Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-02-12 · Civilinė byla Nr. 2A-44-102/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-12
Bylos Nr.
2A-44-102/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Romualdas Januška (pran.)
Suinteresuotas asmuo
S. U., V. U., V. A., R. B., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės
Civilinė byla Nr.2A-44-102/2008
Procesinio dokumento kategorija26.3; 128.5;121.18(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008m. vasario 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė), Romualdo Januškos (pranešėjas) ir Ramunės Čeknienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui, suinteresuotiems asmenims S. U., V. U. ir V. A., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų S. U. ir V. U. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007m. lapkričio 20d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-560-783/2007 pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareiškimą dėl R. B. pripažinimo neveiksnia, suinteresuoti asmenys V. A., R. B., V. U., S. U. ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pagal suinteresuoto asmens V. A. prašymą pateikė teismui pareiškimą, prašydamas paskirti R. B., gyv. (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizę ir, gavus ekspertizės išvadą, patvirtinančią R. B. psichinę ligą ar silpnaprotystę, dėl kurios ji negali suprasti ar (ir) valdyti savo veiksmų, ją pripažinti neveiksnia. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo V. A. 2007m. balandžio 6d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta R. B. rūpintoja. V. A. teigimu, R. B. serga galvos smegenų liga, progresuojančia demencija, yra sutrikusios atminties ir orentacijos, jai reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra ir dėl psichinės sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl ji gali būti pripažinta neveiksnia. Sunkią R. B. sveikatos būklę patvirtina ir kita prokuratūroje surinkta medžiaga. Iš pateiktų pažymų matyti, kad jai nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis. VšĮ Aukštaičių šeimos klinika patvirtino, kad R. B. serga lėtine galvos smegenų išemija su ryškia ataksija ir dubens organų sutrikimu, jai diagnozuota kraujagyslinė demencija, išeminė širdies liga, krūtinės angina, širdies nepakankamumas C, lėtinis bronchitas. Kita kraujagylinė demencija patvirtinta VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2007-06-21 pažyma Nr.976. R. B. ligas ir psichinės sveikatos sutrikimus patvirtina ir šių įstaigų pateiktų Asmens sveikatos istorijų įrašai bei kiti medicininiai dokumentai. CK 2.10 str. 1 d. nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu. Suinteresuoto asmens V. A. nurodytos aplinkybės bei gydymo įstaigų pateikti dokumentai patvirtina R. B. psichinius sveikatos sutrikimus, dėl kurių ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl ji gali būti pripažinta neveiksnia.

Žemesnės instancijos teismas

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2007m. lapkričio 20d. sprendimu R. B. pripažino neveiksnia. Teismas konstatavo, kad iš teismo psichiatrinės ekspertizės akto matyti, kad R. B. serga psichine liga – kita kraujagysline demencija, dėl šios ligos ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negali dalyvauti teismo posėdyje. Ekspertas V.Diktanas nurodė, kad diagnozuota liga yra nepagydoma. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad dėl sveikatos būklės R. B. eidama griūva, reikia ją prilaikyti einant, bloga atmintis, pati neapsirengia, nepavalgo, nelaiko šlapimo, išmatų, nepilnai orientuota laike ir vietoje, nepažįsta artimųjų. Iš 2007-05-05 medicininio įrašo matyti, kad nuo 2007m. kovo mėnesio R. B. būklė pablogėjusi, progresuoja demencija. Pablogėjusią sveikatos būklę patvirtino ir suinteresuoti asmenys Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atstovė R.Žeimienė bei V. A.. Nurodė, kad R. B. būklė paskutiniu metu ženkliai pablogėjo, su ja sunku susikalbėti. Nors suinteresuoti asmenys S. U., V. U. ir jų atstovas advokatas S.Butkevičius prašė atmesti pareiškimą kaip nepagrįstą, motyvuodami, kad R. B. sveikatos būklė nėra tokia bloga, dėl ko ji negalėtų suprasti savo veiksmų, teismas padarė išvadą, jog pateiktų ir ištirtų įrodymų visuma duoda pagrindą teigti, jog R. B. serga psichine liga- kita kraujagysline demencija, dėl savo ligos ji negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Todėl ji pripažįstama neveiksnia.

Suinteresuoti asmenys V. U. ir S. U. padavė apeliacinį skundą, prašydami Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007m. lapkričio 20d. sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pagal įrodymus, kuriuos vertino teismas, nėra pagrindo R. B. pripažinti neveiksnia. Jai nustatytas gulimas režimas, specialios nuolatinės priežiūros poreikis neparodo, jog ji nesuvokia savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti, kai kiti įrodymai tam akivaizdžiai prieštarauja. Tai, kad ji viena nepaeina, nelaiko šlapimo, viena nepavalgo, jai reikia padėti, rodo tik bendrus senatvės sveikatos sutrikimus. Kupiškio rajono apylinkės teismas nepagrįstai netenkino suinteresuotų asmenų prašymo skirti pakartotinę psichiatrinę ekspertizę R. B. psichinei būsenai nustatyti, kuri būtų atliekama ekspertų komisijos stacionare. Kadangi neveiksnumo nustatymas yra ypač sunkus teisės į privatų gyvenimą ribojimas, teismas privalo imtis visų įmanomų priemonių visiškai įsitikinti, kad asmuo tikrai nesuvokia savo veiksmų reikšmės ir jų negali valdyti. CPK 467 str. 4 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai ambulatorinio tyrimo metu gautų duomenų teismo psichiatrijos ekspertizės išvadai apie asmens psichinę būseną pateikti nepakanka, teismas gali priimti nutartį paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Akivaizdu, kad vieno eksperto namuose atlikta psichiatrinė ekspertizė galėjo turėti lemiamos įtakos psichiatrinės ekspertizės išvadoms, nes R. B. galėjo būti įtakota pašalinių asmenų. 2007-11-19 teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad V. A., pas kurią šiuo metu gyvena R. B. parodė, jog „mums neveiksnumo būtų ir nereikėję, jei ne eilė teismų“. Todėl neabejotinai V. A. gali daryti ir daro R. B. didelę įtaką. Be to, protokole užfiksuota, kad R. B. negeria vaistų, nes bijo būti nunuodyta. Vaistai reikalingi ne tik jos sveikatai ir gerai būklei palaikyti, bet ir gydymui, jų nevartojimas gali ypač pakenkti sveikatai. V. A. privalo pasirūpinti, kad R. B. išgertų vaistus ir taip palaikyti jos gerą psichinės sveikatos būklę. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atstovės R.Žeimienės aiškinimu R. B. sveikata pablogėjo tik pastaruoju metu, todėl staiga pablogėjus jos sveikatai, esant abejonėms dėl jos sveikatos būklės, būtina atlikti dar vieną ekspertizę jos psichinei būklei nustatyti. Be to, kyla klausimas, ar teismas tinkamai vertino R.Žeimienės parodymus. Jos bendravimas su R. B. ir užduoti klausimai galėjo būti tendencingi ir įtakoti konkrečias išvadas. R. B. pripažinimu neveiksnia leidžia abejoti protokole užfiksuoti liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad R. B. pati kreipėsi į socialinės paramos skyrių dėl rūpybos. Tai, jog ji kartoja, kad nebeturi namų, rodo, kad ji žino, gyvenanti svetimoje vietoje. Šią aplinkybę patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatvimo protokolas bei kiti įrodymai. R. B. sveikata pablogėjo jai persikėlus gyventi pas V. A., kuri įtikino ją, kad Urbeliai blogi žmonės, jos tinkamai neprižiūri, nors iki tol jokių abejonių niekam nebuvo kilę. Teismas neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, priėmė nepagrįstą sprendimą ir visiškai nemotyvavo, dėl ko atmetamas prašymas skirti pakartotinę teismo ekspertizę, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. A. teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ji su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Apeliantai abejoja teismo paskirto eksperto išvada, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių šią išvadą. Ekspertas, atlikęs R. B. teismo paskirtą psichiatrinę ekspertizę, buvo apklaustas teismo posėdyje, teisme patvirtino savo išvadą. Teismas savo sprendime rėmėsi ne vien eksperto išvada, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais. CPK 219 str. numato, kad papildoma ekspertizė skiriama tuomet, kai eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, o pakartotinė ekspertizė, kurią pavedama daryti kitiems ekspertams, skiriama, kai kyla abejonių dėl ekspertų išvados pagrįstumo arba yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti eksperto išvados teisingumu. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismo posėdžio protokole užfiksuoti liudytojų parodymai, nes jokie liudytojai byloje apklausti nebuvo. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie prieštarautų priimtam teismo sprendimui. Apeliantų teiginys, kad R. B. sveikata pablogėjo gyvenant pas ją, prieštarauja pateiktiems medicininiams dokumentams.

Pareiškėjas Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantai daro tik prielaidą, kad R. B. galėjo būti įtakota pašalinių asmenų, tačiau šis teiginys niekuo nepagrįstas. Iš prokuratūros byloje pateikto 2007-10-18 rašto Nr.14-4076 matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2007-01-08 teismo posėdžio bei Lietuvos apeliacinio teismo 2007-05-14 teismo posėdžio civilinėje byloje Nr.2-161-227/2007 kilo abejonės dėl R. B. psichinės būklės. Apeliaciniame skunde pateikiamos abejonės dėl įtakos darymo R. B., o ne ekspertizę atlikusiam ekspertui, kas patvirtina, kad abejonių dėl eksperto išvadų pagrįstumo nėra. Taip pat apeliantai nepateikia jokių įrodymų, o tiktai daro prielaidas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyresniosios specialistės R.Žeimienės parodymams esant tendencingiems. Apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė motyvų, dėl ko buvo netenkintas jų prašymas skirti R. B. pakartotiną ekspertizę ir kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą yra taip pat nepagrįstas, nes apeliantai nenurodė konkrečių aplinkybių, galinčių sukelti abejones dėl atliktos ekspertizės išvadų teisingumo, be to, nėra CPK 219 str. numatytų pagrindų pakartotinei ekspertizei skirti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CK 2.10 str. nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Vadovaujantis CPK 465 str., pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta gydytojo pažyma bei kiti įrodymai apie asmens psichinę būseną.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausias prokuroras pareiškime nurodė, kad suinteresuotas asmuo R. B. serga galvos smegenų liga, progresuojančia demencija, yra sutrikusios atminties ir orentacijos, nenuspėjama, nesiorentuoja aplinkoje, pati savęs neapsitarnauja. Jai reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. Iš VšĮ Aukštaičių šeimos klinikos 2007m. kovo 9d. Išrašo iš medicininių dokumentų ir 2007m. birželio 21d. rašto (b.l. 12,15) matyti, kad R. B. serga lėtine galvos smegenų išemija su ryškia ataksija ir dubens organų sutrikimu, jai diagnozuota kita kraujagyslinė demencija, išeminė širdies liga, krūtinės angina, širdies nepakankamumas C, lėtinis bronchitas. VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2007-06-21 pažyma Nr.976 (b.l. 17) patvirtinta, kad šiame centre R. B. registruota nuo 2007-05-02, lankyta psichiatro namuose, nustatyta diagnozė - kita kraujagylinė demencija. Iš VšĮ Aukštaičių šeimos klinika 2007-03-14 išduotos Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos Nr. 0030616 bei 2007-03-16 išduotos Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio pažymos Nr. 0033595 matyti, kas R. B. laikotarpiu nuo 2007-03-14 iki 2010-03-14 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, o nuo 2007-05-16 iki 2010-05-16 – specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b.l. 10-11). Kupiškio rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 466 str., 2007m. liepos 18d. nutartimi R. B. paskyrė psichiatrinę ekspertizę (b.l. 24-25). Ekspertizę atliko vyr. teismo psichiatras ekspertas V.Diktanas. 2007m. rugpjūčio 3d. surašytame Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.99 (b.l. 29-30) patvirtinta, kad R. B. serga kita kraujagysline demencija, ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti bei negali dalyvauti teismo posėdžiuose. Jos atmintis nusilpusi, nežino kokie dabar metai, kokia mėnesio diena, nepasako, kokiu adresu gyvena, nesugeba atlikti paprasčiausių matematinių veiksmų, kartais mato kambaryje žiurkes, čigonus, išsako apvogimo kliedėjimo idėjas. Abejoti eksperto išvadų pagrįstumu ir teisingumu nėra pagrindo. Ekspertas R.Diktanas 2007-11-19 teismo posėdžio metu patvirtino, kad kraujagyslinė demencija yra negrįžtamas procesas (b.l. 94). Apeliacinio skundo argumentas, kad „V. A. gali daryti ir daro R. B. didžiulę įtaką jokiais įrodymais nepatvirtintas, todėl nėra pagrindo manyti, kad V. A. kokiais tai veiksmais galėjo įtakoti eksperto išvadoms. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2007-08-28 raštu Nr.Sr-2666 patvirtinta (b.l. 43), kad Socialinės paramos skyrius su pateiktu prokuratūros pareiškimu sutinka. Šio skyriaus atstovė R.Žeimienė teismo posėdyje nurodė, kad ji lankėsi pas R. B. namuose, bendravo. Ji yra neorentuota, agresyvi, ją reikia atstovauti. R.Žeimienės 2007-10-22 surašytame buities tyrimo akte Nr.BTA-49 (b.l.63) taip pat patvirtinta, kad R. B. sunkiai orentuojasi vietoje ir laike, nesupranta, kad už jos maitinimą, vaistus, sauskelnes, higienos priemones ji turėtų skirti dalį savo pensijos, ji negali atsakyti į konkrečiai pateiktus klausimus. Jos liga pasireiškia pykčiu, agresija, jai atrodo, kad ji yra apvaginėjama, ją puola žiurkės. Konkrečių įrodymų, dėl kurių būtų galima abejoti R.Žeimienės parodymų bei Buities tyrimo akto išvadų teisingumu, apeliantai nepateikė. Todėl nėra pagrindo R.Žeimienės parodymus bei Buities tyrimo akto išvadas vertinti kritiškai. Teismui pateiktame VšĮ Aukštaičių šeimos klinikos 2007-11-16 išraše iš medicininių dokumentų (b.l. 80) nurodyti analogiški R. B. psichinės būklės požymiai kaip ir anksčiau pateiktuose ir šioje nutartyje aukščiau aptartuose šios klinikos išduotuose išrašuose.

Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jų prašymo skirti R. B. pakartotinę ekspertizę. CPK 467 str. 4 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai ambulatorinio tyrimo metu gautų duomenų teismo psichiatrijos ekspertizės išvadai apie asmens psichinę būseną pateikti nepakanka, teismas gali priimti nutartį paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Papildoma ekspertizė skiriama tuomet, kai eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, o pakartotinė ekspertizė, kurią pavedama daryti kitiems ekspertams, skiriama, kai kyla abejonių dėl ekspertų išvados pagrįstumo arba yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų (CPK 219 str.). Ekspertas į teismo suformuluotus klausimus atsakė išsamiai ir aiškiai. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti eksperto išvados teisingumu. Todėl laikytina, kad nebuvo pagrindo skirti R. B. pakartotinę ekspertizę. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog tai, kad R. B. serga kita kraujagysline demencija ir dėl to ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, jai reikalinga priežiūra, patvirtinta rašytiniais įrodymais bei suinteresuotų asmenų žodiniais parodymais. Byloje surinkta pakankamai įrodymų. Dėl tų pačių aplinkybių atmestinas apeliantų teiginys, kad R. B. būklė rodo tik bendrus senatvės sveikatos sutrikimus.

Vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime motyvavo, kad abejoti eksperto išvadomis nėra pagrindo. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, dėl ko netenkintas apeliantų prašymas skirti pakartotinę psichiatrijos ekspertizę yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. B. pripažinimo neveiksnia klausimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutar ė:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007m.lapkričio 20d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai: Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė