Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2015-07-30, apie 22.10 val., (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti J. D., tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo J. D. įdarbinimą, tuo būdu nelegaliai jį įdarbino ir pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 98 straipsnio 2 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltės dėl pažeidimo nepripažįsta. Jis yra įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius. Pirmą kartą Jurijų pamatė ir su juo bendravo liepos 29 dieną, apie 21.00 val. ir pasirašė darbo sutartį. Sutartį rengė pagal standartinį šabloną, pats pildė šabloną liepos 29 dienos vakare. Jo vadovaujama įmonė turi apskaitos įmonę, kuri tvarko buhalteriją, kuriai ir perdavė sutartį. Tuo metu keitėsi apskaitos įmonė, buhalteris išsiuntė sutartį į Sodrą, tačiau jis dar neturėjo prisijungimo kodų. Kai buvo sudaryta darbo sutartis, skambino buhalteriui, kad jis ryte ją išsiųstų. Mano, kad buhalteris sutartį išsiuntė liepos 30 dienos rytą. Buhalteris buvo ką tik įsidarbinęs, jis nebuvo anksčiau dirbęs. Kai buvo atliekamas patikrinimas, tikrintojai užfiksavo Jurijų kaip nelegalų darbuotoją, tačiau darbo sutartis buvo sudaryta, buvo jo pirma darbo diena. Neatsimena nuo kada Jurijus turėjo pradėjo dirbti, mano, kad jis turėjo dirbti sekančią dieną nuo pietų. Kavinėje groja foninė muzika arba būna koncertai, todėl turi savo įrangą foninei muzikai. F. jungė muziką bendriems draugams, o ne kaip darbuotojas. Jis pats yra ne muzikantas, o vynininkas. Jis yra jo kolegos geras draugas. Su F. nebuvo tariamasi kiek jis gros, nebuvo jokio renginio, nebuvo susitarimo dėl jokio atlyginimo. F. leido muziką iš kompakto ar USB, ar grojo plokštelėmis.

Liudytojas F. D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. G. yra jo draugo draugas. Dirba vyninėje Rūdininkų gatvėje. Simo draugas yra jo senas pažįstamas. Žinojo, kad 2015 m. liepos 30 dieną po darbo susirinks seni pažįstami. Pats yra kolekcionierius ir patinka leisti muziką. Kavinėje buvo muzikos įranga, buvo keletas plokštelių. Su savimi jis turi plokštelių. Jam nepatiko kavinėje fone skambanti elektroninė muzika, o po darbo norėjo atsipalaiduoti, todėl paprašė, kad jam leistų pagroti ir pradėjo žaisti leisdamas savo muziką. Leido muziką apie valandą laiko. Nebuvo jokio susitarimo, kad jam bus atlyginta už muzikos grojimą. Jeigu susirenka draugai, tai nėra keista, jei kažkas iš draugų pradeda leisti savo muziką. Turi namuose daug plokštelių, tai moka greitai leisti dainas vieną po kitos.

Liudytojas J. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. G. yra jo pažįstamas, viršininkas, kuris jį priėmė į darbą. Liepos 29 dieną parašė pareiškimą išeiti iš darbo (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną vaikščiojo į virtuves, ieškojo darbo. Užėjo į (duomenys neskelbtini) liepos 29 dieną, apie 18 val. Paklausė kur yra direktorius, su kuriuo galėtų kalbėtis apie darbą. Buvo A., kuris yra antras šios įmonės savininkas. Jam papasakojo kur dirbo, ką baigė, papasakojo apie patiekalus, iškepė bifšteksą. A. pakvietė S. ir apie 19 val. pasirašė sutartį darbo. Buvo įsipareigojęs 9 val. pradėti dirbti. Liepos 30 d. pradėjo dirbti nuo 9 val. Jam aprodė virtuvę, jos įrangą. Oficialiai virtuvė dirba nuo 10 val. ryto iki 10 val. vakaro. Tą pačią dieną apie 21.30 val. atvyko patikrinimas, paėmė jo dokumentus. F. atėjo liepos 30 dieną, maloniai bendravo su A.. Užėjo į virtuvę, su juo susipažino. F. tą vakarą grojo muziką. Kitomis dienomis kai jis dirbo, F. muzikos negrojo.

2015 m. liepos 29 d. darbo sutartyje nurodoma, jog UAB (duomenys neskelbtini) darbdavio atstovas direktorius S. G. priima į darbą J. D., vyrėjo pareigose. Darbdavys įsipareigoja mokėti valstybės nustatytą minimalų darbo užmokestį. Darbo laikas nustatytas pilnas etatas pagal sudarytą darbo grafiką. Darbuotojas pradeda dirbti nuo 2015 m. liepos 30 d.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymoje nurodoma, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 3 d., 15:41 val. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė pasirašyta saugiu elektroniniu parašu 2015 m. liepos 30 d. pranešimą apie apdraustojo J. D. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2015 m. liepos 30 d.

2015 m. liepos 30 d. patikrinimo akte nurodoma, jog 22:10 val. pradėtas patikrinimas ir buvo nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) dirbo 4 žmonės: J. L., J. D., M. C., S. G.. Įmonėje muziką leido muzikantas mėgėjas F. D. M. .

