- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-11
- Bylos Nr.
- 2S-879-227/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-01024-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Pareiškėjas
- A. G.
Civilinės bylos Nr. 2S-879- 227/ 2015 Teisminio proceso Nr. 2-26-3-01024-2010-3
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-716-783/2015 pagal pareiškėjos A. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1152-649/2010, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2015 m. liepos 1 d kreipėsi į teismą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1152-649/2010, kurioje 2010 m. gruodžio 21 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta pareiškėjų A. G. ir G. G. santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Nurodė, kad pagal patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas 56/100 žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas pareiškėjo G. G. asmeninėn nuosavybėn. Tačiau jame buvo ir jos dalis nekilnojamojo turto: 1993 m. pastatyta daržinė, 1989 m. pastatytas ūkio pastatas ir 1997 m. pastatytas šulinys. Tvirtinant sutartį nesilaikyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 3.118 straipsnyje ir 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatytų principų. Apie šias aplinkybes ji sužinojo iš savo advokato J. Stankevičiaus, kurio nuomone, šitos klaidos atsirado dėl ją ir pareiškėją G. G. atstovavusios advokatės. Nenurodžius viso dalintino turto buvo suklaidintas teismas. Teismas, patvirtinęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių , pažeidė jos, kaip sutuoktinės teises ir teisėtus interesus, nes ji neteko kompensacijos dėl pareiškėjui G. G. tenkančios didesnės vertės turto. Be to, pareiškėjas G. G. įregistravęs daržinę, ūkio pastatą ir šulinį, jų nepasidalino lygiomis dalimis ir tuo pažeidė žodinį susitarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje netenkino.
Teismas nustatė, kad pagal CPK 368 straipsnio 2 dalį prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau nei penkeri metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju - jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau nei vieneri metai.
Pripažino, kad pareiškėja civilinį procesą prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, tai yra dėl teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kadangi minėtas sprendimas įsiteisėjo 2011 m. sausio 21 d., o pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė 2015 m. liepos 1 d., pripažino, kad nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, o jei pateiktas - atsisakomas priimti.
Šalies argumentai
Nurodė, kad pareiškėja savo prašyme kaip pagrindą atnaujinti civilinį procesą nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šiuo pagrindu atnaujinamas procesas dėl naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Sprendė, jog pareiškėjai prašyme išvardintos aplinkybės buvo žinomos, ji turėjo teisę per civilinio proceso įstatymo nustatytą 30 dienų apskundimo terminą skųsti sprendimą apeliacine tvarka ar, jo neapskundus, kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, bet ne vėliau kaip per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo, tai yra ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 21 d. Tai, kad pareiškėja apie tam tikrus juridinius aspektus ar procesinio sprendimo trūkumus sužinojo tik 2015 metais, pasikonsultavusi su advokatu, nėra naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė ir negali būti pagrindu civilinės bylos proceso atnaujinimui.
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės -tenkinti jos prašymą. Nurodo, kad aplinkybę, jog G. G. savo vardu įregistravo santuokoje įgytus, tačiau nepadalintus statinius ir tuo pasisavino pusę šio turto, sužinojo Kupiškio rajono apylinkės teisme šiais metais nagrinėjant civilinę bylą dėl gyvenamojo namo palėpės patalpų įteisinimo. Vertina, kad tai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios neegzistavo santuokos nutraukimo metu.
Atsiliepimas
Pareiškėjas G. G. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantės skundas yra be motyvų, nenurodoma, kokios materialinės ar procesinės teisės normos buvo pažeistos. Pareiškėjai visą santuokoje įgytą turtą pasidalino gera valia, jokio žodinio susitarimo dėl daržinės, ūkio pastato perleidimo pareiškėjai nebuvo, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokio įrašo nėra. Motyvai atnaujinti procesą dėl galimai pažeistų pareiškėjos teisių jai buvo žinomi prieš nutraukiant santuoką, ji naudojosi advokato paslaugomis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d.lp).
Byla nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str.l d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius). Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais (CPK 365 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar
vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą, todėl svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
Pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu - kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui.
Pareiškėja, reikšdama prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1152-649/2010 2010 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimu buvo nutraukta pareiškėjų A. G. ir G. G. santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau nebuvo padalintas nekilnojamasis turtas: 1993 m. pastatyta daržinė, 1989 m. pastatytas ūkio pastatas ir 1997 m. pastatytas šulinys. Mano, kad egzistuoja pagrindai, numatyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atskirajame skunde nurodo, jog jai apie šio turto įregistravimą G. G. vardu tapo žinoma šiais metais kitos civilinės bylos nagrinėjimo metu. Su tokiu teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas. Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių irteisėtų interesų apsauga. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 str. 4 d.). Teismas neįpareigotas tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje nurodytas dalytinas turtas priklauso jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, jei nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Sutuoktiniai laisva valia išsprendžia jų turto padalijimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, nes turto nurodymas, jo valdymą nuosavybės teise pagrindžiančių įrodymų pateikimas (išrašai iš turtą apskaitančių įstaigų ar turtines teises išviešinančių viešųjų registrų) ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga. Tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-384/2008).
Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos išvardintas nekilnojamasis turtas jau buvo pastatytas žemės sklype, atitekusiame pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių
G. G. , tačiau nebuvo teisiškai registruotas. Šis turtas nebuvo įtrauktas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nebuvo apspręsta jo priklausomybė registracijos atlikimo atveju.
Pripažintina, kad nei viena iš nurodytų aplinkybių neleidžia traktuoti jos kaip naujai paaiškėjusios po bylos išnagrinėjimo ar negalėjusios būti žinoma apeliantei susitariant dėl turto pasidalijimo (santuokos nutraukimo padarinių). Tai, kad jai apie nepadalinto santuokoje įgyto turto įregistravimą G. G. vardu tapo žinoma šiais metais kitos civilinės bylos nagrinėjimo metu, nepaneigia fakto, jog santuokos nutraukimo metu pareiškėja žinojo apie tokio turto egzistavimą, ko ir pati pareiškėja neginčija.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog santuoka tarp šalių buvo nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu teismui patvirtinus jų pačių sudarytą sutartį. Be to, pareiškėją santuokos nutraukimo byloje atstovavo advokatė, todėl savo teises pareiškėja turėjo galimybę ginti tinkamai. Todėl pripažintina, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės neįrodo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, kadangi pareiškėjai aplinkybės buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir jos negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Tačiau pastebėtina, kad pareiškėja turi galimybę kitu būdu spręsti klausimą dėl nepadalinto turto pareikšdama ieškinį teisme. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, tokia teise pareiškėja yra pasinaudojusi, yra pareiškusi ieškinį Kupiškio rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-790-783/2015 dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo atsakovams G. G., E. G.. Todėl manytina, kad jos teisė į teisminę gynybą, nuosavybės neliečiamumą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai atsisakius atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje nebus pažeisti.
Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas negali konstatuoti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.