Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2009-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-78-648/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-03-05
Bylos Nr.
1-78-648/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
I. S., S. S.
Kaltinamasis
K. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-78-648/09Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1.; 1.2.4.8.2.
VILNIAUS MIESTO ANTROS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas A. P. , sekretoriaujant G. S. , dalyvaujant nukentėjusiosioms I. S. ir S. S. , nukentėjusiųjų atstovui advokato padėjėjui G. G. , kaltinamajam K. S. , gynėjui advokatui V. O. , viešajame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini); Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d. (trys kaltinimai).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. 2007-07-19 apie 16.00 val., būdamas neblaivus, sukėlė konfliktą, kurio metu smogė kumščiu S. S. į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą veide, tuo nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

K. S. 2007-09-26 apie 21.00 val., būdamas neblaivus, namuose sukėlė konfliktą, kurio metu ėmė smaugti savo dukrą – I. S. , vėliau pastūmė ją į sieną, dėl ko I. S. atsitrenkė ir susitrenkė ranką, tokias veiksmais K. S. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

K. S. 2008-04-19, būdamas neblaivus, namuose tarp jo ir S. S. kilus konfliktui dėl šeimyninių aplinkybių, griebė S. S. už plaukų, vėliau griebė I. S. už rankų ir pastūmė, tokiais savo veiksmais kaltinamasis sukėlė nukentėjusiosioms fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. S. savo kaltę dėl 2007-09-26 ir 2008-04-19 epizodų prisipažino iš dalies, dėl 2007-07-19 epizodo – prisipažino visiškai. Jis parodė, kad gyvena trijų kambarių bute su nukentėjusiosiomis - jis gyvena viename kambaryje, o žmona su dukra kitame. Santykiai tarp jo ir žmonos bei dukros nėra geri. Retkarčiais pasitaikydavo konfliktų. Visi minėti atvejai įvyko namie. Dėl 2007-09-26 konflikto su I. S. jis savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes abi pusės naudojo smurtą. Jis dukrą kaire ranka pastūmė į sieną tuomet, kai prieš tai dukra trenkė jam. Pripažįsta, kad konflikto metu buvo išgėręs. Neigia, kad smaugė dukrą. Jis visiškai prisipažįsta, kad 2007-07-19 sukėlė konfliktą ir smogė žmonai S. S. į veidą. Iš kantrybės jį išvedė jo atžvilgiu minimi necenzūriniai žodžiai, tuo labiau, kad tuo metu jis buvo išgėręs. Į veidą jis sudavė kaire ranka, o po to įvykio ant S. S. veido jis matė mėlynę. 2008-04-19 konfliktas kilo jam su žmona apsižodžiavus. Jam pirma trenkė S. S. , o tik po to jis kaire ranka paėmė ją už plaukų ir palenkė. Tuomet jam trenkė dukra I. S. , kurią jis kaire ranka pastūmė.

Nukentėjusioji I. S. parodė, kad su K. S. santykiai yra vidutiniški, bet kai jis išgeria, tuomet pradeda pyktis. Jis ją vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais. 2007-09-26 ji buvo smaugiama. Tėvas griebė ją už kaklo ir taip ji trenkėsi į sieną. Taip ji patyrė fizinį skausmą, nes stipriai griebė už gerklės. Po to įvykio ant kaklo liko smaugimo žymės. Kai atsitrenkė į sieną, ji susitrenkė ranką, patyrė skausmą. 2008-04-19 tėvas buvo neblaivus. Jis kabinėjosi prie mamos. Ji su juo susistumdė tuomet, kai tėvas griebė mamai už plaukų, o ji bandė apginti mamą. Ji trenkė tėvui, kai K. S. ją pradėjo plūsti. Jis ją griebė abejomis rankomis jai už rankų, suspaudė, o tai patvirtina, kad tėvas valdo ir dešinę ranką. Po to ją pastūmė. Tie veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą.

Nukentėjusioji S. S. parodė, kad nesutarimai su vyru K. S. prasidėjo, kai jis pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Jis pradėjo šmeižti bei kaltinti ją ir dukrą nebūtais dalykais. Ji dirbdavo pamainomis. 2007-07-19 atveju jai buvo naktinė pamaina. Tą dieną buvo jos draugės gimtadienis, todėl ji susiruošė nueiti nupirkti dovaną. Vyras ją išvadino visokiais žodžiais ir sudavė smūgį į veidą. Po to įvykio paakyje atsirado mėlynė. 2007-09-26 atvejo ji tiksliai nepamena, tačiau prisimena tik tiek, kad dukrą K. S. išvadino necenzūriniais žodžiais. 2008-04-19 įvykį ji gerai prisimena. Ji atėjo į virtuvę, o K. S. jai pradėjo priekaištauti, jog nėra ko valgyti. Iš tikrųjų jis tik kabinėjosi, nes valgyti buvo. Dėl to, kad nerado, ko valgyti jis griebė ją už plaukų ir traukė žemyn. Tuo metu ji patyrė labai didelį fizinį skausmą. Tada duktė puolė jos ginti. Tėvas griebė dukrai už rankų ir pastūmė į sieną.

2007-07-23 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G4024/07 (01) patvirtina, kad S. S. padaryta poodinė kraujosruva veide veikiant kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku, t.y. 2007-07-19 (b.l. 4).

2007-07-25 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, jog nukentėjusioji S. S. 2007-07-19 kreipėsi į Vilniaus m. VPK 7 PK VP Lazdynų policijos nuovadą su pareiškimu dėl to, kad vyras K. S. jos atžvilgiu 2007-07-19 apie 16 val. pavartojo fizinį smurtą – vieną kartą trenkė kumščiu į veidą, (b.l. 7).

2007-10-15 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, jog nukentėjusioji I. S. 2007-09-27 kreipėsi į Vilniaus m. VPK 7 PK VP Lazdynų policijos nuovadą su pareiškimu dėl to, kad 2007-09-26 apie 21.00 val. namuose tėvas K. S. sukėlė konfliktą, kurio metu ją smaugė, vėliau stūmė į sieną, dėl ko ji susitrenkė ranką (b.l. 9).

2008-05-15 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, jog nukentėjusioji S. S. 2008-04-19 kreipėsi į Vilniaus m. VPK 7 PK VP Lazdynų policijos nuovadą su pareiškimu dėl to, kad 2008-04-19 namuose konflikto metu K. S. griebė ją už plaukų, vėliau griebė dukrai už rankų ir pastūmė, (b.l. 13).sukėlė konfliktą, kurio metu ją smaugė, vėliau stūmė į sieną, ko pasekoje ji susitrenkė ranką (b.l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Ištirtų įrodymų pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo K. S. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra įrodyta. Pagal fizinio skausmo apibrėžimą, jis pasireiškia veiksmais, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas ar jų funkcijos. Tokie veiksmai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas ir pan. Nukentėjusioji I. S. teisme patvirtino, jog tėvas prieš ją vartojo fizinį smurtą 2007-09-26 ir 2008-04-19 ir dėl to jai buvo su sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusioji S. S. taip pat teisme patvirtino, jog K. S. prieš ją ir dukrą vartojo fizinį smurtą, tokie veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą ir net buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, duotais teisiamojo posėdžio me metu, dėl patirto fizinio smurto ir skausmo. Jų parodymus patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai. Minėti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą rodo, jog nukentėjusiosios dėl patiriamo smurto šeimoje reagavo nedelsdamos – tą pačią ar sekančią dieną po patirtos fizinės prievartos kreipėsi į policiją. Tai, kad mušė bei stumdė nukentėjusiąsias, teisme neneigė ir pats kaltinamasis, kuris tik nepripažino smaugęs dukrą. Tokias aplinkybes kaltinamasis nurodė ir teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo metu, betarpiškai bendraudamas su ekspertais (b.l. 58-59). Nukentėjusiajai S. S. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą patvirtina specialisto išvada. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis vartojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, jas mušdamas rankomis, pešdamas plaukus, stumdamas į sieną, kas patvirtina kiekvienu atveju buvus fizinį kontaktą, ir tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai sukėlė nukentėjusiosioms fizinį skausmą, o 2008-04-19 įvykio metu, nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai S. S. . Kaltinamojo nusikalstami veiksmai visais atvejais kvalifikuotini pagal LR BK 140 str. 1 d.

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad kaltininkas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas pagal paties kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymus neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skirdamas K. S. bausmę, teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 str. ir 61 str. nuostatas, į tai, kad padaryti trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ir į tai, kad lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į kaltininko asmenybę – neteistas (b.l. 31), vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą 1000 litų bauda (b.l. 29), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 33), yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę nuo 2007-02-12 , diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 51), iš dalies yra nedarbingas. 2009-01-15 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad K. S. nuo 2005 metų diagnozuojama priklausomybė nuo alkoholio, tame tarpe ir nusikalstamų veikų padarymo metu. K. S. nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos vadyti. Šiuo metu K. S. konstatuojamas emociškai nestabilaus impulsyvaus tipo asmenybės sutrikimas ir priklausomybė nuo alkoholio, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b.l. 58-59).

Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo sveikatos būklė nėra gera, jis tik iš dalies darbingas, teisme teigė, kad beveik nevaldo vienos rankos, kas leidžia pagrįstai manyti, jog jam skirti viešuosius darbus netikslinga, kadangi tokios bausmės įvykdymas gali būti apsunkintas. Skiriant laisvės apribojimo bausmę bei nustatant įpareigojimus, teismo nuomone, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str., kadangi bylos aplinkybės rodo, jog nusikalstami veiksmai padaryti kaltinamojo ir nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, kaltinamajam būnant apsvaigus nuo alkoholio, kaltinamasis teisme pareiškė, jog jis nesutinka gydytis nuo alkoholizmo, be to, bylos duomenys rodo, kad ir po nukentėjusiųjų skundo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, K. S. elgesys žmonos ir dukros atžvilgiu nesikeitė (b.l.39-42). Šiuo atveju, nėra galimybės parinkti įpareigojimų ar draudimų, kurie turėtų teigiamą poveikį sulaikant, atimant ar apribojant nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, teismo nuomonę, nėra pagrindo, kadangi jis yra teisiamas pirmą kartą už nesunkių nusikaltimų padarymą, kaltę faktiškai pripažino, nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju, bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką arešto bausmes dydžiu mažesnes už šios bausmės vidurkį.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji I. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš K. S. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji S. S. taip pat pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš K. S. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis K. S. su civiliniais ieškiniais nesutiko.

Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Nukentėjusioji I. S. teisme nurodė, kad dėl tėvo veiksmų jos atžvilgiu ji jautė didelę gėdą, vaikščiodama su mėlynėmis ant rankų, nes pažįstami klausinėdavo, iš kur jos. Taip pat ją po konfliktų kankino nemiga, ji turėjo gerti raminamuosius vaistus. Nukentėjusioji S. S. taip pat nurodė, kad dėl sužalojimų ant veido jautė didelę gėdą prieš bendradarbius, turėjo nešioti tamsius akinius, po konfliktų negalėjo užmigti, teko vartoti vaistus.

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji I. S. dėl kaltinamojo K. S. veiksmų patyrė fizinį skausmą, pažeminimą bei dvasinius sukrėtimus, smurtą patyrė iš artimo žmogaus – tėvo, kas sukelia papildomus dvasinius išgyvenimus. Teismas taip pat konstatuoja, kad nukentėjusioji S. S. dėl kaltinamojo K. S. veiksmų patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, nepatogumus darbe, dvasinius sukrėtimus, jai nežymiai buvo sutrikdyta sveikata. Dėl nurodyto, kaltinamasis nukentėjusiosioms turi atlyginti neturtinę žalą. Teismas, vertindamas visas nusikalstamų veikų aplinkybes, nusikalstamų veikų pasekmes, K. S. turtinę padėtį - nedirba, iš dalies nedarbingas, jo pajamos nėra didelės (santaupų neturi, gauna, kaip nurodė, 395,10 Lt invalidumo pašalpą), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tenkina civilinius ieškinius iš dalies bei priteisia kiekvienai nukentėjusiajai po 1000 litų neturtinės žalos.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, kaltinamajam iki nuosprendžio vykdymo pradžios skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str. 2 d., teismas:

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. už nežymų S. S. sveikatos sutrikdymą (2007-07-19) ir skirti 45 parų areštą.

K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. už fizinio skausmo sukėlimą I. S. (2007-09-26) ir skirti 30 parų areštą.

K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. už fizinio skausmo sukėlimą S. S. bei I. S. (2008-04-19) ir skirti 35 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmės subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Paskirti K. S. iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. S. 1000 (vieną tūkstantį) litų I. S. ir 1000 (vieną tūkstantį) litų S. S. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas A. P.