Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2018-03-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-2504-985/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-08
Bylos Nr.
e2YT-2504-985/2018
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00664-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ingrida Navickienė
Pareiškėjas
J. Š., E. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2504-985/2018Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00664-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.8.; 3.2.7.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 8 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė

rašytinio proceso tvarka sprendė pareiškėjų J. Š. ir E. Š. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjų J. Š. ir E. Š. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

Pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismui pateikti per elektroninių paslaugų portalą (EPP). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog prašymą pateikė advokatas S. R.. Per EPP sistemą dokumentus teikiant adoc. formatu pripažįstama, kad tokį dokumentą teikiantis asmuo jį ir pasirašo. Kartu su prašymu pateikta 2018 m. kovo 1 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad J. Š. pavedė advokatui S. R. atstovauti ją civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisė normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą, yra pabrėžęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-271/1999; 2000 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-203/2000). Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, jog būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą.

CPK 51 nurodyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kas gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme, tai: advokatai; advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu; asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose; asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme.

Šiuo atveju teismui pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pateikia advokatas S. R., kartu su prašymu teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjų nepasirašyta, o pagal teismui pateiktą atstovavimo sutartį advokatui yra pavesta atstovauti tik pareiškėją J. Š.. Teismui nepateikti įrodymai apie advokato teises veikti pareiškėjo vardu, kaip tą nustato CPK 111 straipsnio 5 dalis, todėl laikytina, kad prašymas paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas atsisako priimti ieškinį (prašymą), jeigu jį ieškovo (pareiškėjo) vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Kadangi pareiškėjų J. Š. ir E. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu teismui per EPP pateikė pareiškėjos atstovas, teismui pateikta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjų nepasirašyta, laikytina, kad prašymą pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu atsisakytina priimti.

Pareiškėjams išaiškintina, kad pašalinus aplinkybes, kliudžiusias priimti prašymą, jie gali kreiptis į teismą su prašymu pakartotinai (Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 4 dalis). Teismas, atsisakydamas priimti prašymą, jo turinio bei formos atitikimo įstatymų reikalavimams netikrino.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi, 290-291 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų J. Š. ir E. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Ingrida Navickienė