Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-05-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-2701-669/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-11
Bylos Nr.
e2YT-2701-669/2023
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00588-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Gasiūnas
Pareiškėjas
D. B.
Suinteresuotas asmuo
G. G.
Civilinė byla Nr. e2YT-2701-669/2023Proceso Nr. 2-33-3-00588-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2; 2.5.5
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 11 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. G., Lietuvos Respublika atstovaujama VĮ turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., ji, pareiškėja D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti;

2. Pareiškime nurodyta, kad

2.1. L. G. ir M. G. gyvendami santuokoje susilaukė penkių vaikų: pareiškėjos D. B. (iki santuokos pavardė G.), gim. (duomenys neskelbtini)d., D. G., gim. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)d.), A. G., gim. (duomenys neskelbtini)d. (miręs (duomenys neskelbtini).), L. G., gim. (duomenys neskelbtini)d. (miręs (duomenys neskelbtini).), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini). (Priedai Nr. 1, 2, 10).

2.2. Pareiškėjos mama M. G. mirė (duomenys neskelbtini). (Priedas Nr. 2). Po jos mirties, pareiškėjos broliai A. ir L. bei sesuo G. buvo paimti iš tėvo ir apgyvendinti vaikų globos namuose. Pareiškėja tuo metu buvo beveik dvylikos metų, todėl buvo palikta gyventi su tėvu. Pareiškėjos tėvas su savo vaikais gyvenančiais vaikų namuose bendravo nedaug, todėl jų santykiai susvetimėjo ir vaikai su tėvu jokio ryšio nebepalaikė.

2.3. Praėjus apie keturiems metams po mamos mirties pareiškėjos tėvą L. G. ištiko insultas, po kurio dalis kūno buvo paralyžiuota, t. y. nebevaldė kairės rankos. Pareiškėjos tėvo visiškai slaugyti nereikėjo, nes jis pats pavaikščiodavo, dalį buities darbų pasidarydavo ir pats su dešine ranka, tačiau nepaisant to, tėvui buvo reikalinga kito asmens pagalba. Rūpintis tėvu teko pareiškėjai, nes tuo metu ji gyveno su tėvu, o kitų artimų žmonių, kurie pasirūpintų juo nebuvo, nes kaip jau minėta tėvas ryšio su kitais vaikais nepalaikė, o be to, jie tuo metu ir patys buvo dar maži. Pareiškėjai sukūrus savo šeimą, ji ir toliau rūpinosi tėvu, lankydavo jį savaitgaliais, veždavo pas gydytojų, o vieną kartą per metus tekdavo guldyti ir į ligoninę.

2.4. L. G. mirė (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 2). Kadangi pareiškėjos tėvas po mamos mirties naujos santuokos sudaręs nebuvo, todėl mirė būdamas našliu (Priedas Nr. 3).

2.5. Tėvo mirties dieną, iš pirmos eilės įpėdinių buvo likę tik trys – pareiškėja D. B., L. G. ir G. G. (Priedas Nr. 2).

2.6. Po L. G. mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini) (Priedai Nr. 4, 5), asmeniniai daiktai, dokumentai, namų apyvokos daiktai ir piniginės lėšos. Tėvo palaidojimu ir kapų sutvarkymu pasirūpino pareiškėja. Po tėvo mirties, pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė iš karto po palikimo atsiradimo dienos. Palaidojus tėvą, pareiškėja susitvarkė likusį butą, perėmė bute esančius namų apyvokos daiktus, likusias pinigines lėšas bei dokumentus (velionių tėvo, mamos ir brolių, buto bei kitus dokumentus). Pareiškėja tėvo gyvenamajai vietai jautė sentimentus, todėl po tėvo mirties neskubėjo spręsti buto pardavimo klausimo. Kad butas būtų šildomas ir prižiūrimas, pareiškėja žodinės panaudos pagrindu bute leido gyventi jaunai šeimai su keturiais vaikais. Apie 2000 metais iš buto šeimai išsikrausčius, pareiškėja butu naudotis leido tolimam giminaičiui A. K., gim. (duomenys neskelbtini)d., su sugyventine, kurie butu naudojasi ir jį prižiūri iki pat šiol.

Atsiliepimas

3. Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad tokio fakto nustatymui neprieštarauja, jei teismas įvertinęs visus įrodymus, tokį faktą nustatys.

4. Suinteresuotas asmuo G. G. sutinka su pareiškimo reikalavimais ir siūlo teismui pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

5. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

6. Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. G. tėvas L. G., mirė (duomenys neskelbtini). Jo palikimą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini)., asmeniniai daiktai, dokumentai, namų apyvokos daiktai ir piniginės lėšos.

7. Mirus L. G., pareiškėja sutvarkė likusį butą, perėmė bute esančius namų apyvokos daiktus, likusias pinigines lėšas bei dokumentus (velionių tėvo, mamos ir brolių, buto bei kitus dokumentus), o kad butas būtų prižiūrimas panaudos sutarties pagrindais leido bute gyventi kitiems asmenims. Tai, kad likusį butą po L. G. mirties prižiūri ir rūpinasi pareiškėja patvirtina ir Rietavo savivaldybės administracijos Rietavo seniūnijos pažyma ir tai taip pat patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji realiai yra palikimą priėmusi ir nepertraukiamai valdo jį po sutuoktinio mirties.

8. Pareiškėjos, suinteresuoto asmens G. G. ir L. G. giminystės ryšį patvirtina pareiškėjos ir suinteresuoto asmens gimimo liudijimai, pareiškėjos santuokos liudijimas.

9. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (žr. sprendimo 9 punktas).

12. Minėti pareiškėjos veiksmai įrodo, kad pareiškėja siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtą saugojo ir juo rūpinosi, tokie jos veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja po L. G. mirties, priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.

13. Pareiškėja su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t. y. pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po L. G. mirties palikimą priėmė pareiškėja. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad D. B. galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas tam, kad būtų galima susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas Vaidas Gasiūnas