- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- e2-18430-877/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13178-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- J. M. G., J. G.
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant R. G., viešame teismo posėdyje dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Ramunei Butkienei, nedalyvaujant ieškovės atstovams, tretiesiems asmenims, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys J. M. G., J. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2015-07-01 ieškiniu ir dubliku prašo priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 179,98 Eur žalai atlyginti, 21,60 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-02-06) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2015-07-01), 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2012-10-12 transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu Jonavos g., Kaune, ties sankryža su Kalpoko g., įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar atitvarais. Ši transporto priemonė laikotarpiu nuo 2011-11-30 iki 2012-11-29 buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, nes duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais aitvarais. Vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Eismo įvykio metu sugadinta transporto priemonės priekinis kairės pusės ratas. Administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“ atsirado 217,51 Eur (751 Lt) žala (transporto priemonės remonto kaina pagal G. Debesio IĮ „Ratai visiems“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija RAT Nr. 0084780) ir ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Išieškant padarytą žalą subrogacijos tvarka iš atsakovės, iš atsiradusios žalos išskaitomas 37,53 Eur (129,60 Lt) naujų padangų nusidėvėjimas. Atsakovės ieškovė prašo atlyginti 179,98 Eur (621,40 Lt) žalą (217,51 Eur [transporto priemonės remonto kaina] — 37,53 Eur [išskaičiuotas naujų padangų nusidėvėjimas]).
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. vertinimą atliko atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Taip pat nėra pateikta ir AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonės techninės apžiūros akto, remonto sąmatos. Mano, kad, siekiant tariamos žalos atlyginimo, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tariamo eismo įvykio metu padarytus sugadinimus (būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę),, su tariamu įvykiu susijusias konkrečias detales ir pan. Turėtų būti pateikta pagal galiojančius teisės aktus atlikto transporto priemonės vertinimo ataskaita (numatyta minėtoje Tvarkoje). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie, pagrįstų nepriekaištingą ginčo automobilio būklę iki tariamo eismo įvykio. Nėra įrodymų, kad automobilis apgadintas, įvažiavus būtent į nurodytą duobę. Įvykio aplinkybės nustatytos ir grindžiamos tik pačios vairuotojos J. G. paaiškinimais, kiti liudytojai nenustatyti. Pažymėjo, kad įvykis įvyko šviesiu paros metu (14:20 vai.), ne piko metu, taigi tai tik patvirtinai jog vairuotoja būdama atidi, atsargi, pasirinkusi saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir automobilio apgadinimo. Taigi, vairuotojas, kaip numatyta Kelių eismo taisyklėse pasirinkęs saugų greitį, o ne maksimalų leistiną, kad prireikus, galėtų sustoti, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turėjo visas sąlygas išvengti tariamo įvykio, o to nepadaręs konstatuotina, kad kelyje elgėsi neatsargiai. Esminės reikšmės eismo įvykiui turėjo būtent vairuotojos veiksmai, o ne duobės buvimas. Atsargi, atidi vairuotoja, pasirinkusi saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir automobilio apgadinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vairuotoja J. G. jau ne pirmą kartą įvažiuoja, į kelio dalyje tariamai esančias duobes, tai patvirtina ir Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr.2-816-151/2015. Atstovė pabrėžė, kad gatvių tvarkymo darbai, jų mastas, atlikimo laikas yra priklausomi ne tik nuo atsakovo biudžeto, bet ir nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skiriamų lėšų, todėl kelių direkcija taip pat atsakinga dėl žalos atlyginimo. Atsakovas prašė atmesti reikalavimą dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo, nes žala kildinama iš viešosios teisės normos, o vietos savivaldos įstatymas nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Mano, kad ieškovas neįrodė neteisėtus atsakovo veiksmus ir žalos dydį. Nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui techninės apžiūros akto, dėl ko padanga negali būti remontuojama, o privalo būti keičiama. IĮ „Ratai visiems“ yra suinteresuota padangų pardavimu, tačiau nėra įgaliotas asmuo vertinti padarytos žalos dydį. Be to, J. G. toje pačioje gatvėje 2012 m. balandžio mėn. įvažiavo į duobę ir sugadino kitą ratą, dėl ko buvo išmokėta draudimo išmoka, kas patvirtina, jog ji nėra pakankamai atidi. Turi būti įvertinami ir vairuotojos veiksmai ir bendrųjų Kelių eismo taisyklėse numatytų pareigų nevykdymas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog draudėjas J. M. G. laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. lapkričio 29 d. apdraudė transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių draudimu (Kasko) AB „Lietuvos draudimas“. 2012 m. spalio 12 d. J. M. G. kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl draudimo išmokos, nurodė, kad 2012 m. spalio 12 d. 14.10 val. trečiasis asmuo J. G., turinti 20 metų vairavimo stažą, važiuodama Jonavos gatve ir sukdama į Kalpoko gatvę įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepaženklintą duobę, įvykio metu apgadino kairės pusės priekinį ratą ir ratlankį. Į įvykį iškviesti policijos pareigūnai nubraižė eismo įvykio vietos schemą, nustatė, kad duobė yra 0,6 m x 0,7 m, 0,15 m. gylio, apžiūrėjo ir nustatė automobilio apgadinimus – sugadintas priekinis kairės pusės ratas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties G.Debesio IĮ „Ratai visiems“ 2012-10-17 pateikė PVM sąskaitą faktūrą 751 Lt sumai, kurioje nurodyta, kad šią sumą sudaro padangos vertė, ratlankio lyginimas, montavimas ir padangos užpildymas azotu. Šioje sąskaitoje yra padarytas vyresniojo transporto žalų eksperto prierašas, kuriame paskaičiuotas 20 procentų nusidėvėjimas (129,60 Lt) ir nurodyta išieškoti 621,40 Lt. Ieškovė 2012-11-23 mokėjimo nurodymu Nr. 5988957 atlygino įvykio metu padarytą žalą, išmokėdama 751 Lt sumą J. M. G. Ieškovė 2013 m. sausio 21 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo. Iš ieškovės pateikto elektroninio laiško nustatyta, kad G.Debesio IĮ „Ratai visiems“ atstovas A. S., apžiūrėjęs transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užfiksavęs sugadintą ratą nuotraukose (pridėtose prie ieškinio) nustatė, kad padanga neremontuotina- plyšusios padangos kordo juostos, ratlankis nežymiai įlenktas.
Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui, 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).
Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovė kildina iš atsakovės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia atmesti kaip nepaneigiantį ieškinio reikalavimo pagrįstumo atsakovės argumentą, jog atsakovei skiriamos nepakankamos lėšos kelių priežiūrai vykdyti. Šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl aktų, kuriais nustatomas atsakovei skiriamų lėšų kiekis, teisėtumo ir pagrįstumo, tuo tarpu reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo ši aplinkybė nėra reikšminga: lėšų nepakankamumas tegali būti vertinamas kaip pagrindas reikšti pretenzijas lėšų neskiriančiam subjektui, bet nepaneigia atsakovės kaltės dėl nepakankamos gatvių priežiūros, o kartu ir pareigos atlyginti netinkamos gatvės būklės sąlygotą žalą. Į bylą pateiktoje eismo įvykio schemoje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje buvusi duobė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog 2012 metais tinkamai vykdė aptariamos kelio atkarpos priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, jog kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta.
Į bylą pateikti įrodymai: 2012 m. spalio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio schema, kurioje pažymėtas apgadintas automobilis, patvirtina eismo įvykio faktą.
Vertinant priežastinio ryšio egzistavimo faktą pabrėžtina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t. y. jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Atsakovas teigia, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį minėtoje gatvėje, privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktais, ir šių nuostatų nevykdymas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą. Transporto priemonę vairavusi J. G. paaiškinime dėl eismo įvykio nurodė, kad ji važiavo Jonavos gatve, sukdama į Kalpoko gatvę sankryžoje įvažiavo į duobę, sugadino ratlankį bei prakirto padangą, eismo taisyklių nepažeidė. Šias aplinkybes 2012 m. spalio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodė policijos pareigūnas S. L., kuris kartu su vyr. patruliu A.M. apžiūrėjo įvykio vietą ir surašė tarnybinį pranešimą apie įvykusį eismo įvykį. Teismas pažymi, kad transporto priemonės apžiūros akte užfiksuotas vienos padangos ir ratlankio sugadinimas ir žalos dydis paneigia atsakovės argumentus dėl vairuotojos neatidumo, nerūpestingumo, nesaugaus greičio, priešingu atveju žala būtų žymiai didesnė. Be to, policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo įvykio aplinkybes – nepažymėtą gatvėje esančią 15 cm. gylio duobę, kurios ilgis 0,6 m., plotis 0,7 m., sugadintą automobilio padangą bei apgadintą ratlankį. Tą patvirtina Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-10-12 nutarimas, eismo įvykio schema. Pažymėtina, kad policijos įvykio tyrimo dokumentai (Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-10-12 nutarimas, eismo įvykio schema) pripažintini didesnę galią turinčiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir juose nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis. Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta šalių teisė teikti teismui įrodymus. Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių teisė ir pareiga. Teismas pažymi, kad atsakovės argumentai, jog eismo įvykis įvyko dėl pačios vairuotojos neatsargumo, nepakankamo atidumo ir rūpestingumo, grindžiami vien tik prielaidomis. Įrodymų, patvirtinančių vairuotojos veiksmus, kurie būtų žalos atsiradimo ar jos (žalos) padidėjimo priežastis, teismui nepateikta. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavusi J. G. būtų pažeidusi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-10-12 nutarime nurodyta, kad vairuotojos J. G. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties nenustatyta. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų policijos medžiagoje užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad vairuotoja ne pirmą kartą įvažiuoja į duobes, nepaneigia šioje byloje nustatyto žalos padarymo fakto bei nepatvirtina, kad vairuotoja šioje situacijoje buvo neatidi ir nerūpestinga. Be to, atsakovės argumentai, kad pati vairuotoja nebuvo atidi ir atsargi, nepasirinko saugaus greičio ir galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojos neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pati vairuotoja nesilaikė KET reikalavimų ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo, vairuotojos veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Pasekmių mastas negali būti vertinamas kaip įrodantis neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį.
Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog iš pateiktų įrodymų šioje byloje negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Rašytiniai ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog transporto priemonė 2012 m. spalio 12 d. įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio išdaužą. Transporto priemonės atliktų remonto darbų PVM sąskaita faktūra neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovės argumentas, kad J. G. 2012 m. balandžio mėn. toje pačioje Jonavos g. buvo įvažiavusi į duobę ir sugadinusi dvi padangas, dėl ko ieškovė jai atlygino žalą, t.y. pakartotinai buvo nepakankamai atidi, teismo vertinimu, negali būti pagrindas ieškiniui atmesti.
Atsakovės argumentas, jog ieškinys negali būti tenkinamas ieškovei nepateikus jos pačios parengto transporto priemonei padarytos žalos nustatymo akto, nepateikus eksperto atlikto vertinimo duomenų pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti. Transporto priemonės apgadinimai (priekinio kairiojo rato sugadinimas) užfiksuoti įvykį registravusių policijos pareigūnų; į bylą pateiktos fotonuotraukos atitinka policijos pareigūnų aprašyto eismo įvykio pobūdį; aplinkybę, jog buvo prakirsta padanga ir sulankstytas ratlankis patvirtina G.Debesio IĮ „Ratai visiems“ atstovo A. S., apžiūrėjusio transporto priemonę, elektroninis laiškas ieškovės atstovui ir pateiktos nuotraukos, padangos keitimas ir ratlankio taisymas atitinka apgadinimų pobūdį; žalos dydis grindžiamas faktiškai atliktais taisymo darbais ir detalės keitimu, t.y. ne subjektyviais teoriniais skaičiavimais, bet konkrečiomis faktinėmis išlaidomis, prašoma priteisti suma sumažinta nusidėvėjimo dydžiu; aiškūs transporto priemonės sugadinimai ir konkrečios faktinės išlaidos sukūrė pagrindą draudikui, įvertinus padangų rinkos kainą ir remonto darbų vertę, spręsti, ar tikslinga atlikti papildomus veiksmus žalos dydžiui įvertinti; atsakovės nurodytas turto vertinimas yra skirtas tam, kad būtų galima objektyviau nustatyti draudimo išmokos dydį, tačiau, nekilus ginčo dėl remonto kaštų pagrįstumo, nepaneigia fakto, jog išlaidos yra pagrįstos ir būtinos; atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų ar įrodymų, kurie leistų spręsti, jog transporto priemonės remonto išlaidos buvo nepagrįstai didelės, jog analogišką padangą įsigyti ar analogiškus ratlankio tiesinimo darbus buvo galima atlikti pigiau, t.y. savo pozicijos dėl įrodymų žalos dydžiui pagrįsti formos trūkumo negrindė argumentais, kurie leistų abejoti išmokos dydžio pagrįstumu, o kartu ir patvirtintų būtinybę dydį nustatyti atliekant kitokį, nei atliko ieškovė, žalos dydžio vertinimą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Jonavos gatvės bei užtikrinti saugų eismą jame, dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta AB „SEB lizingas“ priklausanti, J. G. vairuota transporto priemonė, o ieškovė kompensavo išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys, todėl esant visoms būtinosioms civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškinys tenkintinas.
Ieškinį tenkinus visiškai, remiantis CK 6.261 straipsniu, iš atsakovės ieškovei priteistinos 0,05 proc. – 21,60 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-02-06) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2015-07-01).
Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 179,98 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. liepos 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – už atitinkamo dydžio ieškinį elektroninėje byloje mokėtina žyminio mokesčio suma 15 Eur (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė – Laisvės al. 96, Kaunas, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė - J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, 179,98 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 98 ct) žalai atlyginti, 21,60 Eur (dvidešimt vieną eurą 60 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (179,98 Eur) nuo 2015 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.