Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2016-05-26 · Byla Nr. A2.6.-712-564/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-26
Bylos Nr.
A2.6.-712-564/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Pažeidėjas
V. V. P.
Nukentėjusysis
L. L.
Advokatai
Romualdas Matonis
Kategorijos
  • 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla:
Nr. A2.6.-712-564/2016
Teisminio proceso Nr.4-28-3-00490-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.; 2.14.2 (S)
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS
2016 m. gegužės 26 d.,Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė, sekretoriaujant Giedrei Arbačiauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. V. P., jo atstovui advokatui Romualdui Matoniui, nukentėjusiajai L. L., išnagrinėjusi Vytauto V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. P. 2016-03-21, 17 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Kia motors ceed“, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9p., 126 p. -nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir išvažiuodamas iš stovėjimo vietos nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko kliudė priekyje stovintį automobilį ir jį apgadino, padarydamas nukentėjusiajai L. L. turtinę žalą, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d..

Taip pat V.V. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1d., o būtent, kad jis 2016-03-21, 17 val. 38 min., Marijampolėje, Vytauto g. 18, iš šio eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 p.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V.V. P. parodė, kad 2016-03-21, apie 17 val. atvažiavo prie Miesto bibliotekos, esančios Vytauto g., pasistatė savo vairuojamą automobilį „Kia motors ceed“, v/n (duomenys neskelbtini) Norėdamas perparkuoti mašiną arčiau bibliotekos pastato per kelias vietas į priekį, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos pajuto, kad automobilio dešiniu šonu palietė šalia stovėjusį automobilį. Pastatęs savo automobilį į naują vietą, už kelių automobilių nuo įvykio vietos, pažiūrėjo, kad ant jo automobilio beveik jokių susidūrimo žymių nėra, todėl pagalvojo, kad nebus ir ant kito automobilio ir šio automobilio apžiūrėti nėjo, o nuėjo į bibliotekoje vykusį renginį. Renginys truko apie valandą laiko. Išėjęs iš renginio nieko įtartino nepastebėjo ir automobiliu išvažiavo namo. Tik 2016-04-01 gavo šaukimą atvykti į policiją, tačiau nesuprato dėl ko. 2016-04-06 atvykęs į policiją sužinojo, kad jis automobiliu padarė autoįvykį. Jis pripažino, kad padarė įvykį, bet tikrai nebėgo iš įvykio vietos. Padarė žmogišką klaidą, kad nenuėjo pažiūrėti to kito automobilio, nes pagal savo mašiną pagalvojo, kad ir kitai mašinai nieko neatsitiko. Kadangi vėlavo į renginį, neiškvietė policijos, o vietoj to nuėjo į renginį.

Nukentėjusioji L. L. parodė, kad 2016-03-21, prieš 17 val. su dukra atvyko į miesto biblioteką, automobilį Toyota Rav, pastatė Vytauto gatvėje maždaug prie namo Nr. 18. Apie 17 val. 25 min. išėjus iš bibliotekos prie jos mašinos laukusi moteris nurodė, kad į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kuris iš įvykio vietos pasišalino. Moteris pasakė, kad ji informavo policijos pareigūnus ir kad šie tuoj atvyks į įvykio vietą. Jos automobilis akivaizdžiai buvo apgadintas – įskilęs priešrūkinis žibintas, įskilęs galinis kairės pusės bamperis, nubrauktas kairysis galinis sparnas.

Liudytojas D. V. parodė, kad nuvykęs su kitu pareigūnu pagal gautą pranešimą į įvykio vietą, eismo įvykio kaltininko nerado, buvo tik nukentėjusioji, kito automobilio savininkė. Duomenis apie įvykį gavo iš budėtojo. Buvo pranešta, kad Vytauto gatvėje automobilis Kia „Ceed“, buvo nurodytas ir valstybinis numeris, apgadino kitą transporto priemonę ir iš įvykio vietos pasišalino. Aplinkui jis su kolega nepastebėjo automobilio Kia. Ant automobilio „Toyato Rav4“, v/n (duomenys neskelbtini), aiškiai matėsi nauji, šviežiai padaryti įbrėžimai.

Liudytoja L. A. parodė, kad gavo bylą tyrimui, iškvietė asmenį, kuris galimai sukėlė įvykį, t. y. V.V. P., ir surašė paaiškinimą. V.V. P. parodė, kad važiuodamas per daug pasuko vairą ir kliudė šalia stovėjusį automobilį, automobilio neapžiūrėjo, o pastatęs savo automobilį į kitą vietą, nuskubėjo į renginį, miesto bibliotekoje. Jai apgadintų automobilių nuotraukas buvo pateikusi įvykį mačiusi D. R., o taip pat įvykio vietoje buvę pareigūnai, šios nuotraukos pateiktos teismui.

Liudytoja P. P. parodė, kad 2016-03-21 apie 17 val., su vyru automobiliu atvažiavo prie miesto bibliotekos į renginį. Išlipusi iš automobilio pastebėjo, kad arčiau įėjimo yra laisva automobilio stovėjimo vieta, todėl vyro paprašė perstatyti automobilį arčiau, kadangi ji yra ligota. Vyras automobilį perstatė per 3-4 automobilius į priekį ir jie nuėjo į renginį. Ji jokio atsitrenkimo į kitą automobilį nepastebėjo ir negirdėjo. Po kelių vyras gavo kvietimą atvykti į policiją ir tik tada sužinojo, koks įvykis atsitiko. Nurodė, kad jos vyrui labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę, kadangi ji yra labai ligota, jie vaikų neturi, todėl tik vyras gali ją nuvežti į gydymo įstaigas Vilniuje ir Kaune.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y., asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; Nr. 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės, pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y., nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y.,pasišalina iš įvykio vietos, paprastai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais ar kito turto sužalojimu. Todėl svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Nagrinėjamu atveju, remiantis V.V. P., nukentėjusios paaiškinimu, liudytojų parodymais, eismo įvykio vietos schema bei transporto priemonių techninės apžiūros aktais nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. V. P. vairuodamas automobilį „Kia motors ceed“, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 9 p., 126 p. reikalavimus-nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir išvažiuodamas iš stovėjimo vietos nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko kliudė priekyje stovintį automobilį „Toyato Rav4“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, padarydamas turtinę žalą. Jo veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2d. sudėtį.

Taip pat neabejotinai nustatyta, kad V.V. P. iš šio eismo įvykio vietos nuvažiavo, nepranešęs policijai ar neužpildęs kartu su nukentėjusiu asmeniu eismo įvykio deklaracijos. Tačiau iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo seka, kad jis tokiais veiksmais nesiekė išvengti atsakomybės ar apsunkinti eismo įvykio tyrimą. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo seka, kad jis po to, kai pajuto, jog jo automobilis lietė kitą transporto priemonę, apžiūrėjo savo automobilį ir aiškių apgadinimo požymių nematė, todėl sprendė, kad jis jokios žalos kitam automobiliui, o tuo pačiu ir eismo įvykio nepadarė. Tokį jo paaiškinimą iš dalies patvirtina jo vairuotos transporto priemonės apžiūros akto duomenys bei nuotraukose, kurios buvo peržiūrėtos teismo posėdžio metu užfiksuoti nežymūs nubraukimai automobilio galiniame dešiniajame sparne, o taip pat nukentėjusios automobilio apgadinimo požymiai-įbrėžimai ir žibinto įskilimas, o ne įlenkimai, sudužimai. .Be to kaip seka iš bylos duomenų, V.V. P. ne specialiai išvažiavo iš įvykio vietos, o perstatė automobilį į kitą laisvą stovėjimo vietą ir nesislėpė, o nuėjo į netoliese vykusį renginį. Toje pačioje vietoje jo stovintis automobilis užfiksuotas ir kelių policijos pareigūnų, atvykusių pagal gautą pranešimą dėl eismo įvykio, nuotraukose. Iš teismo posėdžio metu peržiūrėtų nuotraukų matyti, kad policijos pareigūnams būnant įvykio vietoje, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis stovi per keletą stovėjimo vietų nuo nukentėjusios automobilio, tarp jų kitų automobilių nėra, V.V. P. automobilis nebuvo užslėptas ar pašalinti apgadinimo pėdsakai, o tai taip pat patvirtina, kad V.V. P. nesuprato padaręs eismo įvykį ir perstatydamas automobilį nesiekė pasišalinti iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Policijos pareigūnams administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio duomenys- modelis, valstybiniai numeriai buvo žinomi, tačiau įvykio vietoje jie šio automobilio net nepastebėjo, nors jų darytose nuotraukose automobilis akivaizdžiai matosi, ir vairuotojo neieškojo ( kaip seka iš liudytojo D. V. parodymų). Iš V.V. P. paaiškinimo ir jo automobilio apžiūros akto duomenų seka, kad iki jo atvykimo pagal gautą šaukimą į policijos įstaigą, V.V. P. nesiėmė jokių veiksmų įvykio pėdsakų ( automobilio apgadinimų ) pašalinimui. Teismas sprendžia, jog nėra nustatyta, kad V.V. P. veikdamas tiesioginiais tyčiniais veiksmais, suvokdamas, jog padarė kelių eismo įvykį iš jo pasišalino suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą ir to siekdamas, tokiais veiksmais trukdydamas ištirti eismo įvykio aplinkybes bei siekdamas išvengti atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms administracinio teisės pažeidimo teisena V. V. P. atžvilgiu pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant pažeidimo sudėties ( LR ATPK 250 str. 1 p. ).

Motyvuojamoji dalis

V. V. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto pažeidimo ir tai, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančią aplinkybes. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaudamasis LR ATPK 30str. teismas sprendžia, jog V.V. P. pagal LR ATPK 127 str. 2 d- skirtina sankcijos vidurkyje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-32 str., 286-288 str., teismas

nutarė:

V. V. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ,ir skirti jam 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą;

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. V. P. atžvilgiu pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukti nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties ( LR ATPK 250 str. 1 p.).

Sutinkamai su LR ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra –16056566975. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės apskrities VPK, V.V. P., L. L..

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė