Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Z. Č., J. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjo I. Č. (toliau palikėjo) dukra, o suinteresuoti asmenys: Z. Č. yra palikėjo žmona (pareiškėjos motina), J. A. palikėjo dukra (pareiškėjos sesuo). Daugiau vaikų palikėjas neturėjo. I. Č. mirė (duomenys neskelbtini) ir atsirado palikimas.

2023 m. kovo 29 d. Testamentų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, I. Č. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs oficialų testamentą, kurį patvirtino Marijampolės m. 4-ojo notaro biuro notarė L. P., testamento notarinio registro numeris -(duomenys neskelbtini). Iš to paties 2023 m. kovo 29 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad nėra įregistruotų palikėjo I. Č. palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo notarui ar pareiškimų dėl palikimo atsisakymo padavimo faktų. Po I. Č. mirties liko turtas - jam priklausiusi nuosavybės dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje kartu su sutuoktine Z. Č.. Bendrą sutuoktinių I. Č. ir Z. Č. turtą sudaro: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai- kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) I. Č. sudarytame testamente, notarinio registro numeris -(duomenys neskelbtini), nurodyta, kad I. Č. testamentu savo mirties atveju daro tokį patvarkymą, kad jam priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka dukteriai A. J..

Palikimui įgyti įpėdinis (įpėdiniai) turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas galinčias kilti iš palikimo. Svarbiausią reikšmę priimant palikimą turi valios priimti palikimą išreiškimas, o ne šios valios įforminimas ir veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 5. 50 straipsnio 3 dalies nuostatą palikimą įpėdinis turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimą galima priimti paduodant pareiškimą notarui arba pradedant turtą faktiškai valdyti. Pareiškimo notarui apie palikimo priėmimą nepadavė nei vienas asmuo, taigi šiuo būdu palikėjo palikimo nepriėmė niekas.

Suinteresuoti asmenys neginčijo pareiškime nurodytų aplinkybių, neprieštaravo pareiškimo tenkinimui ir savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė.

Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, jog juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja priėmė palikimą po tėvo mirties, pradėdama likusį turtą ir turtines teises faktiškai valdyti, nustatymas turės juridinę reikšmę pareiškėjai paveldėjimo teisei į tėvo turtą ir turtines teises realizuoti.

Kitokia tvarka faktą patvirtinančių dokumentų gauti negalima ir įrodytas faktas nustatomas (CPK 445 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Kaip jau minėta suinteresuoti asmenys ginčo dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo nekėlė, neteikė pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė (CPK 443 straipsnio 7 dalis).

Teismas nagrinėja tik pareikštus reikalavimus (CPK 5 straipsnis) ir nustačius, kad kitu būdu gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, pareiškėja negali ir nustačius, kad šio fakto nustatymas sukurs teisines pasekmes, pareiškimas tenkinamas ir prašomas bei įrodytas faktas nustatomas.

Teismas nevardina koks visas turtas ir turtinės teisės liko po palikėjo mirties, tik pasisako, kad pagal pateiktus byloje duomenis palikėjo mirties dieną (palikimo atsiradimo metu) priklausė žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (asmenine nuosavybe valdomas) ir gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai- kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas) bei kitas turtas, kuriuo naudojosi ir jį valdė po tėvo mirties pareiškėja.

Bylose nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Priešingas suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama I. Č. turtą ir turtines teises faktiškai valdyti.

Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas siųsti suinteresuotiems asmenims, pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šeperytei-Heinzelmann.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.