2015 m. liepos 31 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2015 m. liepos 30 d. atliekant patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, jog įmonėje dirbo 4 žmonės: S. G., J. L., J. D., M. C.. Kavinėje grojo muzikantas „mėgėjas“ D. M. F. . Muzikantas paaiškino, kad jis kavinėje nedirba, o tik šį vakarą buvo pakviestas pagroti, kadangi kavinės muzikantas negalėjo atvykti. Pažymėtina, kad J. D. faktiškai dirbo kavinėje, nors su juo pasirašyta darbo sutartis nebuvo užregistruota ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta Sodrai. „Mėgėjas“ F. D. M. stovėjo prie garso aparatūros, iš šalies stebint matėsi, kad ši aparatūra skirta asmenims, turintiems įgūdžių groti muziką aplinkiniams. Taip pat buvo pastebėta, kad F. D. M. puikiai naudojasi garso aparatūra „didžėjo pultu“, ir galimai tai buvo jo darbas. Taip pat jis puikiai valdė muzikinių įrašų kartoteką, iš „meniško laisvo stiliaus“ aprangos, pvz. palaidi plaukai, megzta kepurė uždėta ant galvos, marškiniai ir laisvo stiliaus kelnės, galima buvo spręsti, kad tai „didžėjus“. Šis asmuo grojo muziką, kuri atitiko kavinės aplinkos stilių. J. D. užėjus į kavinės patalpas, buvo virtuvinėse patalpose, mūvėjo baltais, virtuvės darbuotojams skirtais drabužiais, stovėjo šalia viryklės, o iš virtuvės sklido pagaminto maisto kvapas. Šis asmuo avėjo laisvalaikiui skirtą avalynę. Buvo labai pasimetęs, nuo jo drabužių sklido maisto kvapas. Netoli viryklės buvo pastatyta atvira šiukšliadėžė, kurioje buvo sumestos maisto atliekos, pvz. skustos bulvės, kitų pjaustytų daržovių liekanos, iš to galima buvo spręsti, kad J. D. nepasirašęs darbo sutarties, dirbo tą vakarą virtuvėje ir gamino maistą klientams. Daugiau virtuvėje tokia apranga mūvinčių asmenų nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs šiuos byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. G., liudytojo F. D. M. paaiškinimais, patikrinimo aktu ir tarnybiniu pranešimu įrodytos faktinės aplinkybės, jog 2014-07-30, apie 22.10 val., (duomenys neskelbtini), F. D. M. leido muziką UAB „(duomenys neskelbtini) patalpose ir tarp UAB „G. P.“ ir F. D. M. nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta Sodrai. Teismo posėdžio metu F. D. M. ir S. G. paaiškino, jog tarp jų nebuvo jokio susitarimo dėl tokios F. D. M. veiklos atlygintinumo, susitarimo dėl darbo santykių. F. D. M. teigė, jog muziką kavinės patalpose leido apie valandą ir tai darė, nes kavinė priklauso jo draugui, jam nepatiko grojama foninė muzika, todėl pasiprašė leisti jam pabandyti pagroti. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų paneigiančių šias liudytojo nurodytas aplinkybes, o taip pat įrodančių, jog tarp UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. G. ir F. D. M. buvo įvykęs susitarimas dėl F. D. M. įsipareigojimo dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų suteikti F. D. M. sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas (DK 93 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog protokole nurodytos aplinkybės apie F. D. M. nelegalų darbą laikomos neįrodytomis, todėl šalintinos.

Teismo posėdžio metu apklausto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. G. ir liudytojo J. D. parodymais, 2015 m. liepos 30 d. patikrinimo aktu ir 2015 m. liepos 31 d. tarnybiniu pranešimu laikomos įrodytos faktinės aplinkybės, jog 2015 m. liepos 30 d. apie 22.10 val., Pylimo g. 21B, Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini) patalpose virėjo darbą dirbo J. D..

Byloje esančio 2015 m. liepos 29 d. darbo sutartyje nurodoma, jog ji sudaroma 2015 m. liepos 29 d. ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2015 m. liepos 30 d. Teismo posėdžio metu J. D. ir S. G. paaiškino, jog darbo sutartis buvo šalių pasirašytą 2015 m. liepos 29 d. vakare, o jau kitą dieną J. D. turėjo pradėti dirbti. Byloje esančioje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymoje nurodoma, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 3 d., 15:41 val. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė pasirašyta saugiu elektroniniu parašu 2015 m. liepos 30 d. pranešimą apie apdraustojo J. D. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2015 m. liepos 30 d.

Nelegalaus darbo sąvoka yra apibrėžta DK 98 straipsnyje, kuriame be kitų veikų, nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog J. D. pradėjo dirbti nuo 2015 m. liepos 30 d., o apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo pranešta tik 2015 m. spalio 3 d., 15:41 val.

Esant šioms aplinkybės, teismas daro išvadą, jog byloje surinkti įrodymai pagrindžia, jog S. G. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2014-07-30, apie 22.10 val., Pylimo g. 21B, Vilniuje, esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti J. D., tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo J. D. įdarbinimą, tuo būdu nelegaliai jį įdarbino ir pažeidė DK 98 straipsnio 2 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

S. G. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, jog jis pažeidė DK 93 straipsnį. Teismas įvertinęs, jog DK 93 straipsnyje įtvirtinta darbo sutarties sąvoka, laiko, jog S. G. nepažeidė šio straipsnio reikalavimų, todėl nuoroda į šį teisės aktą šalinama.

S. G. atsakomybę lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį (su darbuotoju buvo sudaryta darbo sutartis, bet apie asmens įdarbinimą laiku nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, vėliau toks pranešimas buvo atliktas, nurodant ankstesnio įdarbinimo datą, pažeidimo padarymą sąlygojo S. G. nurodytas buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės pakeitimas), pažeidėjo asmenybę (anksčiau nėra baustas), į atsakomybę lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų baudų dydžius, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog S. G. skirtina mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį paskirti jam vieno šimto eurų (100 Eur) baudą.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.