Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Alonos Romanovienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai F.S., atsakovo atstovei Vilmai Šlyžienei, 2007 m. rugpjūčio 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos F.S. skundą atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui dėl įpareigojimo skirti tikslinę kompensaciją slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidoms bei kompensacijos už praėjusį laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Pareiškėja 2007 m. gegužės 30 d. pateikė atsakovui prašymą išmokėti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją nuo 2004 m. balandžio 1 d. bei priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją nuo 2005 m. liepos 1 d. (b.l. 35). Plungės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius 2007 m. gegužės 31 d. raštu Nr.05-396 prašymą tenkinti atsisakė, nurodydamas, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nurodytų sąlygų, t.y. jai nėra nustatytas nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) būtinumas. Nurodė, kad nuo 2004 m. balandžio 1 d. tikslinės kompensacijos slaugos išlaidoms buvo skiriamos visiems I ar II grupės invalidams nuo vaikystės, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusia tvarka pagal invalidumą nustatančių įstaigų išvadas buvo nustatytas nuolatinės slaugos, priežiūros arba pagalbos būtinumas. Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos, tik pateikus specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymą. Nurodė, kad specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį darbingo amžiaus asmenims nustato ir atitinkamą tai patvirtinantį dokumentą išduoda Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinis skyrius (b.l. 34). Ankstesnius pareiškėjos prašymus, pateiktus 2005 m. liepos 13 d. bei 2005 m. rugpjūčio 29 d. (b.l. 37, 39) atsakovas atsisakė tenkinti analogiškais pagrindais – nepateikti dokumentai, kad pareiškėjai nustatytas nuolatinės slaugos, priežiūros arba pagalbos būtinumas (b.l. 36, 38).

Pareiškėja skundu (b.l. 5-6) bei jo patikslinimu (b.l. 48) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) įpareigoti Plungės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių skirti slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją; 2) priteisti kompensacijas už praeitą laiką.

Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas(2005 m. gegužės 19 d. Nr.X-210, įsigaliojęs nuo 2005 m. liepos 1 d.) (toliau – Įstatymas) nustato valstybinių šalpos išmokų rūšis, šių išmokų finansavimo šaltinius, teisę į šalpos išmokas turinčius asmenis, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką (1 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 3 straipsnis numato šalpos išmokų rūšis, jų tarpe – slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas (1 dalies 3 punktas), pareiškėjos prašomas paskirti bei išmokėti už praėjusį laikotarpį. Asmenys, turintys teisę gauti slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją numatyti įstatymo 11 straipsnyje. Tai: 1) vaikai, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumas; 2) nedarbingi ar iš dalies darbingi asmenys, netekę 60 procentų ir daugiau darbingumo, pripažinti tokiais iki jiems sukanka 24 metai, taip pat asmenys, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, po 24 metų sukakties, tačiau ne vėliau kai iki dienos, kurią jiems sukanka 24 metai; 3) netekę 60 procentų ir daugiau darbingumo asmenys, nenurodyti šios dalies 2 punkte; 4) sukakę senatvės pensijos amžių asmenys.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0141397 patvirtina, jog pareiškėja F.S. neteko 75 procentus darbingumo dėl ligos, atsiradusios nuo vaikystės (b.l. 8).

Įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytiems neįgaliesiems, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos šio įstatymo 11 straipsnio 2-4 punktuose nurodytiems neįgaliesiems, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros ar nuolatinės pagalbos poreikis, o įstatymo 11 straipsnio 1 punkte nurodytiems neįgaliems vaikams priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos nepaisant to, ar jiems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ar nenustatytas. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas (Įstatymo 11 straipsnio 1 punktas) nustatė tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tik neįgaliems vaikams (amžiaus požymis), bet ne invalidams nuo vaikystės (invalidumo priežastis) priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos gali būti skiriamos nenustačius specialaus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, o slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos visiems neįgaliesiems tik tada, jei nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Ginčas kyla dėl to, ar pareiškėja priskirtina Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies punkte numatytai asmenų grupei, t.y. vaikams, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumas, turintiems teisę pagal Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas gauti priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, nepriklausomai nuo to, ar jiems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ar ne.

Teisę į slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją turi neįgalieji. Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta „neįgaliojo“ sąvoka, pagal kurią neįgalieji – neįgalūs vaikai ir asmenys, kurie Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, taip pat sukakę senatvės pensijos amžių asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Taigi neįgalieji yra: 1) neįgalūs vaikai; 2) suaugę asmenys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais; 3) pensijinio amžiaus asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (1996 m. kovo 14 d. Nr.I-1234) 2 straipsnyje apibrėžta „vaiko“ sąvoka, pagal kurią vaikas – yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas Bei Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymas nepateikia specifinės sąvokos „vaikas“ apibrėžimo, todėl ji turi būti suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Pareiškėja gimusi 1949 metais. Aptartųjų įstatyminių nuostatų pagrindu darytina išvada, kad jai netaikytina Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata gauti priežiūros pagalbos tikslinę kompensaciją, nenustačius specialaus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, nes F.S. nėra vaikas, kuriam nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumas.

Taigi neįgaliesiems slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos tik tada, jei šiems neįgaliesiems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, o priežiūros (pagalbos) tikslinės kompensacijos neįgaliems vaikams, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumas skiriamos nepaisant to, ar jiems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ar ne. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimu Nr.346 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimo Nr.757 redakcija) patvirtintų Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 12 punkte numatyta, kad asmuo, pageidaujantis gauti slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, turi pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ar Gydytojų konsultacinės komisijos išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad nedarbingam, ar iš dalies darbingam asmeniui, netekusiam 60 procentų ir daugiau darbingumo, ir senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Atsakovas pateikė dokumentų pavyzdžius, kuriais turėtų būti įrodytas slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis (b.l. 32, 33). Pareiškėja atsakovui nei teismui nepateikė Nuostatų 12 punkte nurodytų dokumentų, patvirtinančių nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymą. Jos pateiktuose dokumentuose yra tik duomenys apie netektą darbingumą bei darbingumo lygio priežastį (b.l. 8, 28-31).

Remiantis tuo, kas išdėstyta vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos F.S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.