Kauno apylinkės teismo įsakymas

2022-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1779-1127/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-06-02
Bylos Nr.
e1-1779-1127/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16978-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Maslauskaitė
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1779-1127/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16978-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.16.1.9; 2.12.1.1; 2.12.1.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro A. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2022 m. gegužės 14 d. apie 22.55 val. ties namu Linkuvos g. 51, Kaune, važiavo vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas mažiausias 1,91 promilių neblaivumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę.

Kaltinamasis R. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 metais jis prarado vairuotojo pažymėjimą dėl to, kad vairavo automobilį girtas. Jo girtumas buvo 0,41 promilės. Jam buvo 1 metams atimta teisė vairuoti, tačiau 2022 m. gegužės 13 d. išklausė kursus ir gavo leidimą vairuoti automobilį su antialkoholiniu variklio užraktu, tačiau tokio automobilio dar nespėjo įsirengti. 2022 m. gegužės 13 d. savo namuose, (duomenys neskelbtini), šventė dukros gimtadienį, su svečiais ir vartojo daug stipraus alkoholio. 2022 m. gegužės 14 d. paryčiais nuėjo miegoti labai girtas ir pabudo apie 20.00 val. Pabudęs jokio alkoholio nevartojo. Jautė pagirias. Apie 22.00 val. jam reikėjo nuvažiuoti iki draugo (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Bandė išsikviesti taksi, tačiau visi taksi buvo užimti. Po ilgo laukimo taksi nesulaukė ir nusprendė važiuoti pats, savo draugui M. P. priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant Linkuvos gatve, ties namu, Nr. 51, vyko policijos reidas, kur jie tikrino visų vairuotojų blaivumus. Taip patikrinę jo blaivumą, pirmu pūtimu nustatė 1,91 promilių neblaivumą, o po maždaug 15 minučių, nustatė 1,92 promilių neblaivumą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Liudytoja A. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gegužės 14 d. vakare kartu su kolegomis M. T. ir kitais Linkuvos gatvėje, ties namu 51, Kaune, vykdė policinę priemonę „Neblaivių vairuotojų kontrolė.“ Tikrino visus be išimties pravažiuojančius automobilius. Tarp jų apie 22.55 val. patikrino „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuriam pirmu pūtimu buvo nustatyta 1,91 promilių neblaivumas, o antru 1,92 promilių neblaivumas. Vairuotojas pasakė, kad alkoholį vartojo dieną prieš. Taip pat vairuotojui buvo išrašytas protokolas už vairavimą be vairuotojo pažymėjimo, kurį jis buvo praradęs už vairavimą išgėrus.

Liudytojas M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. M. yra jo draugas nuo vaikystės. 2022 metų gegužę, apie 9 dieną jis savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, 2001 metų, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskolino jam, nes automobilis stovėjo nenaudojamas, o jam reikėjo automobilio. Apie tai, kad jam atimta teisė vairuoti, jis nežinojo, jis jam nesakė. 2022 m. gegužės 16 d. jis iš policijos sužinojo, kad jo automobilis yra policijos automobilių saugojimo aikštelėje. Susisiekęs su R. M. pastarasis jam paaiškino, kad buvo reidas, jis vairavo be vairuotojo pažymėjimo, dėl to buvo atimtas automobilis. Apie tai, kad jis vairavo būdamas girtas, nežinojo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo D. Č. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo padėjimo nurodyta, kad 2022 m. gegužės 15 d. apie 22.55 val., adresu Linkuvos g. 51, Kaunas, buvo sustabdytas lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. M.. Minėtam vairuotojui alkotesteriu „Alcotest 6810, ARFM-0371“, patikros Nr. 1680729, nustatytas vidutinis 1,91 promilės neblaivumas, pakartotinai atlikus tikrinimą, vairuotojui nustatytas 1,92 promilės neblaivumas. Vairuotojas nesulaikytas, įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatą. Transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Vairuotoją sustabdė ir girtumą nustatė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausieji patruliai A. P. ir M. T.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Linkuvos g. 51, Kaune, ir transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu automobilis paimtas ir nutransportuotas saugojimui į automobilių stovėjimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. M. 2022 m. gegužės 14 d. 22.58 val. nustatytas 1,91 promilių neblaivumas, o 23.16 val. nustatytas 1,92 promilių neblaivumas.

Viešosios įstaigos „Emprekis“ pateiktame rašte nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, 2001 m. laidos vidutinė vertė be PVM yra 1 959,20 Eur, su PVM – 2480 Eur.

Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. P.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, liudytojų parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. M. 2022 m. gegužės 14 d. apie 22.55 val. ties namu Linkuvos g. 51, Kaune, važiavo vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas mažiausias 1,91 promilių neblaivumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę. R. M. nurodė, kad dieną prieš įvykį jis vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, miegoti nuėjo paryčiais ir atsikėlė tik vėlai vakare, labai apsvaigęs nesijautė. Tuo tarpu liudytoja A. P. paaiškino, kad R. M. neblaivumas buvo nustatytas reido metu. Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, jog R. M. buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu, tačiau prašė leisti baudą sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

R. M. padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Jis laikomas neteistu, baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatomas didesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, bet mažesnis nei 1,5 promilės neblaivumas, dirba (duomenys neskelbtini). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Viešojoje įstaigoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė. R. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. M. paskyrus prokuroro prašomo dydžio baudą. Kaltinamasis prašė jam skirtiną baudą leisti sumokėti per 12 mėnesių. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prašymą, įvertinęs jam prašomos skirti baudos dydį, sprendžia, kad nustatytinas ilgesnis, nei numatytas įstatyme, jo prašomas, baudos sumokėjimo terminas – 12 mėnesių.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, jog R. M. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, todėl kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų 6 mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas 1,91 promilių neblaivumas, kad ne pirmą kartą vairuoja būdamas neblaivus, transporto priemonę vairavo neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog asmuo kaltę dėl veikos padarymo pripažino ir nuoširdžiai dėl tokio elgesio gailisi, praeityje nėra teistas nei dėl panašaus pobūdžio nei dėl kitų nusikalstamų veikų.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Šiuo atveju, transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui M. P., kuris pagal byloje nustatytas aplinkybes nežinojo ir negalėjo žinoti, kad transporto priemonė bus naudojama įstatymų uždraustai veikai daryti, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra prašoma išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1959 Eur (pagal pateiktą pažymą – 1959,20 Eur). Vis dėlto, pažymėtina, kad VšĮ Emprekis duomenimis, ši nurodyta vidutinė transporto priemonės rinkos vertė yra be pridėtinės vertės mokesčio, tuo tarpu, vidutinė šio automobilio vertė su PVM yra 2480 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika šiuo klausimu, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuotino turto vertė yra nustatoma su PVM (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-7-12-495/2020, 2K-279-1073/2020). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš kaltinamojo išieškotina 2480 Eur suma, t. y. aptariamos transporto priemonės vertė su PVM.

Kaltinamajam R. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta savininkui M. P., paliktina M. P.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimt) MGL dydžio, tai yra 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų) Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) MGL dydžio, tai yra 3 000 (trijų tūkstančių) Eur dydžio baudą.

Nustatyti baudos sumokėjimo terminą – 12 (dvylika) mėnesių ir išaiškinti, kad baudą privaloma sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. M. konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2480 (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt) Eur.

M. P. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, palikti M. P. nuosavybėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam R. M., kad:

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė