Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant vertėjai Živilei Klovienei, nedalyvaujant muitinės atstovui, išnagrinėjęs D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), dirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. 2014-11-27 apie 17.30 val. vykdamas per Kybartų kelio postą (KK20) per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities, žodžiu deklaravo, kad į Lietuvos Respubliką neveža nedeklaruojamų akcizinių prekių, tačiau nepateikdamas muitinei kontrolei, automobiliu Man 12.210 valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu OOO „Tranzit-Km“, automobilio salone užvairuotojo sėdynės krepšiuose, viršydamas leistiną normą gabeno 300 vnt. pakelių cigarečių ,,Compliment Super Slims“ ir 10 vnt. pakelių cigarečių „99 Nine Nine“, kurių vertė su mokesčiais 2555,50 Lt (atitinkamai 19,66 MGL-BBND), t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d.

Pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 210 str. 2 d., kadangi prekės buvo gabenamos per valstybės sieną nepateikiant muitinės kontrolei, gabentų prekių vertė neviršija 50 MGL.

Pažeidėjas kaltę pripažino, gailisi dėl padaryto pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Be paties pažeidėjo prisipažinimo, jo kaltė padarius ATPK 210 str. 2 d. numatytą pažeidimą įrodyta: tarnybiniu pranešimu ( b.l. 2), administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame yra užfiksuotas pažeidimo faktas ir pažeidėjo paaiškinimas (b.l. 1), daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu (b.l. 4), paso kopija ir automobilio registracijos kopija ( b.l. 5-6), pažyma dėl cigarečių vertinimo ( b.l. 7-9), pranešimu apie sulaikytą transporto priemonę ( b.l. 12), transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktu ( b.l. 3), foto lentele ( b.l. 11), patvirtinančiais, kad pažeidėjas padarė minėtą pažeidimą.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltę pripažino ir gailisi ( LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas konstatuoja, kad kontrabanda įvežamos ar išvežamos prekės, vertybės ir kiti daiktai daro didžiulę žalą Lietuvos ūkio ir finansų sistemai, nes neteisėtu prekių, vertybių ar kitokių daiktų įvežimu ar išvežimu siekiama išvengti muitų mokesčių. Dėl nesumokėtų muitų, nepatikrintos įvežamų prekių ar kitokių daiktų kokybės ir pan. kontrabandinės prekės paprastai turi mažesnę kainą ir neteisėtai konkuruoja su atitinkamomis prekėmis, gaminamomis šalyje ar teisėtai įvežamomis iš užsienio. Dėl neteisėtai įvežamų nekokybiškų prekių gali atsirasti pavojus šalies gyventojų sveikatai. Todėl kontrabanda laikytina vienu iš pavojingiausių ekonominių administracinių teisės pažeidimų. Juo padaroma žala ne tik tos šalies, į kurią yra įvežtos prekės, bet neretai ir šalies, iš kurios jos išvežtos, ekonominiams interesams.

Teisės pažeidėjas, veždamas kontrabandines prekes, kurios priklausė jam, sąmoningai pažeidžia Lietuvos muitų įstatymus ir taip kelia žalos pavojų Lietuvos ūkio, finansų sistemai arba jos gyventojų sveikatai ar net gyvybei, t. y. jas panaudoja kaip ATPK 210 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo dalyką. Kontrabanda įvežamos prekės kelia padidintą pavojų visuomenės ir valstybės interesams nepriklausomai nuo to, ar jos priklausė vežusiam tokias prekes asmeniui, ar kitiems asmenims.

Todėl skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kad praeityje nėra baustas administracine tvarka už analogišką pažeidimą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vežamų kontrabandinių cigarečių kiekį, ko išdavoje jam skirtina sankcijoje numatyta arčiau minimalios – 6500 Lt bauda, su kontrabandinių prekių konfiskavimu.

Teismo manymu šioje byloje netaikytinas transporto priemonės su kuria buvo gabentos prekės konfiskavimas dėl sekančių motyvų.

Konfiskavimas priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti, LR ATPK 210 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas kaip papildoma, alternatyvi nuobauda, dėl kurios skyrimo, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai. Šios sankcijos taikymas, nustačius LR ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nėra privalomas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t.y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, ir jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-47/2008, N575-215/2009).

Šioje byloje nustatyta, kad cigaretės buvo paslėptos ne įrengtose slėptuvėse ar transporto priemonės ertmėse, kas apsunkintų jų suradimą, o automobilio salone esančiuose krepšiuose.

Administracinių teisės pažeidimų bylos yra susijusios su teisinių sankcijų (nuobaudų) taikymu. Šios nuobaudos neretai prilygsta net bausmei, skiriamai teismo nuosprendžiu už nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, garantuojant proceso dalyviams įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N-12-344/2004; Administracinių teismų praktika Nr. 6, p. 88-92).

Apribojant nuosavybės neliečiamumą, ribojama ne tik konstitucinė, bet ir konvencinė asmens teisė. Taigi, taikant prievartos priemones ir atliekant procesinius veiksmus, susijusius su asmens nuosavybės teisių apribojimu, turi būti laikomasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje įtvirtintų nuosavybės apsaugos reikalavimų, aiškinamų Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) praktikoje.

Teisės netrukdomai naudotis savo turtu apribojimas turi atitikti Teismo praktikoje suformuotą proporcingumo reikalavimą, kuris reiškia, kad apribojant nurodytą asmens teisę, turi būti nustatoma teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra. Nustatant teisės netrukdomai naudotis savo turtu apribojimo proporcingumą, reikėtų pasverti apribojimu siekiamo apginti intereso ir ribojamos asmens teisės svarbą. Teismo praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr.1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.

Byloje Bowler International Unit prieš Prancūziją (Bowler International Unit v. France, no. 1946/06, judgement of 23 July 2009) nustatytas Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas dėl to, kad konfiskavus iš pareiškėjos – sąžiningos pervežimų tarpininkės – prekes, panaudotas kontrabanda gabenamoms narkotinėms medžiagoms paslėpti, nebuvo nustatyta teisinga bendrojo visuomenės intereso reikalavimų ir pagrindinių asmens teisių apsaugos imperatyvo pusiausvyra, nes nebuvo jokio teisinio mechanizmo šiam apribojimui ištaisyti. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos turima teisinės gynybos priemonė – ieškinys nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui – nesuteikia sąžiningam savininkui tinkamos galimybės išdėstyti savo bylą kompetentingoms institucijoms. Tokia išvada padaryta įvertinus muitinės baudų, kuriomis asmenys, padarę kontrabandą, nuteisiami muitinės administracijos (privilegijuoto kreditoriaus pagal nacionalinę teisę) naudai, dydžius ir šių asmenų nemokumo pavojų.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika leidžia daryti išvadą, jog tais atvejais, kai konfiskuojant turtą apribojama sąžiningo trečiojo asmens teisė į nuosavybės apsaugą, nacionalinėje teisėje turi būti įtvirtinti mechanizmai, leidžiantys tiesiogiai ištaisyti šį apribojimą. Šiuo aspektu asmuo turėtų turėti bent jau veiksmingą galimybę siekti atitinkamos žalos atlyginimo. Tuo atveju, jeigu baudžiamajame procese tektų spręsti eventualiai sąžiningo asmens turto konfiskavimo klausimą ir būtų nustatyta, kad vėliau šis asmuo nurodytos galimybės ginti savo teises neturės, reikėtų siekti išvengti jų apribojimo (pvz., vietoje turto konfiskavimo išieškant turto vertę pagal BK 72 straipsnio 5 dalį).

Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad LR ATPK nenumato konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš pažeidėjo, o LR ATPK 210 str. 2 d. nenumatytas privalomas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas žinojo apie neteisėtai gabenamas cigaretes, kaip nors prisidėjo prie pažeidimo padarymo, kad jam priklausanti transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta gabenti kontrabandą. Taigi preziumuojama, kad jis yra sąžiningas. Pagal galiojančias teisės normas automobilio konfiskavimas savininkui reikštų galutinį nuosavybės praradimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pažeidėjas V. Karsten, jo žmona ir mažamečiai vaikai gyvena nuomojamame bute, pažeidėjas turi nemažų kreditinių įsipareigojimų bankui. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog pažeidimą padaręs asmuo yra nepajėgus atlyginti savininkui konfiskuoto automobilio vertės. Darytina išvada, kad sąžiningas turto savininkas gali ir nebeturėti galimybės ginti savo teises ir realiai išsiieškoti konfiskuoto turto vertę iš pažeidėjo. Taigi šiuo atveju konfiskuojant sąžiningo savininko turtą, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą Teismo praktiką, galimas Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. aprobuotas Kai kurie nuosavybės teisių apribojimo baudžiamajame procese aspektai (III), kat. 19.; Teismų praktika 32).

Įvertinus tai, kad transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, kuriam apie daromą pažeidimą nieko nebuvo žinoma, o pažeidėjas baudžiamas pirmą kartą, pažeidėjas transporto priemone naudojosi darbo santykių pagrindu ir ji nebuvo specialiai pritaikyta kontrabandai gabenti, darytina išvada, jog nėra objektyvaus pagrindo konfiskuoti transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią analogiškų veikų darymui. Akivaizdu, jog rastam cigarečių kiekiui gabenti nebuvo būtina būtent krovininė transporto priemonė. Įvertinus tai, kad pažeidėjui už ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtina 6500 Lt bauda su kontrabandos daiktų konfiskavimu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui priklausančio krovininio automobilio konfiskavimas, kaip papildoma administracinė nuobauda už aukščiau minėtos vertės prekių neteisėtą įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, nėra proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdžiui bei mastui. Kadangi ji yra aiškiai per griežta ir neteisinga, pažeidžianti sąžiningo trečiojo asmens turtines teises, todėl nagrinėjamu atveju LR ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir nepaskiriant minėto automobilio konfiskavimo.

Teismas sprendžia, jog tokios administracinės nuobaudos paskyrimas atitinka administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 str.). Pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. teismas nenustatė, kadangi į lengvinančią aplinkybę ir kitas aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d. atsižvelgta paskiriant arčiau minimalių nuobaudas, o ypatingų aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti paminėto straipsnio nuostatas nėra.

Sutinkamai su ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos. Atsižvelgdamas į pažeidėjo turtinę padėtį, į paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, pažeidėjo rašytiniu prašymu, teismas ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Baudą pažeidėjas sumoka banke (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos paskirtis – bauda administracinėje byloje, įmokos kodas – 6097).

Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę atlieka protokolą surašęs organas (pareigūnas) (ATPK 309 str.), todėl sumokėjus baudą, mokėjimą patvirtinantį dokumentą, privalu pristatyti Kauno teritorinei muitinei ne vėliau kaip iki nurodyto baudos sumokėjimo termino.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. D., pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. ir skirti 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų, kas sudaro 1882 EUR) baudą, bei konfiskuoti 300 vnt. pakelių cigarečių ,,Compliment Super Slims“ ir 10 vnt. pakelių cigarečių „99 Nine Nine“.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.