Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aurelijos Rakštienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB „F.“, technologu, laikomas neteistu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį (2 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametį sūnų R. K., o būtent: 2017 m. rugpjūčio 7 d. apie 20.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia paėmęs sūnui R. K. už kaklo nutempė jį ant lovos, po to sugriebęs už abiejų rankų bei liemens jį spaudė, tokiais veiksmais nukentėjusiajam R. K. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kraujosruvas krūtinės dešinėje pusėje, nugaroje ir dešiniame dilbyje.

Be to, jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mažamečiui sūnui R. K., o būtent: 2017 m. rugpjūčio 8 d. apie 12.30 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia paėmęs sūnui R. K. už dešinės ausies ją tempė, tokiais veiksmais sūnui sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamų veikų prisipažino ir paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. vakare, apie 20.30 - 21.00 val., bet tikslaus laiko nepamena, į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo draugas V. B., kuris gyvena Ispanijoje. Jis norėjo, kad sūnus R. K., ateitų pasisveikinti su jo draugu, tačiau sūnus būnant jų namuose svečiui, neatėjo. Kai draugas išėjo, sūnui pasakė, kad prie kompiuterio daugiau nesėdėtų, jei negali ateiti pasisveikinti su svečiais. Pradėjo ginčytis su R. K. kambaryje dėl kompiuterio, kad elgiasi nemandagiai ir visą dieną sėdi prie kompiuterio. Jis ėmė nešiojamą kompiuterį, o R. K. jo nepaleido. Gal kelias akimirkas palaikė abu, vis dėl to jis paėmė iš R. K. nešiojamą kompiuterį ir padėjo ant rašomo stalo, o R. K. paimdamas stipriai abiem rankomis už „maikutės“ ties krūtine pastūmė ant jo lovos. Paėmė R. K. nešiojamą kompiuterį ir išėjo į kitą kambarį. Jam išeinant iš jo kambario, R. pradėjo rengtis ir sakyti, kad važiuoja pas mamą, I. K., į darbą. Žmona dirba virėja prekybos ir laisvalaikio centre „(duomenys neskelbtini)“, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Jis padėjęs nešiojamą kompiuterį didžiajame kambaryje, išėjo į rūsį užrakindamas sūnų bute. Jam būnant lauke ant laiptų ties jo buto laiptine, išbėgo sūnus R. K.. Jam pasakė, kad sugrįžtų, tačiau sūnus jo neklausė ir išėjo. Grįžo į namus ir pamatė, kad paimtas reuterio maitinimo blokelis, kad negalėtų naudotis kompiuteriu. Truputį pažiūrėjo televizorių ir nuėjo miegoti į didįjį kambarį, kuriame visada miega. 2017 m. rugpjūčio 8 d., dienos metu, gal ir galėjo būti 12.30 val., žiūrėjo televizorių didžiajame kambaryje, sėdėjo ant savo lovos, kai į kambarį įėjo žmona I. K. ir pradėjo šaukti, kad jis nelįstų prie jos vaiko, nors R. K. jų bendras vaikas, ir vadino jį įvairiausiais žodžiais. Savo žmonai pasakė, kad eitų iš kambario ir užtiltų. Tačiau žmona nesiliovė kalbėjusi ir iš kambario nėjo, o ėjo link jo. Jis atsistojo ir ėjo link jos. Ji pradėjo jį stumdyti. Jie pradėjo stumdytis, nes jis norėjo ją išstumti iš savo kambario. Tuo metu atbėgo R. K. ir norėjo jam suduoti. Stengdamasis išvengti muštynių, jis paėmė sūnui R. už ausies ir laikė, kol žmoną ir sūnų išstūmė iš savo kambario. Pasiėmė diržą ir pasakė, kad jiems įkrės. Tada jo žmona su sūnumi užsidarė R. kambaryje ir pradėjo skambinti policijai, o jis nuėjo į vonią praustis. Laikydamas rankoje diržą neketino jų mušti, tik norėjo, kad jie atstotų. Į namus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Papildomos apklausos metu V. K. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Sutinka su tuo, kas yra parašyta pranešime apie įtarimą. 2017-07-07 vakare, apie 20.30 - 21.00 val., paėmęs iš R. K. nešiojamą kompiuterį ir padėjęs ant rašomo stalo, R. K. paėmė už kaklo ir nutempė jį ant lovos. Po to, kiek pamena, galėjo R. K. paėmęs už abiejų rankų, bei liemens stipriai suspausti. Ar ką sūnus pasakė nugriuvęs ant lovos, nepamena. Paėmė R. K. nešiojamą kompiuterį ir išėjo į kitą kambarį. 