto įskaitymo. Net jeigu laikytume, kad ieškovas nesutiko įskaityti avanso, pabrėžtina, kad toks sutikimas įskaitymui nėra būtinas (CK 6.131 str. 1 d.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010 konstatavo, jog įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 2 dalis)“. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimas 52 500 EUR dalyje atsakovo atžvilgiu buvo pasibaigęs įskaitymo pagrindu, tačiau teismas vis tiek iš atsakovo nepagrįstai priteisė aukščiau nurodytą sumą ir dėl to priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. K. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

Atsakovas sąmoningai teismui neatskleidžia reikšmingo fakto, kad bendrovės LAVANDER TRADING OU, kuri yra vienintelė UAB „KENG“ savininkė, akcininkai ginčo pavedimų atlikimo metu buvo ir šiuo metu yra ieškovas ir atsakovas (apeliantas): kiekvienam priklausė ir šiuo metu priklauso po 50 proc. šios bendrovės akcijų. Tai įrodo pateikti įrodymai. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog mokėjimų pavedimų paskirtys leidžia teigti, jog šių pavedimų tikslas buvo avanso pagal Sutartį, grąžinimas. Apeliantas nenurodė, kokiu pagrindu daro tokią išvadą, nes byloje esantys įrodymai šios išvados nepatvirtina. Teismas taip pat pagrįstai suabejojo atsakovo nurodyta aplinkybe, jog atsakovas net ir neturėdamas pareigos grąžinti 52 000 EUR avanso, pervedė ieškovui 34 000 EUR daugiau nei privalėjo ir tai dar kartą patvirtina, kad atsakovo argumentai yra klaidingi ir neaiškūs. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo pateiktais mokėjimo pavedimais nebuvo siekiama grąžinti ieškovui avanso pagal Sutartį.Teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įskaitymo institutą, bei teismų praktiką. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas netinkamai aiškina įskaitymo, kaip prievolės pabaigos, teisinį reguliavimą.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Ginčas tarp šalių kilęs dėl apelianto pareigos grąžinti ieškovui 105 000 EUR avansą, šio 2008 m. gegužės 22 d. mokėjimo pavedimu sumokėtą už ieškovo ketintas įsigyti 2008 m. balandžio 21 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu UAB ,,Meicė“ akcijas (2 t., 42-65 b. l.). Byloje nėra ginčo, kad ieškovas šią pinigų sumą pervedė apeliantui į jo turimą sąskaitą. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi šalys sutarė dėl 100 proc. bendrovės akcijų kainos (3 712 355 EUR), jos sumokėjimo tvarkos bei kitų sąlygų, kurias įvykdžius Sutartis turėjo būti laikoma įvykdyta (CK 6.305, 6.306, 6.309 str.). Ieškovo pareiga pervesti ginčo sumą apeliantui buvo nustatytą Sutarties 2.2-2.2.5 punkte. Šią ginčo sumą apeliantas privalėjo paskirstyti akcininkams Kapital Lithuania BV, AG7LLP (27 500 EUR), D. A. (25 000 EUR) bei sau (52 500 EUR), tačiau, kaip nustatyta byloje, pinigų minėtiems akcininkas jis neperdavė. Sutartyje buvo aptarti ir kiti mokėjimai bei jų paskirstymai, tačiau dėl to ginčo nėra.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad minėta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis joje numatytomis sąlygomis nebuvo įvykdyta, tačiau akcijų pardavimas buvo tęsiamas ir įformintas kitomis sutartimis: dalį šios bendrovės akcijų ieškovas įsigijo iš akcininkų (išskyrus R. W.) atskirų pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų 2008 m. rugpjūčio 29 d. ir 2008 m. rugsėjo 1 d. (2 t., 96-279, 3 t., 1-227, 4 t., 1-159 b. l.) pagrindu, iš dalies atsiskaitydamas už akcijas 2008 m. balandžio 21 d. sutarties pagrindu sumokėtu avansu bei iš R. W. gauta paskola (4 t., 160-164 b. l.). Dėl paskolos grąžinimo ginčo šioje byloje nėra. Kaip jau minėta, apeliantas R. W. savo turimų bendrovės akcijų ieškovui nepardavė, 2008 m. balandžio 21 d. Sutarties pagrindu gauto avanso negrąžino – visa ieškovo pervesta apeliantui suma (105 000 EUR) liko apelianto žinioje. Apeliantas neginčija, kad gauto avanso Sutartyje numatytiems akcininkams (akcijų pardavėjams) nepaskirstė ir jų neperdavė.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas ieškovui jo reikalaujamo dalies avanso negrąžino (CPK 177,185 str.).

Nėra pagrindo pripažinti, kad pervesdamas pinigus UAB ,,KENG“, apeliantas taip atsiskaitė su ieškovu, nes ieškovas nėra ir nebuvo UAB ,,KENG“ vienintelis akcininkas; ši bendrovė taip pat nebuvo nei ginčo sutarties šalis, nei kurios nors šalies atstovė, ją taip pat nesiejo su nagrinėjamos bylos šalimis jokie sutartiniai santykiai. Apeliantas neturėjo ieškovo nurodymo grąžinti avansą į minėtos bendrovės sąskaitą. Iš byloje esančių pavedimų bankui turinio akivaizdu, kad UAB LLB Investicijos pervedė UAB „KENG“ 30 000 EUR (5 t., 76-83) kaip R. W. paskolą, o ne ginčo avansą ieškovui. Neįrodo ginčo avanso grąžinimo ir kiti į bylą pateikti dokumentai: 2008 m. lapkričio 15 d. UAB LLB Investicijos pavedimas Nr. 66, 40 019,31 svarų (50 000 EUR) sumai, skirtas A. K. kaip R. W. paskolos grąžinimas, o ne kaip Sutarties pagrindu sumokėto avanso grąžinimas (5 t., 73-74,. 127-128 b. l.). UAB ,,KENG“ jokių mokėjimų ieškovui neatliko, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto atliktas 50 000 EUR mokėjimas nėra ieškovo reikalaujamas grąžinti avansas. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas, nepateikė jas paneigiančių įrodymų (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Meicė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (2 t., 42-65 b. l.) nenumatė galimybės avansą įskaityti į nuostolius (4.2.3 p.) Priešingai, Sutartis nustatė jos šalims pareigą grąžinti šalis į pradinę padėtį, įskaitant pardavėjų gautą, jei nepavyksta Sutarties užbaigti, ar ji šalių nutraukiama. Nuostolių atlyginimas ir tvarka aptarti 6.1-6.2 punkte, tačiau čia nėra nuostatos dėl avanso įskaitymo į nuostolius (CK 6.193 str.). Apeliantas, teigdamas, kad dalį ieškovui negrąžinto avanso jis įskaitė į nuostolius, patirtus ieškovui neįsigijus jo tyrimų bendrovės akcijų, nes, jo nuomone, ieškovas, nenupirkęs jų, pažeidė Sutartį, savo teiginius grinė prielaidomis, priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo nepateikė; nei nuostolių, nei ieškovo neteisėtų veiksmų nekonkretizavo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prievolė atlyginti apeliantui nuostolius, kildinamus iš akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, nėra priešpriešinių reikalavimų, todėl prievolės pabaigos įskaitymas nebuvo galimas (CK 6.130 str.). Kitokio pobūdžio ieškovo prievolės, dėl kurios galima būtų spręsti dėl įskaitymo, apeliantas nenurodė.

Į apeliacinio skundo esminius teiginius atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų ieškovas nepateikė ir jų priteisti nereikalauja (CPK 93, 178 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.