- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-02
- Bylos Nr.
- 2KT-16-943/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00514-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- M. Č.
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su ieškovo M. Č. pareiškimu dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-326-440/2015, pradėtos pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gvidonas“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo M. Č. prašymas nušalinti Šiaulių apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-326-440/2015 nagrinėjimo.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo teisėjų E. M. ir V. V. veiksmai, atlikti nagrinėjant nurodytą civilinę bylą, leidžia ieškovui pagrįstai manyti, kad ieškinys Šiaulių apygardos teisme nebus išnagrinėtas teisėtai ir nešališkai.
Žemesnės instancijos teismas
Nušalinimo pareiškime teigiama, kad civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį buvo skirta nagrinėti teisėjui E. M., tačiau jis atsisakė ieškinį priimti, dėl ko ieškovas pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ieškinį buvo atsisakyta priimti neteisėtai, skundžiamą nutartį panaikinimo ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui, teisėjas E. M. nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, todėl bylą 2014 m. sausio 16 d. buvo pavesta nagrinėti teisėjai V. V.. Teisėja 2014 m. sausio 24 d. priėmė ieškinį nagrinėti, tačiau iki nušalinimo pareiškimo teismui pateikimo dienos (2015 m. sausio 22 d.) nėra išsprendusi prašymo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Dėl, ieškovo manymu, neteisėtų teisėjų procesinių veiksmų, ieškovo ieškinio patenkinimas tapo neįmanomas, nes nepritaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, buvo perleistas ieškinio dalyku esantis nekilnojamasis turtas. Ieškovas teigia dėl minėtų teisėjų veiksmų praradęs galimybę apginti savo teises teisme, patyrė žalą. Ieškovo nuomone, teisėja V. V. yra asmeniškai suinteresuota nagrinėjamos bylos baigtimi, todėl ji turi būti nušalinta nuo bylos nagrinėjimo, o kadangi Šiaulių apygardos teismo teisėjai bendrauja kolegialiai, todėl reiškiamas nepasitikėjimas visais Šiaulių apygardos teismo teisėjais.
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie kiekvieno teisėjo galimą šališkumą, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.
Nagrinėjamu atveju ieškovo M. Č. manymu, pagrindą nušalinti visus Šiaulių apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos nagrinėjimo sudaro bylą nagrinėjusio teisėjo E. M. nusišalinimas nuo bylos nagrinėjimo ir neteisėti teisėjos V. V. procesiniai veiksmai, sukėlę ieškovui žalą.
Vertinant ieškovo argumentus dėl teisėjo M. Č. nusišalinimo, pažymėtina, jog teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkas protingam pašaliniam stebėtojui. Šiuo atveju, teisėjas savo nusišalinimo motyvus ir argumentus išdėstė 2014 m. sausio 16 d. nutartyje. Teisėjas nurodė, kad nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl jo galimo nešališkumo. Nutartyje pažymėta, kad teisėjui buvo pavesta nagrinėti civilinę bylą, susijusią su nagrinėjama byla, jos šalimi taip pat buvo ieškovas M. Č., be to, teisėjas pažymėjo, kad savo poziciją ieškinyje keliamu klausimu išdėstė atsisakydamas priimti ieškinį, todėl sprendė, kad šiuo atveju siekiant pašalinti bet kokias abejones teismo nešališkumu, būtina nusišalinti. Kaip matyti iš išdėstyto, teisėjas nusišalinimo pareiškimu paneigė bet kokias abejones dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo abejoti tiek jo, tiek ir visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumu.
Susipažinus su nušalinimo pareiškime dėstomais argumentais dėl teisėjos V. V. veiksmų, keliančių abejonių dėl jos nešališkumo, pažymėtina kad šiuo atveju teisėjai reiškiamo nušalinimo pagrindai yra išimtinai procesinio pobūdžio, t. y. dėl jos priimamų (tiksliau neatliktų) procesinių veiksmų. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.). Subjektai, turintys įgaliojimus spręsti dėl pareikšto nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne nušalinimą reiškiančio asmens subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis. Todėl tik ieškovo teiginiai dėl teisėjos V. V. egzistuojančio šališkumo, neparemti įrodymais ir nepagrįsti, nesudaro pagrindo teisėjai ar visam apygardos teismui nušalinti, tuo labiau įvertinus tai, jog ieškovas nušalinimo pareiškime pats pažymėjo, kad duomenų apie kitų Šiaulių apygardos teismo teisėjų šališkumą neturi.
Nušalinimo pareiškime teigiama, kad teisėja per įstatymo nustatytą laiką neišsprendė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl ko ieškinio dalyku esantis turtas buvo perleistas, o ieškovas patyrė žalą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės manymu, ieškovo dėstomos aplinkybės sudaro pagrindą ieškovui CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka prašyti apeliacinės instancijos teismą nustatyti terminą konkretiems procesiniams veiksmams atlikti, tuo tarpu ieškovo argumentai dėl teisėjų neteisėtais veiksmais sukeltos žalos atlyginimo vertinti sprendžiant civilinės atsakomybės CK 6.272 straipsnio pagrindu, taikymo klausimą, o ne reiškiant teisėjai nušalinimo pareiškimą.
Šalies argumentai
Ieškovo nuogąstavimai, jog visi Šiaulių apygardos teismo teisėjai, kaip nurodytų teisėjų kolegos, priims jiems palankius ir su jais suderintus teismo procesinius sprendimus laikytini nepagrįstais, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei kiti teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir (ar) reikalauti priimti konkretų sprendimą ir (ar) pasiteisinti dėl bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų įvertinimo ir (ar) priimto procesinio sprendimo. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei nešališkumo principas. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas preziumuojamas, todėl asmuo, siekiantis konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi reikšdamas nušalinimą. Šiuo atveju nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro prielaidų kilti abejonėms dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad nušalinimo pareiškime išdėstytais argumentais preziumuojamas teismo nešališkumas nepaneigtas ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-326-440/2015 Šiaulių apygardos teisme gali būti nešališkai išnagrinėta, todėl tenkinti nušalinimo pareiškimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
nutaria:
atmesti ieškovo M. Č. pareiškimą dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-326-440/2015 nagrinėjimo.