Kauno apygardos teismo nuosprendis

2012-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-86-238/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-01-10
Bylos Nr.
1-86-238/2012
Teisminio proceso Nr.
1-65-00747-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Kaltinamasis
L. L.
Advokatai
Alfonsas Šarka
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-277-238/2011;Teisminio proceso Nr.1-65-00747-2010-4;Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.2.3.2.3. (S)
NUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. sausio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, kaltinamajam L. L., jo gynėjui advokatui Alfonsui Šarkai, specialistui Gregoire Abi Chaker, teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 6 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. 2010 m. birželio 3 d. laikotarpiu tarp 10.00 – 14.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namų kieme bei netoli namų esančiame kelio griovyje (duomenys neskelbtini), abipusio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su savo sutuoktine R. L. metu, tyčia vieną kartą spyrė jai į krūtinę ir du kartus ranka sudavė smūgius į veidą, taip smūgiu į veidą sukėlė galvos smegenų traumą, pasireiškusią kraujosruvomis po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio sferiniame bei pamatiniame paviršiuose, po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kairės smilkininės, kaktinių skilčių srityse, galvos smegenų pabrinkimą, suspaudimą, centrinės kilmės kvėpavimo – kraujotakos nepakankamumą, nuo ko ji 2010-06-04 mirė, taip nužudė savo šeimos narį – sutuoktinę R. L.. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis L. L. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2010-06-03 R. L. buvo sveika, nesužalota, niekuo nesiskundė. Nuo ryto R. L. ir D. G. gėrė. Šiek tiek išgėrė ir jis (L. L.). Kaltinamasis pripažįsta, kad 2010-06-03 smurtavo prieš R. L., nesmarkiai sudavė jai į veidą ir gulinčiai įspyrė į pilvą. Sudavė dėl to, kad ji girtavo. Po to R. L. ir D. G. iš namų išvažiavo automobiliu. Po kiek laiko sužinojo, kad automobilis įvažiavo į griovį. Grįžusi į namus, R. L. gulėjo kieme, pradėjus lyti ją užklojo, padėjo pagalvę, nepajėgė jos pakelti, todėl kvietė pagalbon kaimyną V. M.. Abu parnešė ir paguldė R. L. į lovą. Vėliau, nakties metu, R. L. vėmė, nustojo kvėpavusi, mirė.

Teisminio nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti D. G. (miręs) parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ir teisėjai.

Nustatyta, kad liudytojas D. G. 2010-06-10 apklausos metu paaiškino, jog 2010-06-03 apie 9.30 val. atėjo pas pažįstamą R. L., gyvenančią (duomenys neskelbtini), nes ji buvo prašiusi nupjauti žolę. Tuo metu R. L. sėdėjo lauko virtuvėje ant kėdės. Atėjęs su ja pakalbėjo ir nuėjo pjauti žolės. Tuo metu R. L. buvo neblaivi, kalbėjo nerišliai, šalia jos stovėjo degtinės butelis, kuris buvo beveik tuščias. Pradėjęs pjauti žolę pamatė, kaip iš sodybos išėjo L. L., kuris priėjo prie Reginos, rėkdamas sugriebė ją už plaukų ir nuvertė ant žemės, keikė Reginą necenzūriniais žodžiais, R. nukrito ant kairiojo šono, o L. priėjęs prie jos vieną kartą koja spyrė R. į dešinį šoną. Matydamas, kas vyksta, jis priėjo prie L. ir pagriebė jam už rankos, paprašė, kad baigtų muštis. Tada L. nuėjo į namus. O R. pati atsistojo ir jo paprašė važiuoti į kitą jos sodybą, esančią prie Kulautuvos, kol L. praeis nervų priepuolis, ir ten taip pat nupjauti žolę. Tada R. sėdo į automobilį „VW Passat“ už vairo, o jis sėdo priekinėje keleivio sėdynėje. Atvažiavus į K. R. prisiminė, kad toje sodyboje nėra dalgio ir nebus kuo pjauti žolės, todėl nusprendė grįžti į Virbaliūnų kaimą pasiimti dalgio. Tuo metu buvo apie 12 val., (duomenys neskelbtini) važiavo žvyruotu keliu. R. L. vairuojamo automobilio greitis buvo apie 50-60 km/h. Važiuojant tiesiame kelio ruože apie 200 metrų nuo R. namų, R. vairuojamą automobilį sumėtė ir ji nuvažiavo nuo kelio į dešinėje pusėje esantį griovį. Automobilis sustojo apie 3 m atstumu nuo kelio, griovyje. Kadangi automobilis buvo pavirtęs ant dešinio šono, jo dešinės pusės durys neatsidarė ir jis iš jo išlipti negalėjo, išlipo pro galinį dešinės pusės langą, kuris buvo išdužęs nuo smūgio. Avarijos metu jis pats jokių sužalojimų nepatyrė, nes jokio smūgio nebuvo, tik minkštai nuvažiavo nuo kelio į griovį. R. įvykio metu diržo prisisegusi nebuvo, tačiau jokių sužalojimų nepatyrė. Tuo metu ji buvo sąmoninga, jos klausė, ar ką nors susižeidė, ji sakė, kad nieko nesusižeidė ir kad nieko jai neskauda. Išoriškai jokių sužalojimų ant R. nesimatė. R. iš automobilio taip pat bandė išlipti pro dešinės pusės galinį langą, perlipo ant galinės sėdynės, ir jai lendant pro langą prie automobilio priėjo L. L., kuris sugriebė Reginą už plaukų ir dešine ranka vienu smūgiu sudavė R. į veidą, rėkė, kad ją užmuš ir kad ji atiduotų automobilio raktus. Po smūgio R. iš automobilio nelipo, pasakė, kad bus jame, o L. L. apsisuko ir nuėjo namo. Eismo įvykis įvyko prie L. R. kiemo tvoros, todėl nuėjo pas L. R. prašyti pagalbos, kad ištrauktų automobilį iš griovio su traktoriumi. L. R. sutiko. Ir už 20 min atvažiavo su traktoriumi, ištraukęs automobilį iš griovio parvilko į R. kiemą. Velkant automobilį prie jo vairo sėdėjo jis pats, nes to prašė R.. Parvilkus automobilį į kiemą L. R. išvažiavo. Jis taip pat išlipo iš automobilio. Paklausė R., ar ji išlips iš automobilio, R. atsakė, kad nelips ir namo neis, nes ją L. L. užmuš. Jis, matydamas, kad nieko padėti negali, išėjo į namus. Kitą dieną sužinojo, kad R. mirė. (t. 1, b. l. 130-131)

2010-06-15 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. G. visiškai patvirtino parodymus, duotus 2010-06-10, nurodė, kad 2010-06-03 L. L. smurtavo prieš R. L.. Tai yra kieme kaltinamasis pagriebė R. L. už plaukų, parvertė, spyrė į dešinę krūtinės sritį (prie šonkaulių), o D. G. gynė nukentėjusiąją nuo kaltinamojo smurto. Eismo įvykio vietoje L. L. vieną kartą sudavė jai ranka į žandą, ištraukė R. L. už plaukų, grasino, kad ją užmuš.

Taip pat D. G. patvirtino, kad dėl eismo įvykio sužalojimų nepatyrė nei R. L., nei jis. Nurodė, kad ryte R. L. kūne sužalojimų nematė. (t. 1, b. l. 134-137 )

Liudytoja E. Š. paaiškino, kad ji yra L. L. sesuo. R. L. ir L. L. gyveno asocialiai, girtavo. Jai žinoma, kad L. L. smurtaudavo prieš R. L.. Apie R. L. mirtį pranešė R. V.. Po R. L. mirties kaltinamasis L. L. buvo pasimetęs ir elgėsi keistai.

Liudytojas L. R. paaiškino, kad 2010-06-03 prie jo sodybos tvoros matė į griovį nuo kelio nuvažiavusi automobilį „VW Passat“. Automobilis buvo pasviręs ir atsirėmęs į krūmus. Įvykio vietoje buvo R. L. ir D. G.. R. L. buvo ant automobilio galinės sėdynės, ji buvo sąmoninga, nesužalota. Neatrodė, kad mašina būtų vertusis, nuo kelio iki automobilio sustojimo vietos nebuvo kliūčių, į kurias ji galėjo atsitrenkti. Traktoriumi jis ištraukė automobilį iš griovio ir nutempė į R. L. sodybą.

Liudytojas Š. V. paaiškino, kad 2010-06-07 prie parduotuvės sutiko D. G.. Jis pasakojo, kad 2010-06-03 gėrė su R. ir L. L.. Pasakojo, kad R. L. nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį. Taip pat pasakojo, kad L. L. supyko, mušė R. L., sudavė į galvą, ji buvo mušama eismo įvykio vietoje ir savo sodyboje, o jis tai matė.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad 2010-06-03 pas jį į namus atėjo L. L., paprašė į namus įnešti žmoną R. L.. R. L. pasakojo, kad girta R. L. padarė avariją. Abu nuėjo pas L. L., kieme rado gulinčią R. L., padėjo ją įnešti į kambarį. Ji nekalbėjo, buvo gyva, bet vėmusi. Kitą dieną sužinojo, kad R. L. mirė.

Liudytoja J. S. paaiškino, kad 2010-06-03 kaimynė Ramoškienė jai pasakė, kad R. L. automobiliu įvažiavo į griovį. Kaimynės vyras L. R. buvo nuėjęs pažiūrėti, o grįžęs pasakojo, kad įvykio vietoje buvo girta R. L., D. G.. R. L. iš mašinos nelipo dėl girtumo, skundėsi silpnumu, galvos skausmu, bet sužalota nebuvo. Automobilis buvo partemptas į L. L. sodybą, kieme R. L. nugriuvo. 2010-06-04 atėjo L. L. ir pasakė, kad R. L. blogai, prašė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Ėjo pas Lauraičius į namus pažiūrėti, ten matė R. L., ji buvo vėmusi. Atvykę medikai konstatavo R. L. mirtį.

Liudytoja E. M. paaiškino, kad L. L. ir R. L. girtavo. R. L. jai skundėsi, kad L. L. prieš ją smurtauja, muša. 2010-06-03 atėjo D. G., pasakojo, kad jis tą dieną buvo pas R. L., kad L. L. prašė alkoholio, bet R. L. nedavė, nes neturėjo, todėl L. L. jai sudavė. R. L. išvažiavo pirkti alkoholio, ji vairavo automobilį ir nuvažiavo į griovį. Atėjęs į įvykio vietą L. L. smurtavo prieš R. L., jai sudavė. Nepasakojo, kad mašina būtų vertųsis, ir sakė, kad R. viskas gerai. Taip pat pasakojo, kad automobilį iš griovio ištraukė kaimynas ir partempė į namus. R. L. bijojo lipti iš mašinos, minėjo, kad L. L. ją užmuš. Vėliau atėjo L. L., prašė pagalbos įnešti R. L. į kambarį. 2010-06-04 atėjo L. L. ir pasakė, kad R. L. mirė.

2010-06-15 parodymų patikrinimo vietoje metu D. G. parodė vietą Kauno r., Batniavos sen., Virbaliūnų k., kur gyveno R. L.. Šio procesinio veiksmo metu paaiškino, kad 2010-06-03 kieme L. L. smurtavo prieš R. L., tai yra pagriebė ją už plaukų, trenkė į žemę, spyrė į pilvą. Taip pat parodė vietą, kur R. L. vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį ir pasviro ant dešinio šono. Paaiškino, kad atėjęs į įvykio vietą L. L. smurtavo prieš R. L., rankos delnu sudavė jai į veidą (žandikaulį). ( t. 1, b. l. 138-144)

2010-06-11 liudytojo apklausos metu teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker paaiškino, kad 2010-06-04 buvo atliktas R. L. kūno teismo medicininis tyrimas. Tyrimo metu nustatyta: daugybinės poodinės kraujosruvos galvos, veido, rankų, liemens bei kojų srityse, vidinio tyrimo metu nustatyta kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose, abipusiai šonkaulių lūžiai, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu, kuris šiuo atveju tapo tiriamosios mirties priežastimi. Poodinių kraujosruvų išsidėstymas visose kūno srityse leidžia teigti, kad tik dalis jų galėjo būti padaryta eismo įvykio metu. Šonkaulių lūžiai ir trauminės kilmės kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo pusrutulio srityje galėjo būti padaryti eismo įvykio metu, tačiau galvos sužalojimas, kuris šiuo atveju tapo mirties priežastimi, labiau tikėtina, kad padarytas ne eismo įvykio metu. Tolesniems tyrimams paimti šonkauliai bei vidaus organų gabalėliai sužalojimų mechanizmo bei laiko nustatymui. (t. 1, b. l. 74-76 )

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M532/10(02) konstatuota, kad R. L. mirties priežastis - galvos trauma, pasireiškusi kraujosruvomis po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio sferiniame bei pamatiniame paviršiuose, po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kairės smilkininės, kaktinių skilčių srityse, sukeltas galvos smegenų pabrinkimas, suspaudimas, centrinės kilmės kvėpavimo - kraujotakos nepakankamumas. R. L. mirtis galėjo įvykti 9-12 val. iki jos lavono teismo medicininio tyrimo pradžios 2010-06-04 13.00 val., tai rodo nustatyti lavoniniai reiškiniai. R. L. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. R. L. lavone nustatyti sužalojimai: kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio sferiniame bei pamatiniame paviršiuose, po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kairės smilkininės, kaktinių skilčių srityse. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), paros bėgyje iki mirties, ir jų visuma vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes pasibaigė mirtimi. Kraujosruvos kaktoje, veide, kaktos, veido, dešinio smilkinio, pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose padarytos kietu buku daiktu (-ais), paros bėgyje iki mirties, ir vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dešinės pusės VII, IX-X, kairės pusės VIII-XI šonkaulių lūžiai padaryti kietu buku daiktu (-ais), paros bėgyje iki mirties, ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kraujosruvos žastuose, kairės krūties srityje, krūtinėje, dešinės alkūnės, dilbių, dešinio riešo, plaštakų, dešinio peties, dešinio klubo, dešinės šlaunies, kelių, blauzdų srityse, juosmens kairėje padarytos kietu buku daiktu (-ais), trijų parų bėgyje iki mirties, ir vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kraujosruvos kairio smilkinio srityje, žanduose, dešinės krūties srityje, nugaros dešinėje, krūtinės kairėje padarytos kietu buku daiktu (-ais), 3-7 parų bėgyje iki mirties, ir vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. R. L. lavone nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais). (t. 1, b. l. 80-90 )

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. KM22/10-M532/10(02) konstatuota, kad R. L. lavone nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti ir eismo įvykio metu. R. L. lavone nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais). R. L. lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūvant. R. L. lavone nustatyti sužalojimai: kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio sferiniame bei pamatiniame paviršiuose, po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kairės smilkininės, kaktinių skilčių srityse. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), paros bėgyje iki mirties, ir jų visuma vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes pasibaigė mirtimi. Kraujosruvos kaktoje, veide, kaktos, veido, dešinio smilkinio, pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose padarytos kietu buku daiktu (-ais), paros bėgyje iki mirties, ir vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešinės pusės VII, IX-X, kairės pusės VIII-XI šonkaulių lūžiai padaryti kietu buku daiktu (-ais), paros bėgyje iki mirties, ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruvos žastuose, kairės krūties srityje, krūtinėje, dešinės alkūnės, dilbių, dešinio riešo, plaštakų, dešinio peties, dešinio klubo, dešinės šlaunies, kelių, blauzdų srityse, juosmens kairėje padarytos kietu buku daiktu (-ais), trijų parų bėgyje iki mirties, ir vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruvos kairio smilkinio srityje, žanduose, dešinės krūties srityje, nugaros dešinėje, krūtinės kairėje padarytos kietu buku daiktu (-ais), 3-7 parų bėgyje iki mirties, ir vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. L. lavone nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais). (t. 1, b. l. 93-94 ).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. KM 47/11(01) konstatuota, kad R. L. mirties priežastį sąlygojęs kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo įvykti tiek nukentėjusiajai eismo įvykio metu galva atsitrenkiant į automobilio detales, tiek nuo trauminių poveikių į veido sritį kietais bukais daiktais suduodant smūgius ar atsitrenkiant pakaušio sritimi į kietą buką pagrindą galimai griūnant. Nustatyti konkrečiai dėl kurio iš 6 galimų trauminių poveikių į galvą (sužalojimai tiriamojoje dalyje pažymėti Nr. 1-6), išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, nėra galimybės. R. L. eismo įvykio metu galėjo patirti kraujosruvas kaktos vidurinėje dalyje, bei kaktos dešinėje – dešinio smilkinio minkštuosiuose audiniuose su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, poodines kraujosruvas dešinės pusės klubo srityje, šlaunies išoriniame paviršiuje, peties ir žasto išoriniame paviršiuje. Tokie sužalojimai, vertinami visumoje, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. R. L. kūno nustatyti sužalojimai, padaryti paros laikotarpyje iki mirties, kurie yra būdingi smūgių sudavimui ir nėra paaiškinami trauminiais kontaktais su automobilio salono dalimis eismo įvykio metu: veido srities sužalojimai – kraujosruvos kairės akies vokuose, apatinės lūpos raudonyje, smakre (sužalojimai tiriamojoje dalyje pažymėti Nr. 2-4) su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. Šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Kraujosruvos krūtinėje su šonkaulių lūžiais (sužalojimai tiriamojoje dalyje pažymėti Nr. 8,9). Šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Poodinės kraujosruvos krūtininėje ir juosmens srityje (sužalojimai tiriamojoje dalyje apžymėti Nr. 7, 10, 12), poodinės daugybinės kraujosruvos rankose (sužalojimai tiriamojoje dalyje pažymėti Nr. 15-22). Šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikimo mastą. Pakaušio srities sužalojimas – kraujosruva pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose (sužalojimas tiriamojoje dalyje pažymėtas Nr. 6), galėjo būti padaryta griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių galimai po suduoto smūgio. Tarp šio sužalojimo ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas priežastinis ryšys, todėl šis sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. (t. 1, b. l. 100-108 )

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3301 (10) konstatuota, kad iš byloje surinktų duomenų apskaičiuoti automobilio važiavimo greitį prieš eismo įvykį negalima. Dėl atsitrenkimo į medį automobilis prarado apie 20 km/h greitį. Šio eismo įvykio metu R. L. kūnas buvo bloškiamas į priekį ir į dešinę ir vairuotoja atsitrenkdama į automobilio salono vidaus detales galėjo patirti pavienius sužalojimus galvoje, kūno dešinėje pusėje bei kojų priekiniuose paviršiuose: tiek poodinę kraujosruvą kaktos vidurinėje dalyje, tiek kraujosruvas kaktos dešinėje – dešinio smilkinio srityje; poodinę kraujosruvą dešinio peties ir kraujosruvą dešinio žasto išoriniame paviršiuje; poodinę kraujosruvą dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą dešinio klubo srityje, poodines kraujosruvas abiejų kelių priekiniuose paviršiuose. Nustatyti konkrečias automobilio salono dalis, kontaktuojant su kuriomis buvo padaryti konkretūs kūno sužalojimai, šiuo atveju negalima. Kitų R. L. kūne nustatytų sužalojimų (atskirų kraujosruvų veide, pakaušyje, atskirų kraujosruvų krūtinėje su šonkaulių lūžiais ir kraujosruvų blauzdose) atsiradimas nėra paaiškinamas trauminiais kontaktais su automobilio salono dalimis šio eismo įvykio metu. (t. 1, b. l. 110-113)

Iš 2011-05-31 specialisto Gregoire Abi Chaker apklausos protokolo matyti, kad į pateiktus klausimus specialistas atsakė taip: 1. Koks sužalojimų padarymo laikas? Ar galėjo sužalojimai būti padaryti 2010-06-03 tarp 10-14 val.? Atsakymas – specialisto išvados M532/10(02), 4.1, 4.2, 4.2, 4.4 punktuose išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti ir 2010-06-03 tarp 10-14 val. 2. Ar nustatytų sužalojimų skaičius atitinka trauminių poveikių skaičių? Atsakymas – sužalojimai galėjo būti padaryti 31 ar daugiau trauminio poveikio pasekoje: vienas į kaktos vidurinę dalį, padarant kraujosruvą; vienas į kairės akies sritį padarant kraujosruvas vokuose; vienas į veido apatinę dalį, padarant kraujosruvas apatinės lūpos raudonio dešinėje, smakre; vienas į dešinę kaktos pusę – dešinio smilkinio sritį, padarant kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose; vienas į pakaušio dešinę pusę, padarant kraujosruvą minkštuosiuose audiniuose; dvidešimt į liemens, viršutinių bei apatinių galūnių sritis, padarant kraujosruvas; vienas į dešinį žandą, padarant senesnę kraujosruvą; vienas į kairio smilkinio sritį padarant senesnę kraujosruvą; vienas į kairį žandą, padarant senesnę kraujosruvą; trys į nugaros dešinę pusę, krūtinės kairę pusę, dešinės krūties sritis, padarant po vieną senesnę kraujosruvą. Tokiu būdu veido ir galvos sužalojimai, kurie padaryti paros bėgyje iki mirties galėjo būti padaryti 5 ar daugiau trauminių poveikių pasakoje, o senesni veido ir galvos sužalojimai, kurie šiuo atveju neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio su mirtimi 3 ar daugiau tarminių poveikių pasekoje. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio srityje ir kiti intrakraniniai sužalojimai, kurie šiuo atveju tapo mirties priežastimi, galėjo būti padaryti bet kuriuo šviežesnio trauminio poveikio į galvos, veido sritį, pasakoje. 3. Ar galėjo nuketėjusioji po patirtų galvos sužalojimų atlikti savarankiškus veiksmus (eiti, vairuoti a/m)? jei tai, kiek laiko? Atsakymas - neatmetama, kad po patirtų galvos sužalojimų tiriamoji galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Tiksliai nustatyti, kiek laiko tiriamoji galėjo būti sąmoninga, nėra galimybės, tačiau neatmetama, kad tokia būklė jos galėjo būti iki paros laiko. 4. Ar konstatuoti sužalojimai padaryti iš vienos ar iš skirtingų pusių? Atsakymas – sužalojimų padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse. 5. Ar sužalojimai buvo padaryti vienu ar keliais įrankiais? Atsakymas – sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais). Nustatyti ar sužalojimai padaryti vienu ar keliais įrankiais, nėra galimybės. Tam neleidžia sužalojimų forma, kuri šiuo atveju netaisyklinga. 6. Ar konstatuoti galvos sužalojimai galėjo būti padaryti žmogaus jėga? Atsakymas – galvos sužalojimai galėjo būti padaryti žmogaus jėga. 7. Kokia kūno sužalojimų padarymo seka? Atsakymas – sužalojimai bei jų padarymo laikas išvardyti specialisto išvados M532/10(02) 4-ame punkte. Tiksliai nustatyti sužalojimų padarymo seką nėra galimybės. (t. 1, b. l. 77-79).

Iš 2010-06-04 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad autoįvykio vieta yra Kauno rajone, Batniavos seniūnijoje, Virbaliūnų kaime, prie L. R. sodybos. Apžiūros metu fiksuotas transporto priemonės nuvažiavimas nuo kelio. Transporto priemonė iš įvykio vietos patraukta. Nuvažiavimo nuo kelio vietoje matosi 10,4 m ilgio padangų pėdsakai. Įvykio vietos apžiūros metu paimta stiklo šukių, grunto pavyzdžių. (t.1, b. l. 18-22).

Iš 2010-06-04 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis apgadintas, nustatyti stogo, kairės pusės durelių ir stiklo, dešinės pusės abiejų sparnų, abiejų durelių, abiejų bamperių, dešinės pusės veidrodėlio, bagažinės dangčio apgadinimai. Apžiūros metu paimta: trys daktiloskopinės plokštelės, juosta su mikrodalelėmis nuo vairo, stiklo šukės iš automobilio salono, lipni juosta su mikrodalelėmis nuo bėgių perjungimo svirties, nuoplovos nuo vairo, grunto pavyzdžiai prie L. R. sodybos, užvalkalas nuo automobilio priekinės kairės sėdynės. (t.1, b. l. 25-40 )

Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad a/m „VW Passat“ v/n (duomenys neskelbtini) nuvežta į aikštelę adresu Kaunas, Raudondvario pl. 109. (t. 1, b. l. 42-43)

Iš 2010-06-04 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur namo viduje, lovoje rastas R. L. lavonas. (t. 1, b. l. 56-60)

Iš 2010-06-15 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), papildomos įvykio vietos apžiūros metu detaliau apžiūrėta sodyba bei namas, kur buvo rastas R. L. lavonas. (t.1, b. l. 61-71 ).

Iš 2010-06-14 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad sanitaras T. E. P. pateikė R. L. drabužius: liemenėlę, kojines, apatines kelnaites, megztinį, sportines kelnes, švarką. (t. 1, b. l. 114 )

Iš 2010-08-30 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pateikti R. L. drabužiai. (t.1, b. l. 115-117)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiškai patvirtina faktą, kad L. L. nužudė R. L.. Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių.

Byloje nustatyta, kad L. L. ir R. L. buvo sutuoktiniai, gyveno kartu Kauno rajone, Batniavos sen., Virbaliūnų kaime. 2010-06-03 ryte R. L. buvo sveika, nesužalota, tačiau neblaivi. Atvykęs į sodybą D. G. pjovė žolę ir matė, kad L. L. ir R. L. pradėjo pyktis, konfliktavo, kaltinamasis L. L. smurtavo prieš R. L., sugriebė ją už plaukų, parvertė ant žemės, spyrė į krūtinę. D. G. ramino L. L., kad jis nemuštų R. L.. Šias aplinkybes patvirtina D. G. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ir teisėjai. Teisme apklaustas kaltinamasis L. L. taip pat patvirtino aplinkybes apie tai, kad 2010-06-03 pas juos į namus buvo atvykęs D. G., ten buvo girtaujama, kilo konfliktas tarp jo (kaltinamojo) ir sutuoktinės R. L., jis (kaltinamasis) sudavė smūgį R. L. į veidą (kairę pusę) ir spyrė į krūtinę.

Taip pat iš liudytojo D. G. paaiškinimų nustatyta, kad tą pačią dieną (2010-06-03) automobiliu važiavo jis ir R. L., kuri automobilio nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio į griovį, tačiau eismo įvykio metu smūgio nebuvo, nei jis, nei R. L. jokių sužalojimų nepatyrė. Ji buvo sąmoninga, o paklausus, ar susižeidė, ji atsakė, kad nesusižeidė ir nieko neskauda, išoriškai sužalojimų nesimatė. Šie D. G. parodymai duoda pagrindą išvadai, kad eismo įvykio metu R. L. sunkiai nesusižalojo ir sunkių sužalojimų nepatyrė.

D. G. parodymai patvirtina aplinkybę, kad L. L. atvyko į eismo įvykio vietą, sugriebė R. L. už plaukų ir ranka sudavė jai į veidą smūgį, jis šaukė, kad ją užmuš. Kuomet automobilis buvo partemptas į namus, R. L. iš mašinos nelipo, nes bijojo L. L., aiškino, kad į namus neis, nes L. L. ją užmuš.

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. G. patvirtino aplinkybes apie tai, kad 2010-06-03 kieme L. L. smurtavo prieš R. L., tai yra pagriebė ją už plaukų, trenkė į žemę, spyrė į pilvą. Taip pat parodė vietą, kur R. L. vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį ir pasviro ant dešinio šono. Paaiškino, kad atėjęs į įvykio vietą L. L. smurtavo prieš R. L., rankos delnu sudavė jai į veidą (žandikaulį).

Tą aplinkybę, kad 2010-06-03 L. L. smurtavo prieš R. L., D. G. po įvykio papasakojo kitiems asmenims, tai yra Š. V., E. M.. Minėti liudytojai nurodė, kad bendravo su D. G. ir šias aplinkybes (apie tai, kad L. L. mušė R. L.) D. G. jiems patvirtino matęs.

Taigi kaltinamojo L. L., liudytojo D. G. parodymai duoda pagrindą daryti išvadą, kad 2010-06-03 L. L. smurtavo prieš R. L. ir sudavė jai smūgius į veidą, spyrė į krūtinę.

Fizinio smurto panaudojimo prieš R. L. aplinkybes patvirtina specialisto išvados, kuriose konstatuota, kad R. L. lavone nustatyti sužalojimai ir jie nustatyti būtent tose vietose, į kurias kaltinamasis sudavė smūgius (veidas, galva, krūtinė). Specialisto išvados atitinka kaltinamojo L. L., liudytojo D. G. nurodytas aplinkybes dėl smurto pobūdžio, sužalojimo laiko ir aplinkybių, tai yra aplinkybes, kad sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių į veido sritį suduodant smūgius ir kad sužalojimai padaryti paros bėgyje iki mirties. Byloje nustatyta, kad mirtis įvyko 2010-06-04, todėl realu, kad sužalota ji buvo 2010-03-03. Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. L. mirties priežastis galvos trauma, pasireiškusi kraujosruvomis po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio sferiniame bei pamatiniame paviršiuose, po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kairės smilkininės, kaktinių skilčių srityse, sukeltas galvos smegenų pabrinkimas, suspaudimas, centrinės kilmės kvėpavimo - kraujotakos nepakankamumas. R. L. mirtis galėjo įvykti 9-12 val. iki jos lavono teismo medicininio tyrimo pradžios 2010-06-04 13.00 val., tai rodo nustatyti lavoniniai reiškiniai. Specialistų išvadomis patvirtinti padarytų sužalojimų pobūdis, padariniai, sužalojimo būdas, sužalojimų padarymo laikas, mirties priežastis ir laikas.

Teisme apklaustas specialistas taip pat patvirtino aplinkybes, kad R. L. sužalojimus patyrė 2010-06-03, mirė 2010-06-04, o mirties priežastis yra galvos trauma, kuri patirta nuo poveikio į galvą. Teismas nustatė, kad kaltinamasis smūgiavo į galvos sritį (veidą) du kartus, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad nuo kaltinamojo suduotų smūgių ir atsirado sužalojimai galvoje. Nors iš specialistų išvadų matyti, kad sužalojimai galvoje padaryti 5 ir daugiau poveikių pasekmėje, tačiau duota išvada ir apie tai, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio srityje ir kiti intrakraniniai sužalojimai, kurie šiuo atveju tapo mirties priežastimi, galėjo būti padaryti bet kurio šviežesnio trauminio poveikio į galvos, veido sritį pasekoje.

Bylos duomenys duoda pagrindą daryti išvadą, kad dėl asmeninio konflikto 2010-06-03 kaltinamasis L. L. smurtavo prieš R. L., sudavė jai smūgius į veidą, ją sužalojo, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra traumą galvoje ir nuo to ji mirė.

Tą aplinkybę, kad kaltinamasis smurtavo prieš R. L. ir anksčiau, prieš nagrinėjamos bylos įvykį, patvirtina D. G., E. M., E. Š. parodymai. Todėl kaltinamojo neprisipažinimą padarius nusikaltimą ir teigimą, kad eismo įvykio vietoje jis nesmurtavo prieš R. L., teismas vertina kaip gynybos poziciją ir siekimą išvengti atsakomybės. Kaltinamojo pateikta versija, kad R. L. mirtį sukėlusius sužalojimus ji galėjo patirti eismo įvykio metu, paneigia liudytojo D. G., L. R. parodymai, specialisto G. A. Chaker išvada ir paaiškinimai. Liudytojų D. G., L. R. parodymai patvirtina aplinkybę, kad eismo įvykio metu R. L. sužalojimų nepatyrė, eismo įvykio mechanizmas nebuvo toks, kuriam esant jie galėjo būti padaryti, automobilis tik nuvažiavo nuo kelio, jis nesivertė ir judėjimo metu iki atsirėmimo į medelius, automobilis į jokius daiktus neatsitrenkė, stipraus smūgio nebuvo. Specialistas nurodė, kad pagal įvykio aplinkybes 5 ir daugiau poveikių į galvą negalėjo būti padaryti autoįvykio metu, R. L. sužalojimai nebūdingi eismo įvykiui. Tokią išvadą daryti duoda pagrindą ir automobilio sugadinimai.

Liudytojo D. G. parodymai patvirtina, kad smurtaudamas prieš R. L. ir suduodamas jai smūgius, L. L. išsakė žodžius „užmušiu“. R. L. atsisakė išlipti iš automobilio, nes bijojo kaltinamojo smurto. Tai rodo, kad smurtaudamas L. L. išsakė savo ketinimus ir naudoto smurto tikslus.

Bylos duomenys patvirtina, kad veido ir galvos sužalojimai padaryti 5 ir daugiau poveikių pasekmėje. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepavyko nustatyti, o surinkti įrodymai nepatvirtina fakto, kad kaltinamasis sudavė 5 ar daugiau smūgius R. L. į veidą ar galvą. Kaip minėta anksčiau, byloje nustatyta ir surinkti įrodymai patvirtina tą aplinkybę, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai į veidą du smūgius. Todėl nėra pagrindo kaltinti L. L. sudavus daugiau nei du smūgius į galvą R. L..

Taip pat byloje nustatyta, kad L. L. pargriovė, spyrė R. L. į krūtinę, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad griuvimo ir spyrio pasekmėje R. L. buvo sužalota, nes specialisto išvados patvirtina faktą, kad buvo nustatyti sužalojimai jos krūtinėje ir kitose kūno vietose, tai: kraujosruvos, šonkaulių lūžiai, kiti sužalojimai, kurie įtakos mirčiai neturėjo.

Byloje nustatyta, kad R. L. kiti asmenys nemušė, ji buvo mušama kaltinamojo. Byloje nustatyta, kad 2010-06-03 prieš R. L. smurtavo tik kaltinamasis L. L., jis sudavė jai smūgius į veidą, ir dėl galvos traumos R. L. mirė.

Liudytojai E. M., E. Š., D. G. patvirtino, kad kaltinamasis L. L. prieš R. L. yra smurtavęs ir anksčiau. Todėl yra pagrindas tikėti D. G. parodymais apie tai, kad L. L. mušė R. L. ir 2010-06-03, tą dieną buvo abu girti.

Bylos duomenys neduoda pagrindo teigti, kad yra įrodyta, jog R. L. būtų griuvusi ir atsitrenkusi pakaušiu į kietą buką pagrindą ar eismo įvykio metu atsitrenkusi į automobilio detales ir susižalojusi galvą, kad tokiu būdu būtų patyrusi galvos traumą ir nuo jos mirusi.

Liudytojas D. G. paaiškino, kad „autoįvykio metu jokio smūgio nebuvo, automobilis tik minkštai nuvažiavo nuo kelio į griovį. R. įvykio metu diržo prisisegusi nebuvo, tačiau jokių sužalojimų nepatyrė. Tuo metu ji buvo sąmoninga, jos klausė, ar ką nors susižeidė, ji sakė, kad nieko nesusižeidė ir kad nieko jai neskauda. Išoriškai jokių sužalojimų ant Reginos nesimatė. R. iš automobilio bandė išlipt pro dešinės pusės galinį langą, perlipo ant galinės sėdynės ir lendant pro langą prie automobilio priėjo L., kuris sugriebė Reginą už plaukų ir dešine ranka vienu smūgiu sudavė R. į veidą, rėkė, kad ją užmuš ir kad ji atiduotų automobilio raktus. Po smūgio R. iš automobilio nelipo, pasakė, kad bus jame, o L. apsisuko ir nuėjo namo“.

Taigi nustatyta, kad prieš eismo įvykį liudytojas D. G. važiavo automobiliu su R. L. ir betarpiškai matė, kad eismo įvykio metu automobilis neturėjo kontakto su kitais daiktais, automobilis nesivertė. Automobilis nuvažiavo nuo kelio į griovį ir sustojo. Įvykio metu nei jis, nei R. L. sužalojimų nepatyrė, ji nesusižeidė ir nesiskundė, kad būtų patyrusi sužalojimus. R. L. buvo sąmoninga, kalbėjo, skausmu nesiskundė.

Liudytojas L. R. patvirtino, kad jis buvo autoįvykio vietoje ir ištraukė automobilį iš griovio. Patvirtino, kad automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio į griovį, pasviręs ant šono ir atsirėmęs į alksniukus. Neatrodė, kad automobilis buvo vertęsis, nuo kelio iki jo sustojimo kitų kliūčių atsitrenkti automobiliui nebuvo. R. L. nebuvo sužalota ar sužeista, ji buvo girta, bet nesužalota.

Liudytoja J. S. paaiškino, kad jos vyras buvo nuėjęs į eismo įvykio vietą ir grįžęs pasakojo, kad rado girtą R. L. automobiliu įvažiavusią į griovį. Taip pat pasakojo, kad R. L. sužalojimų nebuvo patyrusi, o paklausta ar sveika, ji atsakė, kad viskas gerai.

Todėl yra pagrindas daryti išvadas, kad eismo įvykio padariniai nebuvo sunkūs, jo metu R. L. negalėjo stipriai susižaloti ir patirti sužalojimus, dėl kurių ji mirė.

Teismas daro išvadą, kad R. L. mirė dėl tos priežasties, kad L. L. smurtavo prieš R. L., jai padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris baigėsi mirtimi, taip jis nužudė R. L..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 6 p. nurodo, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Be to, senato nutarime nurodyta, kad at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą ky­la ta­da, kai tarp kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tos vei­kos ir at­si­ra­du­sių pa­da­ri­nių (mir­ties) yra prie­žas­ti­nis ry­šys. Jei nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­ties prie­žas­tis bu­vo kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tas svei­ka­tos su­trik­dy­mas, tai at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą at­si­ran­da ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar nu­ken­tė­ju­sy­sis mi­rė tuoj po pa­da­ry­tos vei­kos, ar pra­ėjus ku­riam lai­kui.

Įvertinus bylos aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamasis L. L. nužudė R. L.. Jo veiksmai buvo tyčiniai, jis veikė netiesioginės tyčios forma. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu panaudojo fizinį smurtą ir smūgiavo nukentėjusiajai į veidą, kitas kūno vietas, nukritusiai spyrė ir ją sužalojo, šaukė, kad užmuš.

Teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai į veidą stiprų smūgį, buvo panaudota didelė jėga, nes nuo kaltinamojo suduoto smūgio ji parkrito, dėl smurto jai padaryta galvos trauma, kuri sukėlė mirtį.

Kaltinamasis sudavė ranka du smūgius nukentėjusiajai į veidą, tai yra į galvos sritį, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai. Šiuo atveju dėl galvoje padaryto sužalojimo ir galvos traumos nukentėjusioji mirė. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius į veidą (galvos sritis), suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali kilti žmogaus mirtis, ir nors nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Suduodamas smūgius į galvą žmogui ir turėdamas gyvenimišką patirtį, kaltinamasis suprato, kad kelia grėsmę žmogaus gyvybei, bet savo veiksmų padariniams buvo abejingas. Byloje nustatyta, kad tarp L. L. veiksmų ir atsiradusių padarinių – R. L. mirties yra priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina suduotų smūgių skaičių, pobūdį, kaltinamojo elgesį įvykio metu ir po padaryto sužalojimo. Taigi A. L. nusikalstama veika atitinka nužudymo, kaip nusikaltimo, sudėtį. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis nužudė šeimos narį - sutuoktinę R. L..

Teismas daro išvadą, kad nepasitvirtino kaltinimo dalis, kad nužudymas padarytas itin žiauriai, taip pat nepasitvirtino kaltinimo dalis dėl suduotų smūgių skaičiaus, todėl ši kaltinimo dalis šalintina.

Kaltinime nurodyta, kad L. L. tyčia rankomis bei kojomis sudavė ne mažiau kaip 25 kartus į galvą, krūtinę, juosmenį, rankas, tuo padarė poodinę kraujosruvą kairės krūtinės apatinėje vidurinėje dalyje, poodinę kraujosruvą dešinio šonkaulių lanko projekcijoje skersinės krypties su VII šonkaulio lūžiu vidurinėje raktikaulinėje linijoje bei IX-X šonkaulių lūžiais priekinėje pažastinėje linijoje, poodinę kraujosruvą krūtinės priekyje, kairėje šonkaulių lanko projekcijoje su VIII, IX, X, XI šonkaulių lūžiais priekinėje pažastinėje linijoje, poodinę kraujosruvą krūtinės dešinėje vidurinėje pažastinėje linijoje VI-VII šonkaulių projekcijoje, poodinę kraujosruvą juosmens kairėje, poodinę kraujosruvą dešinio žasto priekiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, poodinę kraujosruvą dešinės alkūnės srityje pereinant iki dilbio nugarinio paviršiaus vidurinio trečdalio, poodinę kraujosruvą dešinio riešo srityje nugarinėje dalyje, poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje I delnikaulio projekcijoje, poodinę kraujosruvą kairio žasto vidiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, poodinę kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, poodinę kraujosruvą kairio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, poodinę kraujosruvą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą apatinės lūpos raudonio dešinėje, poodinę kraujosruvą smakro kairėje pereinant į smakro apatinę dalį, kraujosruvą pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, kas sukėlė galvos smegenų traumą, pasireiškusią kraujosruvomis po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio sferiniame bei pamatiniame paviršiuose, po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kairės smilkininės, kaktinių skilčių srityse, galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu, centrinės kilmės kvėpavimo – kraujotakos nepakankamumu, nuo ko nukentėjusioji 2010-06-04 mirė, ir suvokdamas, kad tokiu veikimo būdu - ilgalaikiu mušimu, daugybės sužalojimų bei kaulų lūžių padarymu sukelia nukentėjusiajai dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai nužudė savo šeimos narį - sutuoktinę R. L..

Teismas pažymi, kad byloje įrodyta, jog L. L. sudavė du smūgius į veidą ir vieną kartą įspyrė į krūtinę R. L.. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis sudavė daugiau smūgių nei nustatyta, ar ilgai mušė nukentėjusiąją, ar siekė sukelti jai dideles fizines kančias, skausmą.

Specialisto išvada patvirtino, kad R. L. mirties priežastis galvos trauma, pasireiškusi kraujosruvomis po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio sferiniame bei pamatiniame paviršiuose, po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kairės smilkininės, kaktinių skilčių srityse, sukeltas galvos smegenų pabrinkimas, suspaudimas, centrinės kilmės kvėpavimo - kraujotakos nepakankamumas. Kiti sužalojimai yra nesunkūs arba nežymūs sveikatos sužalojimai, ir įtakos mirčiai neturėjo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 17 p. nurodo, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis įstatymo požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis du smūgius sudavė rankomis į veidą, buvo du poveikiai, jie sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, į krūtinę - vienas poveikis, jis atitinka nesunkų ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi įtakos mirčiai turėjo du poveikiai į galvą, smurtas nebuvo itin intensyvus. Kiti nesunkūs ir nežymūs sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis smurtaudamas siekė nukentėjusiajai sukelti dideles fizines bei dvasines kančias. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. L. nužudyta itin žiauriai. Todėl ši aplinkybė – nužudymas itin žiauriai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas) iš kaltinimo šalintina. Taip pat šalintina kaltinimo dalis, kad jis sudavė dvidešimt du smūgius į galvą, krūtinę, juosmenį, rankas ir padarė kitus kaltinime nurodytus sužalojimus, nes ši kaltinimo dalis nepasitvirtino. Juo labiau, kad specialisto išvada (t. 1, b.l.110-113) patvirtino, jog dalis sužalojimų galėjo būti padaryti ir eismo įvykio metu.

Skiriant bausmę L. L. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas. Nužudymas padarytas dėl asmeninio konflikto, iš pykčio.

L. L. administracine tvarka paskutiniu metu nebaustas (t. 2, b. l. 29 ), neteistas (t. 2, b. l. 32), Kauno rajono savivaldybės administracijos Batniavos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 34), nedirbo, registruotas darbo biržoje (t. 2, b. l. 31)

L. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes šios rūšies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje. Paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį.

Suėmime išbūtas laikas kaltinamajam įskaitytinas į bausmės laiką (LR BK 66 straipsnis).

Daiktų klausimas spręstinas Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-06-22 iki 2010-06-23 ir nuo 2011-11-16 iki 2012-01-10.

Kardomąją priemonę - suėmimą L. L. palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Daiktus: voką ir tris daktiloskopines plokšteles, voką ir juostą su mikrodalelėmis, voką ir grunto pavyzdžius, vokus ir stiklo šukes, voką ir lipnią juostą, voką ir nuoplovas, užvalkalą, liemenėlę, kojines, kelnaites, megztinį, kelnes, švarką sunaikinti. (t. 1, b. l. 23, 24, 119)

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėKolegijos teisėjai Valdas VitunskasGytis Večerskas