Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams K. G. ir A. G. dėl tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų nuolatinės globos ir nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, turto administratoriaus paskyrimo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje J. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės K. G. motyvacija sprendžiant šeimos problemas yra žema, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, nesilaiko susitarimų, todėl teikti socialinių paslaugų šiai šeimai ir motyvuoti susigrąžinti vaiką socialiniai darbuotojai neturi galimybės. Apie teigiamus pokyčius šeimoje nėra duomenų, 2013-04-08 pakviesta socialinių darbuotojų, K. G. atvyko pokalbiui į Socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnybą. Susitikimo metu moteris su socialiniais darbuotojais elgėsi arogantiškai, į klausimus atsakinėjo nenoriai, reikšdama nepasitenkinimą. K. G. socialiniams darbuotojams pareiškė, kad neturi jokių galimybių išlaikyti vaikų, neturi gyvenamosios vietos, gyvena pas draugą ir nori, kad mergaitės augtų pas globėją. J. A. gyvenimo ir buities sąlygos vaikams yra tinkamos, atitinka jo amžių ir poreikius.

Skyrius 2013 m. rugsėjo mėnesį buvo užklausęs Socialinių paslaugų centro, kad šis patikslintų situaciją K. G. šeimoje bei išsakytų nuomonę dėl motinos valdžios ribojimo K. G.. 2013-09-23 rašte Nr. S-358 Socialinių paslaugų centras informavo, kad K. G. nuo 2013-04-08 visiškai nebendrauja su socialiniais darbuotojais, juos ignoruoja. Moteris dažnai pastebima valganti kartu su benamiais Paramos tarnybos labdaros valgykloje, tačiau į raginimus užeiti pokalbiui pas socialinius darbuotojus ji nereaguoja, elgiasi arogantiškai. Socialinių paslaugų centro nuomone, K. G. nededa pastangų, siekdama susigrąžinti dukteris į šeimą, todėl tikslinga kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo jai dukterų B. G. ir R. G. atžvilgiu bei nuolatinės globos vaikams nustatymo senelio J. A. šeimoje. Paskutiniu laikotarpiu K. G. gyveno Laikinojo apgyvendinimo tarnyboje Šiauliuose, tačiau teisę ten gyventi ji prarado dėl vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymo, kartais ji lankosi savo tėvų gyvenamajame bute.

Kaip yra nurodęs globėjas J. A., mergaičių tėvas A. G. 2014 m. grįžęs gyventi į Šiaulius, maždaug nuo gruodžio mėnesio pradėjo domėtis dukterimi Brigita ir ją lankyti. Dukterį lanko savaitgaliais. Atvyksta prie jos gyvenamojo namo ir ją pasiima papramogauti į miestą arba nusiveža pas savo motiną. Dukrai yra nupirkęs rūbų, davęs šiek tiek pinigų. Atsakovas A. G. turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, nori bendrauti su dukra, skyriui 2015-01-21 buvo pateikęs prašymą grąžinti jam dukterį B. G., kuri šiuo metu yra globojama senelio J. A.. Taip pat buvo kalbėtasi su B. G., su tikslu sužinoti jos nuomonę dėl gyvenimo kartu su tėvu. Mergaitė teigė kol kas nenorinti grįžti gyventi pas tėvą, nes labai ilgą laiką su juo nepalaikė jokių ryšių ir nebendravo, pageidavo tik bendrauti su tėvu. Skyriuje 2015-02-12 vykusiame posėdyje A. G. prašymo dėl B. G. susigrąžinimo netenkino, tačiau buvo nutarta rekomenduoti A. G. tęsti bendravimą su dukterimi B. G..

Atsakovės K. G. materialinė padėtis šiuo metu yra sunki, tačiau tokia padėtis susiklostė dėl pačios atsakovės kaltės: atsakovė nebendrauja su socialiniais darbuotojais, piktnaudžiauja alkoholiu, nėra pakankamai atsakinga ieškodama darbo, turi dvi dukras, tačiau jomis nesirūpina, visą atsakomybės naštą perkeldama savo tėvams, todėl prašo priteisti iš atsakovės dukroms išlaikymą periodinėmis išmokomis po 116 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2013-10-02) iki dukterų pilnametystės.

B. G. tėvas A. G. savo dukra B. G. pradėjo domėtis maždaug tik nuo 2014 m. gruodžio mėn. Atsakovas turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, tačiau gauna tik minimalų atlygimą. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovui A. G. yra tikslinga laikinai, vienerių metų laikotarpiui, apriboti tėvo valdžią dukters Brigitos atžvilgiu ir priteisti išlaikymą po 116 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2013-10-02) iki dukters B. G. pilnametystės.

Ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad B. G. tėvas A. G. savo dukra pradėjo domėtis tik 2014 m. gruodžio mėn., grįžęs gyventi į Šiaulius. Šiuo metu B. G. su tėvu bendrauja, bet gyventi nori kartu su seneliu J. A.. Atsakovas A. G., ilgą laiką vengė atlikti savo pareigą – auginti ir nuolat rūpintis dukra, tačiau dabar jo požiūris yra pasikeitęs, todėl prašo teismo taikyti tėvo atžvilgiu laikiną, vienerių metų laikotarpio, tėvo valdžios apribojimą, o atsakovės K. G. atžvilgiu - neterminuotai apribojus motinai valdžią, nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi prašo paskirti nepilnamečių senelį J. A., kur dabar ir auga K. G. dukros ir A. G. dukra B. G.. Kadangi apribojus tėvų valdžią tėvai nėra atleidžiami nuo išlaikymo priteisimo, prašo, kad iš K. G. dukroms būtų priteista po 116 Eur išlaikymas kiekvienai, o iš atsakovo A. G., pakeitus 2006-03-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą - 116 Eur išlaikymas jo dukrai B. G..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė K. G. yra B. G., gim. 2001 m. , ir R. G., gim. 2006 m.. motina (24-25 b. l.). B. G. tėvas yra A. G. (24 b. l.). Šiaulių apylinkės teismas 2014-11-12 civilinėje byloje Nr. 2-4586-841/2014 priėmė sprendimą, kuriuo pripažinta, kad A. G. nėra R. G., gim. 2006 m., tėvas, o R. G. nėra A. G. dukra. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. A-609, K. G. šeima įrašyta į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (5 b. l.). A. G. šeima Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. A-183 įrašyta į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. A-775 nustatyta laikinoji globa R. G., o 2012 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. A-774 nustatyta laikinoji globa B. G.. Mergaičių laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas J. A., globotinių gyvenamoji vieta buvo nustatyta globėjo gyvenamojoje vietoje (32-33 b. l.). J. A. 2012-05-30 pateikė prašymą paskirti jį anūkių Brigitos ir R. G. nuolatiniu globėju (44 b. l.) J. A. gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos kartu gyventi jo anūkėms Brigitai ir R. G. (34 b. l.).

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2013-04-11 Skyriuje buvo gautas Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2013-04-08 raštas Nr. S-133, kuriame teigiama, kad socialiniai darbuotojai neturi galimybės su K. G. sudaryti socialinio darbo sutartį, problemų sprendimo planą bei teikti atitinkamas socialines paslaugas, nes moteris vengia bendrauti, nesilaiko susitarimų, nevykdo įpareigojimų ir įsipareigojimų, nesistengia spręsti savo problemų. 2013-04-08 , pakviesta socialinių darbuotojų, K. G. atvyko pokalbiui į Socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnybą. Susitikimo metu moteris su socialiniais darbuotojais elgėsi arogantiškai, į klausimus atsakinėjo nenoriai, reikšdama nepasitenkinimą. K. G. neturi motyvacijos keisti gyvenimo būdą, sudaryti sąlygas dukroms augti su motina. Socialiniams darbuotojams moteris pareiškė, kad neturi jokių galimybių išlaikyti vaikų ir nori, kad mergaitės augtų pas globėjus. Tuos pačius argumentus atsakovė išsakė ir teismo posėdžio metu.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Socialinių paslaugų centro raštų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu, su atsakove dirbo socialiniai darbuotojai, nes šeimoje konstatuotos problemos – piktnaudžiavimas alkoholiu, nesumokėtos skolos už komunalinius mokesčius ir nepilnamečių vaikų nepriežiūra. Atsakovė K. G. šiuo metu dirba, gauna neįgalumo pensiją, dukromis domisi epizodiškai, visiškai nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo. Dėl šių aplinkybių K. G. dukroms Brigitai ir R. G. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas J. A..

Atsakovas A. G. ir K. G. išsituokė 2006 m. A. G. savo dukra B. G. iki 2014 m. gruodžio mėn. nesirūpino, nesidomėjo, išlaikymo neteikė. Grįžęs į Šiaulius, A. G. pradėjo reguliariai bendrauti su dukra, drauge leisdavo laisvalaikį, tačiau pastaruoju metu atsakovo ir jo dukters B. G. bendravimas nutrūko, mergaitė su tėvu bendrauti nebenori. Tėvas su dukra bendrauti norėtų, tačiau mano, kad iniciatyvą turėtų rodyti pati mergaitė.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. LR CK 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Vadovaujantis LR CK 3.180 straipsniu, laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.

Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybės, teismas sprendžia, kad atsakovė K. G. dėl savo kaltės, dėl nuo jos pačios priklausančių priežasčių (piktnaudžiavimo alkoholiu, nerūpestingumo ir pan.) ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei aukščiau paminėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnametėms dukroms: rūpintis savo vaiku, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovo teigimu, atsakovei teikta socialinė pagalba nedavė jokio teigiamo rezultato, nevykdomi įpareigojimai, vengiama bendrauti su socialiniais darbuotojais, atsakovė nesirūpino vaikais, neteikė jiems išlaikymo, nemokėjo mokesčių ir prarado socialinį būstą.

Atsakovas A. G. taip pat nesirūpino savo dukra B. G., nesidomėjo jos ugdymu, neteikė jai išlaikymo, o norą bendrauti ir rūpintis ja išreiškė tik prasidėjus teismo procesui, kai mergaitė yra pakankamai suaugusi, kad galėtų išreikšti savo nuomonę ir norus. Tarp tėvo ir dukters nėra susiformavę tvirtas emocinis ryšys, tačiau tėvas deda pastangas, nurodo, kad nori bendrauti su dukra, tačiau spręsti dėl bendravimo palieka dukrai.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, mano, kad buvo išnaudotos visos galimybės siekiant, kad vaikai augtų šeimoje. Nepilnamečių vaikų teisė į geriausią jų interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovų teisę būti kartu su vaiku, todėl tikslinga apriboti atsakovės K. G. valdžią jos nepilnamečių dukrų atžvilgiu neterminuotai.

Atsakovas ilgą laiką nebendravo su savo dukra B. G., tačiau pastaruoju metu deda pastangas, norėdamas su ja atrasti bendrą kalbą ir sutvirtinti emocinius ryšius. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad kilo nesutarimų atsakovui A. G. bendraujant su dukra B. G.. Kadangi mergaitė ilgą laiką su tėvu nebuvo bendravusi, jų tarpusavio bendravimas apsunkintas. Tėvas norėtų bendrauti su savo dukra, teigia, kad, atsižvelgdamas į mergaitės interesus, dėl bendravimo palieka spręsti pačiai dukrai, mano, kad, dėl dukters gerovės, jai geriausia gyventi su seneliais, sutinka mokėti išlaikymą. Tai, kad tik po bylos iškėlimo teisme pasikeitė tėvo elgesys ir jis siekia susigrąžinti vaiką, nagrinėjamo ginčo atveju negali būti prielaida atsisakyti apriboti tėvo valdžią, nes vaiko interesus augti saugioje ir darnioje aplinkoje geriau užtikrina mergaitės palikimas gyventi su globėjais, su kuriais mergaitę sieja glaudūs ryšiai. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad tėvas darė ir daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina. Be to, byloje yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nes, minėta, kad po bylos iškėlimo teisme ir šiuo metu atsakovas pakeitė savo elgesį, nori bendrauti su dukra, sutinka teikti jai išlaikymą, todėl teismas sprendžia, kad tikslinga laikinai apriboti atsakovo valdžią jo nepilnametės dukros Brigitos atžvilgiu. Esant sudėtingiems tėvo, globėjo ir vaiko santykiams bei neaiškiam laikui, kada gali išnykti aplinkybės, dėl kurių laikinai apribota tėvo valdžia, ir ar iš viso taip gali atsitikti, teismas laikino tėvo valdžios apribojimo termino nenustato. Teismas išaiškina, kad sprendimas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl tėvai gali kreiptis teismą dėl laikino tėvų valdžios panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Pabrėžtina, kad negali būti paneigiama biologinių tėvų teisė turėti galimybes bendrauti su vaiku, o tėvų ir vaiko, kuris tam tikrą laiką gyvena globėjų šeimoje, santykiams atnaujinti būtina pasiruošti, taip pat šiam tikslui pasiekti reikia aktyvaus ir supratingo visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo. Šiame procese turi aktyviai dalyvauti Vaiko teisių apsaugos skyrius (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 60 str. 1 d.), kuris turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams atkurti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 58 straipsnis).

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. A-775 nustatyta laikinoji globa R. G., o 2012 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. A-774 nustatyta laikinoji globa B. G.. Mergaičių laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas J. A., globotinių gyvenamoji vieta buvo nustatyta globėjo gyvenamojoje vietoje.

Abu atsakovai posėdžio metu sutiko, kad J. A. būtų paskirtas jų vaikų nuolatiniu globėju ir vaikams priklausančio turto administratoriumi.

Atsižvelgiant į tai, kad laikinasis globėjas užtikrino vaikų gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, apribojus atsakovų K. G. ir A. G. valdžią jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nepilnametėms B. G. ir R. G. skirtina nuolatinė globa, nuolatiniu globėju ir globotiniui priklausančio turto administratoriumi paskirtinas J. A., vaikų globos vietą nustatant jo gyvenamojoje vietoje, adresu Tilžės g. 144-49, Šiauliuose (LR CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str., 3.257 str., 3.263 str., 3. 265 str.).

Atsakovams išaiškinama, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.181 str. 2 d.).

Apribojus atsakovų valdžią, jiems išlieka pareiga teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str., 3.198 str.).

Iš byloje esančių dokumentų ir posėdžio metu nustatytu aplinkybių matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-438-362/2006 buvo nustatyta vaikų Brigitos ir R. G. gyvenamoji vieta ir išspręstas išlaikymo B. G. klausimas, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Spręsdamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į atsakovės sveikatos būklę (50 procentų darbingumas), nesugebėjimą pasirūpinti savo socialiniais poreikiais ir į bylos šalių pasisakymus posėdžio metu, sprendžia, kad iš atsakovės jos nepilnamečiams vaikams R. G. ir B. G. išlaikymui priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 80 Eur kas mėnesį.

Atsakovas A. G. sutiko su reikalavimu pakeiti priteisti išlaikymo dydį, todėl iš atsakovo B. G. priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 116 Eur kas mėnesį.

Remiantis LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., patenkinus ieškinį, iš atsakovų turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prioritetas teiktinas jų turtinių pareigų vaikams, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 263 str., 268 str. 5 d., 269-271 str., 279 str., 406-407 str., 496 str., 504 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti tėvo valdžią A. G., a. k. (duomenys neskelbtini)nepilnametės dukters B. G. gim. 2001-07-18, atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių dukrų B. G. ir R. G. atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiams vaikams B. G. ir R. G. nuolatinę globą.

Paskirti B. G. ir R. G. nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi J. A., a. k. (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-438-362/2006 dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir B. G. bei R. G. gyvenamąją vietą nustatyti jų globėjo J. A. gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-438-362/2006 dalyje dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukteriai B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 116,00 Eur (šimtas šešiolika eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2013-10-02) iki dukters pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukterims B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kiekvienai kas mėnesį, mokamomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2013-10-02) iki dukterų pilnametystės.

Sprendimą dėl nuolatinės globos nustatymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui.