Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Skuodo rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis). Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas prašo nustatyti faktą, kad įgijo garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 21,46 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį. Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 16 d. visuotinio garažų kooperatyvo susirinkimo protokolo išraše nurodoma, kad nutarta kooperatyvo „Signalas“ nariams, atsiskaičiusiems su kooperatyvu ir sumokėjusiems pajų bus perduodami garažai pagal perdavimo ir priėmimo aktą, kurį pasirašys kooperatyvo pirmininkas. Pareiškėjas kreipėsi į matininkę, kuri 2025 m. vasario 26 d. parengė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą garažui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) 2025 metais balandžio mėnesį, nuvykęs į registrų centrą, sužinojo apie tai, kad jam yra reikalingas Perdavimo-priėmimo aktas, todėl tik 2025 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Individualių garažų kooperatyvo „Signalas“ pirmininką M. Š., kuris 2025 m. gegužės 12 d. surašė garažo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) priėmimo – perdavimo aktą.

Byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas G. J., garažu naudojasi savo asmeniniams daiktams laikyti nuo 1985 metų. Šio nekilnojamojo daikto per visą valdymo laikotarpį niekam nebuvo perleidęs ir jokių kliūčių šiam nekilnojamajam daiktui valdyti nebuvo iškilę. Į šį nekilnojamąjį daiktą per visą valdymo laikotarpį nepretendavo ir nepretenduoja joks kitas asmuo. Taip pat šis nekilnojamasis daiktas nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Papildomai pažymėtina tai, kad garažą statė pats iš savo asmeninių lėšų. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas garažu, kaip nekilnojamu turtu, rūpinosi, juo naudojosi.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokie kiti asmenys, išskyrus pareiškėją, minėtu turtu nesinaudoja. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti turto valdytojo – pareiškėjo nesąžiningumą, t. y. kad jis būtų pripažinęs, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į objektą, kiti asmenys būtų išreiškę prieštaravimą dėl jo valdymo arba kad jis būtų žinojęs apie kitokias kliūtis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas nurodytą turtą valdė sąžiningai ir teisėtai. Objekto valdymas prasidėjo sąžiningai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo garažo perdavimo 1985 m. momento įgijo galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimosi ir disponavimo garažu (boksu) teisę, t. y. pareiškėjas nuo to laiko ilgą laiką atvirai, teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai valdo minėtą turtą (CK 4.22, 4.68 straipsniai) ir, teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjui turi būti suteikta galimybė įsiteisinti turto nuosavybę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog minėtam turtui gali būti taikomas nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu institutas. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra nustatytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytina nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamojo turto objektą daiktą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 21,46 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 259, 265, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo G. J. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – garažą (boksą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 21,46 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatytas tikslu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.