2017-07-08 dienos metu, gal apie 12.30 val., kai jis su žmona pradėjo stumdytis, nes norėjo ją išstumti iš savo kambario, atbėgo R. K. ir norėjo juos išskirti. Stengdamasis išvengti muštynių, jis tyčia paėmė sūnui R. K. už ausies ir ją tempė, kol žmoną ir sūnų išstūmė iš savo kambario. Pasiėmė diržą ir pasakė, kad jiems įkrės. Tada žmona su sūnumi užsidarė R. K. kambaryje ir pradėjo skambinti policijai, o jis nuėjo į vonią praustis. Kai prausėsi atvyko pareigūnai, kurie jį sulaikė. Savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl savo tokio elgesio. Jei būtų galimybė sutiktų, kad procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 92-93, 101-102).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo duotų paaiškinimų jo kaltę įrodo kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusiojo R. K. parodymais, kad tėtis į namus su draugu grįžo ir pamatė jį sėdintį prie kompiuterio. Jis pradėjo draugui sakyti, koks jis yra tinginys, kad jis dvi kiaules užaugino, o dabar augina trečią. Jis išėjo iš kambario ir pradėjo kalbėti su draugu. Po to atėjęs į jo kambarį pradėjo sakyti, kad jis ateitų pasirodyti, koks užaugo. Jis sakė, kad neis, nes prieš tai jį apšnekėjo. Jie išėjo. Tėtis grįžęs iš rūsio pristojo prie jo, kad rodo kaprizus, kad jie niekam neįdomūs. Pasakojo, kad draugas užaugino dukterį, o jis atsakė, kad jam neįdomu. Tėtis jį sugriebė už abiejų rankų(parodo žastus) ir spaudė. Pirmiausia tėtis jam paėmė už kaklo ir nutempė ant lovos. Jis atsisėdo. Jis užrėmė jam kojas savo kojomis, kad jis negalėtų pajudėti. Tėtis sugriebė jam už abejų rankų, po to už liemens abejomis rankomis ir klausė „Kaip neįdomu?“. Po to paleido ir nuėjo į savo kambarį. Jis pradėjo rengtis, nes norėjo važiuoti pas mamą. Kaklo jam neskaudėjo, bet, kai paėmė už rankų, skaudėjo. Už kaklo tėtis laikė apie 3 sek. Jis išsigando, kad tėtis „nepakeltų rankų“, nes jis yra mušęs ir jo brolį ir sesę. Kojų jis negalėjo pajudinti, bet jų neskaudėjo. Šonus jam skaudėjo, rankų nelabai. Šonai perštėjo, kai nuvažiavo pas mamą. Taip pat perštėjo ir kaklas. Dešiniame šone, dešinėje rankoje buvo likusios mėlynės, o ant kaklo randukas. Įvykio metu tėtis buvo blaivus. Kai tėtis pamatė, kad ruošiasi važiuoti pas mamą, paėmė raktą nuo viršutinės durų spynos ir užrakino jį, kad neišeitų. Kiek vėliau tėtis nuėjo į rūsį, o jis atsirakino duris kitu raktu ir nusileidęs laiptais, pamatė, kad tėtis stovi prie laiptų. Tėtis sakė jam ateiti, bet jis nėjo. Nuvažiavo pas mamą. Kai grįžo su mama maždaug apie 2 val., nuėjo miegoti. Kitą dieną, kai jis dar miegojo, tėtis garsiai paleido muziką. Jis ėjo užsidaryti duris ir durys trenkėsi nuo skersvėjo. Tėtis šaukė, kad jis tranko duris. Mama buvo žadėjusi, kad ji pakalbės su tėčiu. Mama atsikėlė, kalbėjo su tėvu, bet jis nesiklausė. Jis susiskambino su broliu ir nesiklausė. Paskui išgirdo, kad tėtis pradėjo lįsti prie mamos, norėjo kažką padaryti, tai įlindo į jų tarpą. Tėtis tada griebė jam už dešinės ausies ir tempė į kitą pusę. Tempė gal 6-7 sek. Ausis palietus skaudėjo gal dvi dienas. Ausis buvo raudona ar mėlyna. Paskui paskambino sesė ir liepė skambinti policijai. Jis paskambino. Viskas vyko 2017 metų vasarą, nelabai prisimena kada, gal birželio mėnesį, jų namuose. Jis dabar su tėčiu nesišneka. Atleistų jam, bet gyventi su juo nenorėtų. Anksčiau tėtis prie brolio lįsdavo, tai yra, yra jį mušęs. Buvo kviesta policija. Kažkada tėtis yra pakėlęs ranką ir prieš jį. Jam buvo gal 11-12 metų. Jis lindo tarp mamos ir tėčio, nes išgirdo, kad kažkas sutrypė ir lindo į tarpą, nes pamanė, kad kažkas gali būti, kad tėtis gali trenkti mamai. Taip yra buvę, kai jis buvo mažesnis. Tėtis jai nesudavė, jie stumdėsi. Kai po konflikto jis juos išstūmė, tai yra mamą nustūmė į savo kambarį, o tėtis pasiėmė diržą ir sakė „parodysiu, kaip reikia tėvo klausyti“. Jis suprato, kad jie turi būti jam geri, nes jis namų šeimininkas. Jei jis būtų atsidaręs duris, tėtis būtų trenkęs. Diržu jis trankė duris, kurias mama laikė, o jis skambino policijai. Prieš uždarant duris, tėtis jau turėjo diržą, nes jis buvo užstrigęs tarp durų. Tėtis jį ištraukė (b. l. 48-50).

Liudytojos I. K. parodymais, kad 2017-07-07 apie 22.00 val. į jos darbą PC „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ atvyko sūnus R. K., kuris papasakojo, jog 2017-07-07 apie 20.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tėvas V. K. žodinio konflikto metu smurtavo prieš jį, paimdamas ir suspausdamas sūnaus kaklą bei ties krūtine paėmęs už sūnaus drabužių stipriai jį suspausdamas. Pasak sūnaus, dėl tokių tėvo veiksmų jis patyrė fizinį skausmą. Sūnus jai nurodė, jog 2017-07-07 apie 19.00 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo tėvas V. su draugu V. B.. V. pradėjo skųstis savo draugui, jog R. K. jam nepadeda, tik visą dieną sėdi prie kompiuterio. Sūnus jai papasakojo, jog V. K. liepė sūnui ateiti ir pasirodyti jo draugui, tačiau sūnus nesutiko ir liko savo kambaryje. Apie 20.00 val. draugas išvažiavo ir jis atėjo į sūnaus kambarį. Kambaryje tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. K. paėmė ir suspaudė sūnaus kaklą bei ties krūtine paėmęs sūnui už drabužių stipriai jį suspaudė. Po konflikto V. K. užrakino buto duris ir išėjo. Kadangi sūnus turėjo raktus, jis atsirakino buto duris ir atvažiavo pas ją į darbą. Kartu su sūnumi grįžo 2017-07-08 apie 02.30 val. ir nuėjo miegoti. Tuo metu V. K. jau miegojo. 2017-07-08 apie 12.00 val. atsibudo nuo garsaus durų trinktelėjimo. Atsikėlusi pradėjo su V. K. aiškintis dėl vakarykščio konflikto su sūnumi. Ji su sutuoktiniu pradėjo žodžiais konfliktuoti ir stumdytis Netrukus į jų konfliktą įsivėlė sūnus, nes norėjo juos atskirti. Apie 12.30 val. konflikto metu, V. K. mažamečiui sūnui paėmė už dešinės ausies ir ją patempė. R. jai nurodė, kad dėl tokio tėvo poelgio, jis patyrė fizinį skausmą. Ji pastūmė V. K. ir kartu su sūnumi užsidarė kambaryje. Kai jie buvo užsirakinę kambaryje, V. buvo pasiėmęs diržą ir juo grasino primušti. Kadangi jie buvo užsirakinę ir V. K. negalėjo pas juos patekti, jo grasinimai nebuvo realus. Sūnus R. K. iškvietė policiją. Ant sūnaus krūtinės, kaklo, ties ausimi ir ant dešinės rankos dilbio matosi smurto žymės. Daugiau apie minėtą įvykį negali nieko papasakoti (b. l. 69-70).

2017-07-08 protokolu-pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad I. K. praneša apie tai, kad 2017-07-07 apie 20.00 val., 2017-07-08 apie 12.30 val. smurtavo prieš mažametį sūnų R. K. (b. l. 6).

2017-07-08 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios bute (duomenys neskelbtini), pažiūra (b. l. 12-19).

2017-07-08 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad policiją kvietė R. K. dėl tėvo V. K. smurto prieš jį. Pridėtas vaizdo įrašas su įvykio vietoje filmuota medžiaga (b. l. 21-24).

Specialisto išvada Nr. G 871/2017 (04), kurioje nurodyta, kad R. K. padarytos kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje, nugaroje ir dešiniame dilbyje. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 4 smūginių poveikių bukais kietais daiktais. R. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 62).

Išdėstyti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad V. K. smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. savo mažamečio sūnaus atžvilgiu ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą (2017-07-07) bei sukėlė jam fizinį skausmą (2017-07-08), todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2 veikos).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. K. padarė du nesunkius nusikaltimus, teistumui išnykus (b. l. 127-129), administracine tvarka baustas (b. l. 130-132), dirba (b. l. 133-134). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimą skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, atliekant jį poilsio dienomis(BK 49 str.). Kaltinamasis V. K. sutinka su bausmės rūšimi, tačiau prašo nustatyti trumpesnę jos trukmę, kadangi yra dirbantis. Atsižvelgiant į tai, kad areštas bus atliekamas poilsio dienomis susitarus su Kalėjimų departamentu dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko, taip pat ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų, teismas mano, kad nėra pagrindo mažinti bausmės trukmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos iš dalies

jas sudedant.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitomas V. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. liepos 8 d. 12.40 val. iki 2017 m. liepos 10 d. 10.03 val. (2 paros).

Kaltinamajam V. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 kompaktiniai diskai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendė:

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (2017-07-07), ir nuteisti areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (2017-07-08), ir nuteisti areštu 21 (dvidešimt vienai) parai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir V. K. skirti subendrintą bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti galutinę sumažintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų, jį atliekant poilsio dienomis.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti V. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. liepos 8 d. 12.40 val. iki 2017 m. liepos 10 d. 10.03 val. (2 paras).

Kaltinamajam V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 kompaktinius diskus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. K., jog, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko, taip pat ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Jeigu jis pažeis susitarimą dėl paskirtos arešto bausmės atlikimo sąlygų ir tvarkos, poilsio dienomis atliekamą arešto bausmę teismas savo sprendimu galės pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.