Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Auksės Lipkevičienės kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 22 d. nutarties išteisintojo A. U. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorė kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo išvados šioje byloje nepagrįstos išsamiu ir nešališku nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl galimai padarytų esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų bei netinkamai pritaikytų BK 153 straipsnio 1 dalies nuostatų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nes apie kaltininko kaltę, dėl nusikalstamos veikos nepilnamečio asmens seksualiniam neliečiamumui, buvo sprendžiama išimtinai pagal jo parodymus. Kasatorė teigia, kad iš A. U. parodymų, duotų apklausoje, matyti, kad jis neigė neva žinojęs ir supratęs, jog kartu su juo vykę nepilnamečiai nebuvo sulaukę šešiolikos metų amžiaus. Negalėjo suprasti mergaičių amžiaus, nes jos buvo „apsimuturiavusios“ šalikais, kepurėmis, žieminėmis striukėmis. Vaikinai buvo su kepurėm ir striukėm, „apsimuturiavę“ nebuvo. Tačiau nepilnamečių apklausose nebuvo fiksuoti jų parodymai apie jų aprangą ar kitas išvaizdos detales. Byloje esantys liudytojų, apklaustos psichologės I. Božokienės parodymai patvirtina, kad A. U. neturėjo jokių sąlygų manyti, jog su juo vykę vaikai yra ne jaunesni nei šešiolikos metų amžiaus. Psichologės I. Božokienės parodymai paneigė pirmosios instancijos teismo išvadas, tačiau jos apklausos metu gautų naujų duomenų apeliacinės instancijos teismas nevertino, o tik pakartojo pirmosios instancijos teismo išvadas šiuo aspektu. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams kilus abejonių, kad A. U.

žinojo, jog jo vežamiems vaikams nėra šešiolikos metų, buvo privaloma imtis visų įmanomų veiksmų šioms abejonėms pašalinti – ne tik kviesti į procesą kompetentingą specialistą, bet ir spręsti dėl ekspertizės skyrimo tikslingumo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pasak kasatorės, buvo tik formaliai pritarta pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ekspertizės skyrimas netikslingas, jokių argumentų nenurodyta.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai, išteisindami A. U., padarė esminius įrodymų vertinimo pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su teismų vertinimu, jog A. U. neturėjo galimybės suprasti tikrąjį vaikų amžių. Remiamasi nepilnamečių vaikų, liudytojų, psichologės apklausų metu gautais duomenimis bei aplinkybėmis, susijusiomis su A. U. profesine veikla, gyvenimu. Teisinių argumentų, paneigiančių teismų išvadas, kad vaikai nepatyrė jokių neigiamų pasekmių, nepateikiama.

Teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasatorės argumentai vertintini kaip formalūs, nesuteikiantys pagrindo spręsti, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminius BPK pažeidimus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3, 5, 8 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Auksės Lipkevičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.