- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-600-194/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė (pirm.), Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknevičienė
- Ieškovas
- UAB „Kelmės eglė“, V. E.
- Atsakovas
- UAB „Brokmida“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei įmonei „Regitra“
Pranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2A - 600 - 194/2010
Teisėja A. Monstavičienė Procesinio sprendimo kategorija 121.
NUTARTI S
2010 m. gruodžio 20 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Brokmida“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-378-79/2010 pagal ieškovo V. E. ritualinių paslaugų įmonė „Eglė“ ieškinį atsakovui UAB „Brokmida“, trečiajam asmeniui Valstybinei įmonei „Regitra“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. E. ritualinių paslaugų įmonė „Eglė“ ( pakeistu pavadinimu UAB „KELMĖS EGLĖ“) ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas pripažinti 2005-06-29 Transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Brokmida“ 93 708,99 Lt sumą; 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2005-06-29 sudarė transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui sunkvežimį VOLVO FH12, pagamintą 2001 m. Ieškovas automobilį atsakovui perdavė pasirašius priėmimo perdavimo aktą. Ieškovas pilnai atsiskaitė už įgytą transporto priemonę apmokėdamas atsakovui 2005-07-01 PVM sąskaitą – faktūrą- 93708,99 Lt. Ieškovo įsigyta transporto priemonė 2007-11-23 buvo sulaikyta pasienio kontrolės punkte ,, Terechovo“ Ludzos rajone išvažiuojant iš Latvijos Respublikos į Rusijos Federaciją, kadangi transporto priemonė pagal Šengeno erdvės duomenų bazę, pasirodo buvo paieškoma kaip pavogta Belgijoje. Ieškovą informavo Latvijos Valstybės policija, kad 2008-02-07 iš Belgijos teisėsaugos gautas paieškos ir sulaikymo patvirtinimas, taip pat informacija, kad teisėtas transporto priemonės savininkas yra Belgijoje yra firma ,, VFS FINNCIAL SERVICES BELGIUM,, ir pageidauja atgauti transporto priemonę. 2008-07-29 gavus transporto priemonės savininko nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, transporto priemonė buvo grąžinta teisėtam savininkui. Atsakovas sutartimi užtikrino, kad parduodamas turtas nėra užstatytas, įkeistas ir dėl jo nėra ginčo teisme. Atsakovas neįvykdė pareigos perduodant daiktą užtikrinti, kad jam priklauso nuosavybės teisės į daiktą, kurios, išaiškėjus vagystės faktui nebuvo perėjusios nei ginčijamo sandorio pardavėjui, nei pirkėjui, nes visi po automobilio vagystės sudaryti jo perleidimo sandoriai yra neteisėti, kaip atsiradę be automobilio teisėto savininko valios ir turi būti pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms. Pripažinus sandorį negaliojančiu, kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį, todėl atsakovas privalo ieškovui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti turėtus nuostolius. Atsakovas savo ruoštu turės galimybę prisiteisti nuostolių atlyginimą iš jam automobilį pardavusio trečiojo asmens.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Brokmida“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad įmonė užsiima automobilių pirkimu – pardavimu. Apie tai, kad įgytas ir ieškovui parduotas automobilis yra vogtas, nežinojo. Automobilį pirko Olandijoje iš juridinio asmens, pagal jo išrašytą sąskaitą – faktūrą, už automobilį sumokėjo mokestiniu pavedimu, kaip tai daroma daugeliu atveju vykdant pirkimą kitose šalyse. Pirkimo – pardavimo sutarties dėl automobilio nesudarė, nes užsienyje nėra tokios praktikos. Ginčo automobilį jis įregistravo Lietuvoje VĮ ,,Regitra“, kuri taip pat atliko visus formalumus, išrašė dokumentus. Nežinojo, kad automobilis vogtas, nes tai jo praktikoje pasitaikė pirmą kartą.
Tretysis asmuo VĮ „Regitra“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ginčo automobilį VOLVO su originaliais nuosavybės teisės ir belgiškais transporto priemonės registravimo dokumentais į Lietuvą iš užsienio 2005 m. birželio 19 d. įvežė atsakovas. 2005-06-29 automobilis buvo parduotas ieškovui ir naujojo savininko įgaliotas atstovas dokumentus ir automobilį apžiūrai ir registracijai pateikė 2005-07-01. Kad transporto priemonė paieškoma, Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje, nebuvo. Kitoje sistemoje EUCARIS duomenų apie šios transporto priemonės paiešką taip pat nebuvo. Automobilis buvo įregistruotas, jam buvo išduoti valstybinio numerio ženklai ir registracijos liudijimas. Iškilus ginčui teisme, kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybą, kuri informavo, kad krovininio automobilio VOLVO paieška Šengeno informacinėje sistemoje buvo paskelbta 2006-01-26 ir paieškos iniciatorius - Belgija. Transporto priemonės registravimo metu ši transporto priemonė nebuvo paieškoma, registruoti jokių kliūčių nebuvo, todėl atsakomybės už ieškovo patirtus nuostolius, neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 14 d. sprendimu ieškovo V. E. ritualinių paslaugų įmonė „Eglė“ ieškinį patenkino dalinai. Pripažino 2005-06-29 transporto priemonės sunkvežimio VOLVO FH12 kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 2001 m. pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Priteisė ieškovui V. E. ritualinių paslaugų įmonei ,, Eglė“ iš UAB ,,Brokmida“ 93708 ,99 Lt, 2811 Lt žyminio mokesčio bei 1700 Lt advokato atstovavimo išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad nei atsakovas kaip pardavėjas, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys automašinos vagystės fakto nežinojo bei neprivalėjo žinoti. Tokios aplinkybės leidžia ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Aplinkybė, kad sutarties objektas (automobilis) yra vogtas, egzistavo jau sandorio sudarymo metu, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti 2005-06-29 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento pagrįstas ir tenkintinas. Pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, kad pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 str. 1,3 d , 6.323 str. 1d.). Šią pirkėjo teisę suponuoja sutartinių santykių su pardavėju egzistavimas bei faktas, kad pardavėjas pardavė daiktą, nebūdamas savininku. Transporto priemonė buvo grąžinta teisėtam savininkui, todėl teismas laikė, kad nesant automobilio, ieškovui taikant vienašalės restitucijos taisykles turi būti grąžinama jo sumokėta kaina 93708,99 Lt, kuri įrodyta PVM sąskaita faktūra /b.l. 8/, o atsakovas savo ruožtu turės galimybę prisiteisti nuostolių atlyginimą iš jam automobilį pardavusio trečiojo asmens Olandų įmonės ,,KILK TRUCKS“.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Brokmida“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčo automobilio savininko nustatymo ginčo sandorio sudarymo metu, negalėjo spręsti vadovaujantis vien tik Lietuvos Respublikoje galiojančiomis teisės normomis.(LR CK 1.12 str.3 d.). 2005-06-14 sąskaitos faktūros, sudarytos ginčo automobiliui perleisti, šalys turėjo vadovautis Olandijos įstatymais. Tokiu būdu, ir visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės turiniu, turėjo būti teikiami, atsižvelgiant į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną minėtoje šalyje. Todėl LR CPK 179 str. 2 d. nustatyta teisė ir pareiga tinkamai nebuvo įgyvendinta dėl neišspręsto teisės taikymo klausimo, nors atsakovas, būdamas aktyvus, teismui pateikė ir išsireikalavo nemažai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti faktą, jog Olandijos įmonė „KILK TRUCKS", ginčo automobilio pardavimo atsakovui momentu buvo teisėtas ginčo automobilio savininkas.
2. Pirmosios instancijos teismas sprendime, pasisakydamas dėl Belgijos firmos "VFS FINANCIAL SERVICES Belgium", kaip teisėtos ginčo automobilio savininkės teisių į automobilio grąžinimą neįtraukiant šios įmonės į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, padarė teisės pažeidimą, leidžiantį spręsti klausimą dėl sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo, numatyto LR CPK 329 str. 2 d. 2 p.
3. Po 2005-06-14 sąskaitos faktūros pasirašymo tarp atsakovo ir trečiojo asmens Olandijos įmonės „KILK TRUCKS", reiškia, kad tretysis asmuo Olandijos įmonė „KILK TRUCKS", turėdamas nuosavybės teises į ginčo automobilį, jį galėjo perduoti ir atsakovui. Ginčo automobilis galėjo būti valdomas be Belgijos firmos "VFS FINANCIAL SERVICES Belgium" valios, atsakovui taip pat turėjo būti taikoma LR CK 4.96 str. numatyta sąžiningo įgijėjo teisių apsauga. Atsakovas 2005-06-14 sąskaitos- faktūros pagrindu iš trečiojo asmens Olandijos įmonės „KILK TRUCKS" perėmė tiek teisių į ginčo automobilį, kiek jų turėjo Olandijos įmonė „KILK TRUCKS", tame tarpe perėmė teises disponuoti, valdyti ir naudotis ginčo automobiliu. Dėl šios priežasties sprendime daroma išvada, jog atsakovas įrodymų, kad jis pardavimo metu buvo kilnojamojo turto savininkas, teismui nepateikė, yra nepagrįstas. Tai yra pakankamas pagrindas priešingai išvadai, kad atsakovas, sudarydamas 2005-06-29 ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu, užtikrino visas garantijas, numatytas LR CK 6.321 str.1-4 d., ir tinkamai patvirtino savo nuosavybės teises į ginčo automobilį. Todėl ieškovas neturėjo pakankamo įstatyminio pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančių. (LR CK 6.307 str.l d., 6.227 str.3 d.).
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Kelmės Eglė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (b.l.93-96, 2 t.). Ieškovas pateikė VĮ Registro centro juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, kuriame yra pakeistas ieškovo pavadinimas ir V. E. ritualinių paslaugų įmonė „Eglė“ dabar yra pavadinimu UAB „Kelmės Eglė“, todėl toliau procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodomas nauju pavadinimu – UAB „KELMĖS EGLĖ“.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ( LR CPK 320 str. 1d.)
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ( LR CPK 320 str. 2d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CK 6.305 straipsnyje nustatyta pirkimo-pardavimo sutarties samprata, pagal kurią pardavėjas turi pareigą perduoti pirkėjui šio perkamą daiktą. CK 6.317 straipsnyje detaliai reglamentuotas šios pagrindinės pardavėjo pareigos turinys. Daikto perdavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir pirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pirkėjas tampa teisėtu pirkto daikto savininku. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta įstatyminė pardavėjo garantija – nuosavybės teisės į parduodamą daiktą patvirtinimas.
Byloje nustatyta, kad buvo parduotas kilnojamasis daiktas – automobilis, kuriam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokios rūšies daiktą patvirtina automobilio įgijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys. Ieškovas 2005-06-29 transporto priemonių pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teises į automobilį VOLVO FH12, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teisę į įgytą automobilį, taip pat priėmimo – perdavimo aktas (b. l. 6, 7 t. 1), gauti iš automobilio pardavėjo. Įrašai pirkimo- pardavimo sutartyje ir priėmimo – perdavimo akte patvirtinti atsakovo antspaudu ir parašu. Automobilio pardavėjas yra atsakovas. Jeigu atsakovas pardavė automobilį ieškovui, tai jis privalo garantuoti (patvirtinti) nuosavybės teisę į automobilį (CPK 6.317 straipsnio 2 dalis). Pardavėjo pareiga garantuoti, kad parduodamas daiktas priklauso jam, kilus ginčui, suponuoja pardavėjo pareigą įrodyti turėtą nuosavybės teisę į parduotą daiktą. Kilus pirkėjo ir pardavėjo ginčui, pardavėjas, teigdamas, kad tinkamai įvykdė savo prievoles pagal pirkimo-pardavimo sutartį, privalo įrodyti savo teiginius (CPK 178 straipsnis). Atsakovas įrodymo, kad pardavimo metu buvo kilnojamo turto – automobilio VOLVO FH12, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)savininku teismui nepateikė. Atsakovas, išduodamas dokumentus, patvirtintus savo antspaudu, atsako už duomenų dokumentuose teisingumą. Pardavėjo pavedimu veikiantys asmenys negali būti pripažįstami trečiaisiais asmenimis, kurių veiksmai pagal CK 6.253 straipsnio 4 dalį būtų pagrindas atleisti pardavėją nuo civilinės atsakomybės už jam nepriklausančio daikto pardavimą. Jei sandorį patvirtinančius dokumentus pasirašė ir kitus veiksmus įmonės vardu atliko jos įgaliotas asmuo, šio asmens veiksmų pasekmės tenka įmonei (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas neįrodinėjo dokumentų ar įmonės antspaudo suklastojimo, kitų asmenų neteisėto jų panaudojimo. Byloje pateikta PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) 2005-07-01 (b.l. 8 t.1) patvirtina, kad pardavėjas gavo nurodytą pinigų sumą (93708,99 Lt) už automobilį ir ar ją įtraukė į įmonės apskaitą. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, tačiau šis turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, įrodinėtų proceso metu, išnagrinėjimu.
Byloje surinkti dokumentai patvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdė pagrindinę pareigą perduoti daiktą ir užtikrinti, kad jam priklauso nuosavybės teisės į jį. CK 6.323 straipsnio 1 dalyje nustatyta pardavėjo atsakomybė, kai jo parduotą daiktą teismas atiteisia iš pirkėjo dėl pagrindų, atsiradusių iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad daiktas iš pirkėjo, kuris tapo daikto savininku, turi būti atiteistas pagal CK 6.323 straipsnį arba grąžintas savininkui pripažinus sandorį negaliojančiu CK 6.307 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, pripažinęs transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį negaliojančią nuo jos sudarymo momento, tai yra, ieškovas netekęs nuosavybės teisės į automobilį VOLVO FH12, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)jau turi reikalavimo teisę į atsakovą, kad šis grąžintų sumokėtą kainą už automobilį bei atlygintų turėtus nuostolius.
Kai byloje yra užsienio elementas, teismas, nagrinėjantis bylą, privalo išsiaiškinti, kokia teisė taikoma ginčo teisiniam santykiui. Užsienio teisės taikymą byloje gali lemti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, šalių susitarimas ar Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.10 straipsnio 1 dalis). Be to, užsienio teisė byloje turi būti taikoma tada, kai tai numato Europos Sąjungos teisės normos (Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 punktas).
Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra susijusios su Belgija. Lietuvos Respublika ir Belgijos Karalystė nėra sudariusios jokių tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių taikytinos teisės civilinėse bylose klausimus. Dėl taikytinos teisės nėra bylos šalių susitarimo. Taip pat nėra Europos Sąjungos teisės instrumento, kuris galėtų būti taikomas šioje byloje (2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) taikomas tik nuo 2009 m. gruodžio 17 d., tuo tarpu nagrinėjamos faktinės aplinkybės susiklostė 2005 metais). Dėl šios priežasties teismas, nustatydamas, kokios valstybės teisė turi būti taikoma byloje, turi remtis Lietuvos Respublikos tarptautinės privatinės teisės normomis. Pagal Lietuvos civilinio kodekso normas dėl nuosavybės teisė į turtą, kuriam privaloma valstybinė registracija, ir jos gynimas nustatomi pagal valstybės, kurioje tas turtas įregistruotas, įstatymus.
Kolegija daro išvadą, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 263 str.), todėl jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą