- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- I-593-609/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00366-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- UAB „LITESKO“
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „LITESKO“ atstovei Žanetai Kubiliūtei, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui, trečiojo suinteresuoto asmens daugiabučio namo Vytauto g. 122, Palangoje savininkų bendrijos atstovui V.V.A. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „LITESKO“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui daugiabučio namo Vytauto g. 122, Palangoje savininkų bendrijai dėl 2010-09-01 statybos leidimo Nr. LNS-33-100901-00151(Nr. 158) panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „LITESKO“ skundu (b.l. 4-6) prašo panaikinti 2010-09-01 statybos leidimą Nr. LNS-33-100901-00151(Nr. 158). Nurodo, kad pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotą Šilumos tiekimo licenciją Nr. L4-ŠT-27 ji vykdo centralizuotos šilumos energijos tiekimo veiklą įvairiuose Lietuvos miestuose. UAB „LITESKO“ yra vienintelė centralizuotos šilumos energijos gamintoja ir tiekėja Palangos mieste, todėl turi reikalavimo teisę teisės aktų nustatyta tvarka siekti, kad statybos leidimų išdavimo procesą organizuojanti institucija užtikrintų jos, kaip bendrovės vykdančios centralizuotą šilumos tiekimą Palangoje, įstatymais ginamų teisių ir interesų apsaugą. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2011-09-19 raštu Nr. (4.15.)-D3-3142 pareiškėja buvo informuota, kad Palangos miesto savivaldybės administracija yra pritarusi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo inžinerinių sistemų pertvarkymo projektui ir pridėjo skundžiamą statybos leidimą. Paaiškina, kad iki 2010-10-01 galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 punkte buvo nurodyta, jog savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymu Nr. Dl-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 19.1. punkte bei Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos nuostatų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 31d. sprendimu Nr.T2-54, 10 punkte. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 straipsnio 26 dalimi, specialusis teritorijų planavimas yra teritorijų planavimo rūšis, o specialieji planai yra teritorijų planavimo dokumentai. Minėtas projektas, kurio tikslas pertvarkyti ginčo namo inžinerines sistemas tikslu pakeisti šildymo būdą iš centralizuoto aprūpinimo į dujinį, neatitinka Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano, patvirtinto 2009-12-03 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-306. Ginčo gyvenamasis namas, kurio šildymo inžinerinių sistemų pakeitimui / pertvarkymui buvo išduota skundu ginčijamas statybos leidimas, yra Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano centralizuoto šildymo teikimo (toliau – CŠT) zonoje bei yra prijungtas prie centralizuotai tiekiamų šilumos tinklų. Vadovaujantis teritorinį planavimą bei šilumos ūkį reglamentuojančiais teisės aktais, šilumos energija atitinkamiems CŠT zonos objektams turi būti tiekiama iš centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Tuo tarpu pagal išduotą statybos leidimą bus pertvarkomos namo šildymo inžinerinės sistemos, pakeičiant namo šildymo būdą iš centralizuoto šilumos tiekimo į dujinį (t.y. bus pereinama prie decentralizuotos šilumos gamybos, naudojant gamtines dujas). Nurodo į Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 37 dalį, kuri nustato, kad šilumos ūkio specialusis planas- savivaldybių specialiojo planavimo dokumentas, kuriame apibrėžiamos naujai planuojamos šilumos vartotojų teritorijos, nurodomi galimi ir alternatyvūs šildymo būdai. Pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojui mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. Šilumos ūkio specialiajame plane apibrėžiamos naujai planuojamos šilumos vartotojų teritorijos ir principiniai techniniai sprendimai dėl kiekvienai teritorijai nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių naudojimo, kad būtų patenkinami šios teritorijos vartotojų poreikiai šilumai (Šilumos ūkio įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Tvirtina, kad CŠT zonos nepaisymas gali sukelti objektyvias prielaidas centralizuotos šilumos energijos tiekimo sąnaudų didėjimui, efektyvumo mažėjimui, kainų kilimui. Manoma, kad nepatikrinus ir nenustačius, jog projekte numatyti darbai pažeidžia Palangos miesto šilumos ūkio specialiajame plane nustatytas CŠT zonas (nes jei tai būtų atlikta, būtų neabejotinai konstatuota Nuolatinės statybos komisijos protokole), statybos leidimą išdavusi institucija neatliko tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 punkte nustatytos pareigos. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad centralizuoto pastato šildymo būdo keitimo iš / į decentralizuotą tvarką skundžiamo statybos leidimo išdavimo metu detaliai reglamentavo Ūkio ministro 2008-12-04 įsakymu Nr. 4-617 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių II dalies II skirsnis bei I dalies IX skirsnis. Remiantis šių taisyklių 79-94 punktais, siekiant atjungti / pertvarkyti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens įrenginius nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų, buvo būtina gauti šilumos tiekėjo technines sąlygas, parengti šias sąlygas atitinkantį techninį projektą, kurio vykdymui reikalinga gauti statybos leidimą. Pažymi, jog pareiškėja nėra išdavusi jokių techninių sąlygų ginčo namo šildymo būdo keitimui iš centralizuoto į decentralizuotą (dujinį).
Pareiškėjos UAB „LITESKO“ atstovė teismo posėdžio metu skundo reikalavimą palaiko ir prašo jį tenkinti iš esmės jame išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime (b.l. 45,46) nurodyta, jog atsakovė su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti, nes skundas nepagrįstas. Teigiama, kad Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano, patvirtinto 2009-12-03 Palangos m savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-306, aprašomosios dalies 5.4. punkte nurodyta, jog pastatas (duomenys neskelbtini) gali būti šildomas ne centralizuotais tinklais tiekiama šilumos energija, bet iš atskirai įrengtos katilinės. Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano aprašomosios dalies 5.4 punkte taip pat nurodoma, kad vartotojų (duomenys neskelbtini) atsijungimas nuo centralizuotų šilumos tinklų šiek tiek pagerina zonos Nr. 3 situaciją centrinių šilumos tinklų atžvilgiu, t.y. pagal šilumos ūkio specialųjį planą pastatui (duomenys neskelbtini) rekomenduojama pasirinkti autonominę šildyme sistemą. Atsakovė sutinka, kad išduodant statybos leidimą, šilumos tiekėjas nebuvo pateikęs atsijungimo techninių sąlygų, tačiau nurodo, jog pagal šiuo metu galiojančią Šilumos tiekimo ir vartojime taisyklių 110 punkto redakciją (2011-07-20 įsakymo Nr. 1-191 redakcija (Žin., 2011, Nr. 97-4575) iš šilumos tiekėjo nereikia gauti atsijungimo sąlygų. Pagal Palangos miesto šilumos ūkio specialųjį planą tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę atsijungti nuo centralizuotų šilumos tinklų. Teigia kad naujausia šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcija sušvelnina teisinių santykių subjektų- trečiųjų asmenų, teisinę padėtį ir tuo kartu nėra pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams, todėl nagrinėjant ginčą, būtina atsižvelgti, kad pagal šiuo metu galiojančią Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 11 punkto redakciją iš šilumos tiekėjo nebereikia gauti atsijungimo sąlygų. Nurodo, kad nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas atsakovės poziciją palaiko ir prašo skundo netenkinti atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų pagrindu.
Tretysis suinteresuotas asmuo daugiabučio namo Vytauto g. 122, Palangoje savininkų bendrija atsiliepime į skundą (b.l. 39-41) nurodo, kad su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Teigia, kad skundžiamo statybos leidimo panaikinimas tiesiogiai nesusijęs su centralizuotos šilumos tiekimu ir mano, kad tai yra namo gyventojų ir dujas tiekiančios įmonės tarpusavio santykiai. Nurodo, kad dujas tiekiančios įmonės sutikimas tiekti namui daugiau dujų buvo gautas ir toks sutikimas yra teisiškai reikšmingas. Nurodo, kad gyvenamojo namo šildymo sistemos pertvarkymo darbai jau yra atlikti ir namas yra atjungtas nuo CŠT sistemos. Pareiškėja informuota, kad visiems šiems pertvarkymams atlikti nėra reikalingas statybos leidimas. Darbai atlikti savivaldybės pritarimu, o teisę atlikti statybos darbus be statybos leidimo trečiajam suinteresuotam asmeniui suteikia Statybos įstatymas, kurio redakcija pakeista nuo 2010-10-01. Tretysis suinteresuotas asmuo pageidauja, kad visos procedūros būtų atliekamos pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, todėl vadovaujasi šiuo metu galiojančiomis šilumos tiekimo taisyklėmis. Aiškina, jog pagal Šilumos ūkio įstatymo 27 str. 6 d., įgyvendinant šiame ir kituose šio įstatymo straipsniuose numatytas buitinių šilumos ir karšto vandens vartotojų teises bei pareigas dėl apsirūpinimo energija (šiluma ir karštu vandeniu), pastato šildymo bei karšto vandens sistemos valdymo ir naudojimo sprendimai priimami mutatis mutandis Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimu priėmimo tvarka, t.y. sprendimai priimami daugumos patalpų savininkų balsais. To paties įstatymo 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo - pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Naujajame Statybos įstatyme pastato inžinerinių sistemų rekonstravimo procedūra liberalizuota. Priešingai negu numatė ankstesnis Statybos įstatymas, dabar tai yra laikoma pastato paprastuoju remontu, pertvarkant inžinerines sistemas (Statybos įstatymo 2 str. 18; 19; 20; 21 dalis ir Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklių 106, 109 ir kt. punktai). Tokiam pertvarkymui jau nebereikalingas statybos leidimas, reikalingas tik Savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 ?.). Nurodo, jog tokiam pertvarkymui nebūtinai reikalingas netgi projektas, kai kuriais atvejais pakanka turėti tik pastato paprastojo remonto aprašą pertvarkant pastato inžinerines sistemas (Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 9 p.) kartu su Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo (Žin., 2011, Nr. 97-4573) 20.7 punktu, kurį įteisina galiojančio STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatos) tais atvejais, kai taip nustato Aplinkos ministerija.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją ir skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Konstatuojama.
Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Šis konstitucinis principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje. Įstatymas skelbia, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Siekiant apginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus, į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės valdymo (administravimo) institucijos, įmonės įstaigos, organizacijos ir pavieniai fiziniai asmenys, kuriems įstatymai suteikia teisę tai daryti (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisės kreiptis gynybos į teismą principas nėra absoliutus. Kadangi nustatyta, jog UAB „LITESKO“ yra šilumos tiekimo šilumos tinklais Palangos mieste licencijos turėtoja (b.l. 14,15), o daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) įrenginiai nuo šilumos tiekimo sistemos nėra atjungti, darytina išvada, jog pareiškėja turi teisę ginčyti daugiabučio namo Vytauto g. 122, Palangoje savininkų bendrijai išduotą statybos leidimą dujotiekio rekonstrukcijai, bet tik tuo aspektu, kiek šis administracinis aktas pažeidžia jos teises arba įstatymų saugomus interesus.
Šalies argumentai
Nustatyta, jog 2006 09 13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi daugiabučio namo Vytauto g. 122, Palangoje savininkų bendrijai buvo leista pateikti prašymą Palangos miesto savivaldybei dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo derinimo ir šildymo būdo visam pastatui keitimo bei iš Palangos miesto savivaldybės gauti techninių sąlygų sąvadą šiems darbams atlikti. Byloje pateiktas įrodymas, patvirtinantis, jog 2007 12 29 buvo priimtas daugiabučio namo Vytauto g. 122, Palangoje savininkų sprendimas dėl šildymo būdo visam pastatui pakeitimo iš centralizuoto į dujinį (b.l. 80). 2010 07 27 AB „Lietuvos dujos“ išdavė technines sąlygas Nr. 536 (b.l. 59) dujotiekio prijungimui prie dujų tiekimo sistemos. 2010 08 20 daugiabučio namo Vytauto g. 122, Palangoje savininkų bendrijai buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas (b.l. 58), kuriame numatytas leidimas atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dujotiekio rekonstrukciją. 2010 09 01 daugiabučio namo Vytauto g. 122, Palangoje, savininkų bendrijai buvo išduotas statybos leidimas gyvenamojo namo dujotiekio rekonstrukcijai (b.l. 17,18).
Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau- Statybos įstatymas) redakcijos 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas nustato inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai. Ten pat pažymėta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti paslaugų teikėjus- inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkus ir naudotojus (iš nustatančių statinio projektavimo sąlygas), todėl į projektavimo sąlygų sąvadą įrašomos visų galimų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų ar naudotojų, galinčių teikti statytojui (užsakovui) paslaugas, nustatytos projektavimo sąlygos. Statytojas (užsakovas) taip pat gali pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar pasistatys vietinius, jei pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus. Teisė pasirinkti paslaugų teikėjus įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos šilumos įstatymo 3 straipsnyje. Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs šio straipsnio 2 dalyje išvardytus dokumentus, per 3 dienas pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, parengti (pagal kompetenciją). Sisteminė Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 20 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Projektavimo sąlygų sąvadas turi būti derinamas tik su tokiais inžinerinių tinklų savininkais ar valdytojais, kurių teikiamomis paslaugomis statytojas (užsakovas) galės naudotis.
Projektavimo sąlygų sąvadas byloje neginčijamas. Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuoto asmens daugiabučio namo Vytauto g. 122, Palangoje savininkų bendrijos pirmininkas nurodė, kad iki ginčo statybos leidimo išdavimo individualus karšto vandens ruošimas buvo vykdomas jo vartojimo vietoje- gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) , geriamam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros naudojant dujas.
Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra centralizuoto šilumos tiekimo zonoje. Galiojančio Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano Palangos miesto aprūpinimo šiluma būdų reglamente pažymėta, kad aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą (atsijungiant nuo šilumos tiekimo tinklų) šios zonos šilumos vartotojams traktuojamas kaip neatitinkantis savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano ir vykdomas šiam atvejui įstatymuose nustatyta tvarka. Nors nurodyto specialiojo plano aiškinamajame rašte pateiktose aprūpinimo šiluma būdų atskirose zonose aplinkosauginio, ekonominio-socialinio ir finansinio vertinimo apibendrinimo išvadose pažymėta, kad sprendimas decentralizuoti bet kurią zoną, kurioje šiuo metu šiluma teikiama centralizuotai, darytų neigiamą įtaką aplinkosauginiu ir urbanistiniu požiūriu, o likusiems miesto vartotojams šilumos tarifas ženkliai padidėtų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 12 13 rašte Nr. (9.14.1)-V4-7312 (b.l. 62) nurodyta, kad įvertinus daugiabučio namo Vytauto g. 122, Palangoje savininkų bendrijos pirmininko prašymą dėl centralizuoto šildymo sistemos rekonstrukcijos į vietinę šildymo sistemą dujomis, specialios projektavimo sąlygos nenustatytos. Pareiškėjos skundo teiginys dėl objektyvių prielaidų centralizuotos šilumos energijos tiekimo sąnaudų didėjimo, efektyvumo mažėjimo ir kainų kilimo laikytinas prielaidų pobūdžio, nes nepagrįstas objektyviais duomenimis.
Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl viso pastato būdo keitimo, nors tai susiję su buvusios šildymo sistemos atjungimu ir kitos sistemos sumontavimu, kvalifikuojamas kaip savininkų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimas pagal CK 4.85 straipsnį. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, priimtas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka dėl viso pastato šildymo būdo keitimo, yra pagrindas savivaldybei pradėti derinimo procedūrą pagal Lietuvos Respublikos šilumos įstatymo 29 straipsnį. Siekimas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu ginti vartotojų teises ir interesus nulemia tai, kad savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo varžymas reikštų šilumos vartotojo teisėtą interesą rinktis šilumos tiekimą palankesnėmis sąlygomis varžymą ir pagrįstos konkurencijos ribojimą šilumos ūkyje.Vartotojo teisės turi būti užtikrinamos, suteikiant galimybę šilumos tiekėjams tenkinti vartotojo poreikius mažiausiomis sąnaudomis, užtikrinant saugų tiekimą ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. Rengiant ir tvirtinant šilumos ūkio specialiuosius planus, negalima nepagrįstai trukdyti vartotojui pasirinti norimą alternatyvią energijos ar kuro rūšį (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 7 straipsnio 6 dalis).
Kadangi nustatyta, jog statytojas- daugiabučio namo Vytauto g. 122, Palangoje savininkų bendija, yra pasirinkęs necentralizuotai pagamintos šilumos tiekimo būdą, laikytina, jog atsakovės veiksmų, susijusių su savininkų sprendimo dėl bendrojo naudojimo įrenginių pertvarkymu įgyvendinimu, teisėtumo kontrolė priskirtina ne pareiškėjai, o statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Atsižvelgiant į statybos ir šilumos vartotojų įrenginių atsijungimo nuo šilumos tiekimo sistemos teisinių santykių reglamentavimą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą galimybę tikslinti galiojančius specialiuosius planus, esant pateiktiems įrodymams (b.l. 43) apie atsakovės Palangos miesto savivaldybės poziciją trečiojo suinteresuoto asmens daugiabučio namo Vytauto g. 122, Palangoje savininkų bendrijos prašymo dėl šildymo būdo ketimo atžvilgiu, aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja turi tikslą būti šilumos daugiabučiui namui (duomenys neskelbtini) įrengiant dujinę katilinę ir šilumą gaminant tame pačiame pastate, kuris ir bus šildomas, tiekėja, darytina išvada, jog ginčijamu statybos leidimu pareiškėjos teisės ir interesai iš esmės nėra pažeidžiami, todėl skundo reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.