Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei ir G. O., dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atstovams K. B., J. V. ir D. R., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms N. S. ir G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) direktore, t. y. bendrovę atstovaujančiu asmeniu, pažeidė Darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatas, kadangi:

– esant darbo sutarties požymiams, leido darbuotojams L. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir P. R., gim. (duomenys neskelbtini), dirbti 2016-07-14 ir 2016-07-15 dienomis nesudariusi su jais rašytinės darbo sutarties, 2016 m. liepos 14–20 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau –ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą;

– teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui, leido dirbti 2016 m. liepos 12–20 dienomis J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m.;

– teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui, 2016-07-20 leido dirbti E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. M., gim. (duomenys neskelbtini)

Tokiais veiksmais M. P. pažeidė DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatas bei padarė ANK 95 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama M. P. administracinio nusižengimo protokolu buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau nurodytu laiku į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Tai pat nebuvo įvykdytos teismo nutartys dėl M. P. atvesdinimo, nes ji nurodytos gyvenamosios vietos adresu nebuvo surasta. Nepavyko M. P. atvesdinti į teismo posėdį ir paskelbus jos paiešką. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., administracinio nusižengimo byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. B. paaiškino, kad dirbo pas J. K., įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurio vadovė K. T., darbo sutartis nebuvo sudaryta. Vykdė griovimo darbus Antakalnyje, T. V.. Į darbo vietą nuveždavo darbuotojai A. K.. Darbą pasiūlė K, pasiūlė legaliai padirbti pusę etato. Bendravo su K. T. ir J. K., M. P. nepažįsta. Mokėdavo grynais, pasirašyti niekur nereikėjo. Gaudavau 600–700 Eur į rankas. Įsidarbindamas savo duomenis teikė J. K.. Darbo sutartį pasirašyti atvežė J. K., nes firmą buvo atidariusi jo žmona. Darbai buvo atliekami T. V. gimnazijoje. Dirbo su K, brolius R taip pat pažįsta, jie irgi dirbo – vežiojo smėlį. T. V. dirbo abudu R, kurioje įmonėje – nežino. Darbams vadovavo J. K., pas kurį dirbo ir broliai (L. R. ir P. R.). Kaip pagavo Inspekcija, jie daugiau nedirbo. I. I. patikrinimo dirbo gal dvi dienas. Apie įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino. Darbo sutarties egzemplioriaus negavo, tik pasirašė. Ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo grafiko pasirašė galimai neapsižiūrėjęs.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. R. paaiškino, kad dirbo statybose, darbą rado per vietinius draugus, jų vardų neprisimeną. Dėl darbo tarėsi su J. K., kuris atvažiavo į namus ir pasiūlė pagalbinio darbuotojo darbą. J. K. nesakė, kokia tai įmonė, tik buvo pasiūlytas 20 Eur atlygis už dieną. Dirbo apie mėnesį laiko, tačiau už darbą taip ir nebuvo atsiskaityta. Darbo sutartis buvo pasirašyta po Inspekcijos patikrinimo, pasirašyta su Juliumi. Darbo sutarties egzemplioriaus nedavė. Kokioje įmonėje dirba sužinojo tik kai pasirašė darbo sutartį. Tai galėjo būti įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutartis buvo pasirašyta tik praėjus apie mėnesiui nuo darbo pradžios. M. P. niekada nematė. Galėjo būti, kad pradėjo dirbti birželio mėnesį, dirbta įvairiose vietose– Bokšto g., Litexpo parodų rūmuose, Minties g., T. V.. Kartu dirbo daug žmonių, jų nepažinojo. Į darbą atveždavo surinktus žmones J. K., kartais atvykdavau autobusu pats. Atlyginimas nebuvo sumokėtas, dėl to niekur nesikreipė. Kartu dirbo ir brolis bei dar apie 15 žmonių.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. R. paaiškino, kad dėl darbo tarėsi su J. K. per brolį, dirbti pradėjo 2017 m. liepos mėnesį, dirbo tik 2 dienas, po to nebedirbo. Kai pradėjo dirbti darbo sutarties nepasirašė. Vėliau darbo sutartis pasirašyti buvo atvežta į namus, ją atvežė J. K.. Po Darbo inspekcijos patikrinimo daugiau nebedirbo. Už darbą buvo sutarta mokėti 20 Eur į dieną, tačiau buvo sumokėtas 20 Eur avansas, o už kitą dieną nieko nesumokėjo. Dirbdamas vežiojo žvyrą. M. P. girdėta, atrodo ji buvo J. K. buhalterė, tačiau apie ją nieko daugiau negali papasakoti nes nežino.

Darbo inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad M. P. kaltę pagrindžia liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. M. P. su protokolu supažindinta, nepasinaudojo teise duoti parodymus teisme. Prašo skirti jai už padarytą nusižengimą maksimalią baudą.

ANK 95 str. 1 d. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 iki 5 000 Eur.

Iki 2017-01-01 galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. buvo nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2 896 Eur.

DK redakcijos, galiojusioje iki 2017-07-01, 98 str., be kita ko, buvo nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties (1 d. 1 p.); darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (1 d. 2 p.). DK 98 str. 2 d. numato, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 str. 1 d. 1 p. nuostatas, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 413 str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, ir darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-397/2005, N575-858/2010 ir kt.).

Byloje esantys įrodymai – 2016-10-07 nelegalaus darbo tyrimo aktas, J. K., L. R. ir P. R. Inspekcijai teikti paaiškinimai; Bendrovės 2016 m. liepos-rugpjūčio mėn., darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, VSDFV informacinės sistemos duomenų išrašas – patvirtina, kad L. R. ir P. R. dirbo Bendrovėje nuo 2016-07-14, tačiau su jais darbo sutartys iki darbo pradžios nebuvo sudarytos, taip pat apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui; J. K. Bendrovėje dirbo jau 2016-07-12, teritoriniam skyriui apie įdarbinimą pranešta tik 2016-07-20; E. B. ir S. M. pradėjo dirbti ne vėliau kaip 2016-07-20, apie darbo pradžią teritoriniam skyriui pranešta 216-07-21.

Nors teismo posėdžio metu E. B. nurodė, kad manė jog dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, iš liudytojo teiktų paaiškinimų matyti, kad jam visiškai nebuvo svarbu, kas yra tikrasis jo darbdavys, nes pasirašinėdavo dokumentus su jais gerais nesusipažinęs. E. B. patvirtino, kad darbo sutartį su Bendrove, taip pat darbo laiko apskaitos žiniaraščius pasirašė matyt jisai.

Minėtų asmenų darbo metu, Bendrovės direktore buvo ir jai vadovavo M. P. (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog M. P., būdama Bendrovės vadove, taip pat atsakinga už įmonės veiklos organizavimą bei darbuotojų įdarbinimą, neužtikrino, kad su dirbusiais L. R. ir P. R. laiku, t. y. iki darbo pradžios, būtų sudarytos darbo sutartys, taip pat, kad apie L. R., P. R., J. K., E. B. ir S. M. darbą tinkamai, t. y. vieną dieną iki darbo pradžios, būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. P. pažeidė DK 98 str. 1 d. 1 ir 2 p. nuostatas bei padarė ATPK 40³ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Vertinant kokio teisės akto – ATPK ar ANK – nuostatos turi būti taikomos kvalifikuojant M. P. veiksmus, pažymėtina, kad ATPK 41³ str. 1 d. sankcija numato asmeniui baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 Eur, o ANK 95 straipsnio 1 dalis – baudą nuo 1 000 iki 5 000 Eur, nepriklausomai nuo to, kiek nustatyta asmenų, dirbusių nelegaliai. Nagrinėjamu atveju, taikant ATPK straipsnio sankcijos minimumą, M. P. būtų skiriama 4 340 Eur (868 Eur x 5 = 4340 Eur) bauda, o taikant ANK – 1 000 Eur bauda.

Taigi, ANK numato galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirti mažesnę baudą, todėl M. P. padarytas pažeidimas administracinio nusižengimo protokole pagrįstai perkvalifikuotas į ANK 95 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.

M. P. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Tačiau pažymėtina, kad nagrinėju atveju pažeidimai nustatyti net 5 Bendrovės darbuotojų atžvilgiu, o tai rodo jų sistemingą pobūdį.

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad už padarytą administracinį nusižengimą M. P. skirtina ANK 95 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda, kuri yra vidutinio dydžio, t. y. 2 500 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 95 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str., teismas

nutarė:

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 str. 1 d., ir skirti jai už tai 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 17067126817.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.