- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Data
- 2009-03-03
- Bylos Nr.
- 1-3-783/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Nukentėjusysis
- J. G., R. G., D. G., R. U., D. P., A. G., A. P.
- Kaltinamasis
- D. G., S. I., R. A., D. M., M. J.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas, Arvydas Penelis, Raimundas Kurklietis, Vytautas Kupcikevičius
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,
kaltinamųjų D. G., S. I. gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, kaltinamojo R. A. gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, dirbantis J. S. įmonėje vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2008-04-29 Biržų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 90 parų arešto, bausmę atlikęs;
R.A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nesituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2003-01-29 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 272 str. 2 d. 20 MGL bauda su 1/5 turto konfiskavimu. 2003-08-04 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi veika iš LR BK 272 str. 2 d. perkvalifikuota į 2000 m. LR BK 180 str. 1 d., panaikinant paskirtą 1/5 turto konfiskavimą. 2005-02-24 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi 2003-01-29 d. teismo nuosprendžiu paskirtos pagrindinės bausmės – 20 MGL (2500 litų) baudos likusi nesumokėta dalis – 2146 Lt pakeista 103 valandomis viešųjų darbų. Viešųjų darbų bausmę atlikęs; 2) 2007-04-18 Biržų apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 245 str. 2 MGL (260 litų) dydžio bauda; 3) 2007-05-08 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už dviejų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų LR BK 245 str., padarymą 4 MGL (520 litų) bauda, paskirtą bausmę subendrinant su 2007-04-18 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - 2 MGL (260 litų) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę - 6 MGL (780 litų) bauda. Baudą sumokėjęs; 4) 2008-09-19 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 245 str. laisvės apribojimu 4 mėn., įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; teistumas pagal 2003-01-29 apylinkės teismo nuosprendį nėra išnykęs;
S.I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) studentas, nesusituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas
D.M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;
M.J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini) teistas: 2005-11-04 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. 2 MGL bauda, baudą sumokėjęs, teistumas neišnykęs,
D. G., S.I. M. J. kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK R. A. ir D. M. kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji D. G., R. A., S. I., D. M., M. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, 2006 m. gegužės 20 d. apie 0 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) J. L. priklausančiame gyvenamajame name ir sodybos kieme, tyčia, įžūliais, vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. namo viduje, kambaryje, S. I. rankomis pastūmus A. P. į sieną ir kilus konfliktui tarp namo viduje buvusių asmenų, S. I. smogė ne mažiau penkių kartų J. G. į veidą, D. G. su pagaliu smogė E. L. ne mažiau 3 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam E. L. dėl minkštųjų audinių sumušimų kairiajame dilbyje ir kairėje blauzdoje nežymiai sutrikdė sveikatą, R. A. su pagaliu smogė D. P. vieną smūgį į galvą, vieną smūgį į šoną, dėl nubrozdinimų ir kraujosruvos veide, nubrozdinimų dešiniame dilbyje nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. P. sveikatą, pagaliu sudaužė koridoriaus šviestuvą, D. M. ir M. J. bendrai sudavė nuo 8 iki 10 smūgių nukentėjusiajam R. U. į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami jam fizinį skausmą, konfliktui persikėlus į kiemą, kieme, D. G. metaliniu strypu per nugarą ir kojas sudavė J. G. ne mažiau penkis smūgius, M. J., S. I. su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, įspyrė ne mažiau 12 smūgių J. G. į įvairias kūno vietas, M. J. buteliu smogė J. G. per galvą, užlipo koja ant krūtinės, šiais smurtiniais M. J., S. I. ir D. G. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, dėl dešinio alkūnkaulio, dešinio šeivikaulio, dešinės plaštakos 5–to pamatinio pirštikaulio lūžių J. G. nesunkiai sutrikdė sveikatą, po ko J. G. nuvedus prie tvoros, D. M. įspyrė šiam nukentėjusiajam nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo J. G. sukėlė fizinį skausmą, šiais veiksmais, pasireiškusiais smurtu gyvenamojo namo viduje ir sodybos kieme, turto gadinimu, kaltinamieji D. G., R. A., S. I., D. M., M. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką.
Kaltinamasis D. G. kaltu padaręs inkriminuojamas veikas prisipažino iš dalies bei parodė, jog 2006 m., pasiūlius M. J., kartu su kitais nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajoną švęsti jam nepažįstamos panelės gimtadienį, manė, jog ten bus tik merginos. Tačiau atvykus suprato, jog yra vaikinų, ir šie nelabai patenkinti tuo, kad jie atvyko, J. G. pasakė, jog būtų ramūs, nes kitu atveju gali būti konfliktai. Jie atsakė, kad atvažiavo švęsti. Iki 23-24 valandos viskas buvo ramu, tačiau tuo metu tarp nepatenkinto D. G. ir kažkurio iš jų kilo konfliktas, prasidėjo muštynės. Muštynių metu kažkas jam sudavė, sudavė ir jis, po to išbėgęs į kiemą girdėjo S. I. pagalbos šauksmą, matė, jog dviese gulėjo ant žemės. Tada jis pasiėmė rastą metalinį strypą bei juo smogė penkis kartus J. G. per nugarą, šis nusirito nuo S. I. Daugiau smūgių niekam nesudavė, nespardė, ar kas po jo mušė J. G., nematė.
Kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, jog kažkur prieš du metus su kitais dalyvavo (duomenys neskelbtini) rajone gimtadienyje, apie 24 valandą vakare jam kalbantis kieme su mergina, kažkas atbėgo ir pasakė, kad namo viduje vyksta konfliktas. Jis įėjo į vidų, matė, kad viduje esantys asmenys apsižodžiavo ir prasidėjo muštynės. Tada jis pasiėmė pagalį ir kažkam tuo pagaliu du kartus smogė, galėjo suduoti ir D. P., po to tuo pagaliu sudaužė lempą. Daugiau jokių smurtinių veiksmų neatliko.
Kaltinamasis S. I. kaltu prisipažino iš dalies bei parodė, jog šventė gimtadienį (duomenys neskelbtini) rajone, kilus šurmuliui dėl kamera apšviesto asmens, J. G. griebė jam už kaklo, todėl jis jam smogė apie 5 kartus į veidą, išėjus į lauką, J. G. jau mušė jį, dėl ko kvietėsi į pagalbą D. G. Neneigia, jog besigindamas nuo J. G. galėjo ir lauke šiam suduoti.
Kaltinamasis D. M. kaltu neprisipažino bei parodė, jog gimtadienyje jam šnekantis kambaryje su dviem merginom, išgirdo triukšmą. Išėjęs iš kambario pamatė, jog J. G. laiko už kaklo paėmęs S. I., ir iškart prasidėjo muštynės, kažkas jam sudavė vieną smūgį, dėl ko jis parkrito, parkritęs matė, kad bandoma vėl jam suduoti, tada jis kojomis atstūmė tą puolusį bei išbėgo į lauką. Dėl ko prasidėjo konfliktas, nematė.
Kaltinamasis M. J. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, jog M. K. pakvietus jį į gimtadienį, jis jos paklausė, ar gali atvažiuoti su draugais. Šiai sutikus, visi nuvyko į gimtadienį. Gimtadienio metu, būdamas antrame namo aukšte, išgirdo, jog pirmame aukšte kažkoks triukšmas, nusileidęs laiptais pamatė, jog S. I. paimtas už kaklo, prasidėjo muštynės, kažkas smogė jam, smogė ir jis. Neneigia, jog kelis (apie 4-5) smūgius J. G. sudavė namo viduje, tačiau kieme jo nespardė, nemušė, ant jo nešokinėjo.
Be kaltinamojo R. A. visiško prisipažinimo, D. G., S. I., M. J. – dalinio prisipažinimo, nors D. M. kaltę neigia, jų visų kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta šiais teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis J. G. teisiamojo posėdžio metu, taip pat pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b.l. 58-61, 62-63, 64-65) parodė, jog 2006 m. gegužės 19 d. vakare šventė gimtadienį, į gimtadienį apie 20 val. dviem mašinomis atvažiavo kaltinamieji. Iš pradžių viskas buvo gerai, vėliau, apie 24 val., prasidėjo konfliktas. Iš pradžių konflikto pradžia buvo biržiečių nepasitenkinamas dėl kamera apšviesto biržiečio. Jis pats matė, kaip vienas iš biržiečių pastūmė A. P., šis trenkėsi į veidrodį, po ko veidrodis nukrito, pats A. P. parkrito. Jam parkritus, prie A. P. puolė vienas biržietis, apklausų ir posėdžio metu nukentėjusysis įvardino jį kaip D. M.. Siekdamas apginti A. P., jis bandė atitraukti D. M. nuo jo, ir tada pajuto smūgį per galvą. Jis, suėmęs D. M., ir atsitraukinėjo nuo jį puolančių biržiečių. Atsitraukdamas juto suduodamus smūgius į galvą. Dalis smūgių teko ir D. M. Matė, kaip koridoriuje M. J. sudavė R. U. į veidą. Taip pat matė, kaip R. A. strypu sudaužė šviestuvą, po ko tapo tamsu. Tamsoje buvo suduoti dar keli smūgiai, ir jis išbėgo į kiemą. Kieme norėjo skambinti policijai, tačiau nerado telefono, ir tuo metu pajuto keturis smūgius strypu per nugarą, parkrito. Parkritęs matė, kaip D. G. jam strypu daužo per koją, sudavė nuo 9 smūgių iki 15, kiti trys biržiečiai, tarp kurių buvo ir M. J., spardė jam į galvą, nugarą, jis dengėsi nuo smūgių dešine ranka. Nustojus spardyti, M. J. jam buteliu smogė per galvą, po to dar spyrė apie 10 smūgių į galvą, apvertęs koja spaudė krūtinę. Nustūmus koją, spyrė į galvą, pataikė į paakį. Dėl šio įvykio jam buvo sulaužyta koja, ranka, sužalota galva, dėl ko patyrė moralinės ir turtinės žalos.
Nukentėjusioji D. G. teismo posėdžio metu, taip pat pagarsinus jos parodymus (T. 1, b.l. 81-83, 84-85), parodė, jog 2006 m. gegužės 19 d. J. L. namuose šventė gimtadienį. Į gimtadienį atvyko ir kaltinamieji. Iš pradžių konfliktų nebuvo, tačiau po o, kaip R. U. kamera apšvietė D. M., šis pradėjo priekaištauti ir prasidėjo konfliktas. Prasidėjus konfliktui, ji išbėgo į kiemą ir matė, kad D. G. iš automobilio ima strypą ir eina į namo vidų. Ji įbėgo iš paskos ir matė, kaip D. G. tuo trypu pradėjo daužyti E. L.. Ji bandė apginti jį, bet D. G. pasakė, kad jei kišis, gaus ir pati. Matė, kaip D. G. strypu sudavė E. L. per rankas, kitas kūno dalis. D. G. vaikantis E. L., vienas iš biržiečių pradėjo mėtyti butelius į jį. Ji išėjo į tarpdurį, matė, kaip iš namo išbėga E. L., ji, kartu su kitais, bandė neleisti D. G. į kiemą. Išėjusi į kiemą matė, kaip vienas iš biržiečių (asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta) strypu daužo E. L. automobilio langus, taip pat matė, kaip keli vaikinai, tarp kurių buvo ir M. J. bei asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, yra apstoję jos brolį J. G., matė, kaip M. J. lipa ant jos brolio. Ji pradėjo šaukti, kad nemuštų brolio. Ji paprašė jų pakelti padėti brolį, ir vienas iš jų, S. I., jai pasakė, kad jis jį mušė ir nepadės. Ji padėjo broliui nueiti iki tvoros, ten jis parkrito. Ji nuėjo į kieme buvusį automobilį ir atsisėdo viduje, po kurio laiko išvairavo automobilį iš kiemo. Jai sėdint automobilyje į salono vidų įlindo asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, bei paėmė jos brolio mobilųjį telefoną. Išlipdama iš automobilio matė, kaip D. M. spardo prie tvoros parkritusį brolį, kiek įspyrė ir kur pataikė, pasakyti negali. Ji pradėjo šaukti, kad liautųsi mušti brolį, po ko D. M. ir kiti sulipo į VW GOLF, pradėjo važiuoti, tačiau sustojo ir vėl iššoko ir pradėjo šaukti, jog užmušią. Ji bandė brolį apginti šaukdama, kad neliestų brolio, tuomet tas, kurio atžvilgiu byla išskirta, kai vėl ji pradėjo šaukti, jog neliestų brolio, jai sudavė strypu per ranką, brolis tuo metu jau buvo atsisėdęs automobilį ir važiavo, ir tas, kurio atžvilgiu byla išskirta, metė strypą ir pataikė į automobilio galinę dalį, po ko vėl visi susėdo į automobilį ir išvažiavo. Jiems išvažiavus, nuėjo į namo vidų. Ten rado gulinčius D. P. ir A. P.. Priėjo prie D. P., paklausė, ar šis gyvas, šis atsakė, kad gyvas, atsikėlė, nuėjo prie A. P., šis irgi atsakė, kad gyvas. Netrukus išvažiavo į namus, kur brolis sakė, kad jam skauda kojas, ranką, tada D. P. nuvežė jį į ligoninę. Po to įvykio brolis ilgai sirgo, jį kankino kojų, rankų skausmai.
Nukentėjusysis A. G. teismo posėdžio metu, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b.l. 109-110), jis parodė, jog 2006-05-19 kartu su kitais šventė gimtadienį Salamiestyje, J. L. namuose. Šiame gimtadienyje buvo ir M. K. bei su ja atvykę biržiečiai. Apie 0.30 val., jam būnant prie laužo, išgirdo triukšmą prie namo durų, ant laiptų, nuėjęs matė, kad A. P. stumdosi su 3 biržiečiais, jis bandė juo raminti. Nurimus konfliktui, vėl grįžo prie laužo, tačiau po 10 min. priėjusi kažkuri mergina bei pasakė, kad vėl vyksta konfliktas. Jis nuėjęs į namą matė, kaip konfliktuoja biržiečiai ir vietiniai, J. G. bando raminti. Matė, kaip vienas biržietis pastūmė A. P., J. G. bando sulaikyti tą A. P. pastūmusį asmenį, ir po to iškart biržiečiai puolė mušti visus iš eilės. Jis išėjo į kiemą ir matė, kaip vienas iš biržiečių į namą nešasi strypą. Šis biržietis buvo odine striuke, su juosta ant rankovių. Girdėjo, kaip D. G. šaukia, kad nemuštų jos brolio. Pamatęs, kad kažkas bėga link jo ir R. U., pabėgo, ir grįžo tik po to, kai biržiečiai jau buvo išvažiavę. Grįžęs pamatė, jog E. L. automobilis stovi išdaužytais stiklais, buvo sumušti J. G., A. P., D. P..
Nukentėjusysis D. P. parodė, jog konfliktas tarp jų ir biržiečių prasidėjo po to, kaip R. U. apšvietė vieną biržietį vaizdo kamera. Po to viskas persikėlė į namo vidų, kažkas pastūmė A. P. Jis matė, kaip J. G. bando sulaikyti tą asmenį, kuris eina link A. P., tada šis trenkė J. G. Nurodo, kad pirmas J. G. smogė S. I. Po smūgio prasidėjo muštynės, jam pačiam vaikinas odine striuke, R. A., trenkė per galvą, po ko parkrito ir prarado sąmonę. Juto, kad kažkas traukia piniginę, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas, pasas, pinigai. Dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę, neturtinę žalą, ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.
Nukentėjusysis A. P. parodė, jog 2006-05-19 šventė gimtadienį, jame dalyvavo ir kaltinamieji. Visas konfliktas prasidėjo po to, kai neva vienas iš biržiečių buvo apšviestas vaizdo kamera. Visi suėjo į namo vidų, prasidėjo šurmulys, jį kažkas pastūmė, jis atsitrenkė į kažką kietą. Kas stūmė, nežino. Matė, kaip kambaryje dingo šviesa, kažkas dviese muša kambaryje, girdėjosi, jog ir lauke vyksta triukšmas. Kažkas prabėgdamas jam stvėrė už kišenės, jis atsisuko ir pajuto smūgį į galvą, parkrito ir prarado sąmonę. Vėliau išsiaiškino, jog jį galėjo sumušti tie asmenys, kurie mušė ir E. L. Sąmonę atgavo, kai jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Kas pirmas trenkė J. G., neprisimena, tačiau arčiausiai jo buvo D. M. ir S. I..
Nukentėjusysis R. U. teismo posėdžio metu, taip pat pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b.l. 163, 164-165), parodė, jog 2006-05-19 šventė J. L. gimtadienį, jame buvo ir M. K. su savo draugais iš Biržų. Vakare jis ieškodamas savo draugės, vaizdo kameros šviestuvu apšvietė vieną iš biržiečių, besišlapinantį darželyje, šis pradėjo jam priekaištauti dėl to, liepė ištrinti. Persikėlus į namo vidų prasidėjo konfliktas, jame dalyvavo ir muzikinės aparatūros atvykęs J. G.. Matė, kaip kažkas pastūmė A. P., sudaužė veidrodį. Viskas vyko labai greitai, prasidėjo muštynės, jam pačiam smūgiavo D. M. ir M. J., pirmas sudavė D. M., prakirto antakį. Po to kažkas sudaužė šviestuvą, tapo tamsu. Jis palypėjo laipteliais, tačiau jį abu mušusieji traukė atgal, nuplėšė striukę, po ko jis su A. G. pabėgo iš namo į gatvę, skambino policijai. Stovėdamas girdėjo dūžtančio automobilio stiklus, kas daužė, nematė. Jam pačiam namo viduje buvo suduoti 8-10 smūgių.
Nukentėjusioji R. G. parodė, jog ji tą vakarą, kai buvo konfliktas, buvo išvažiavusi į Pasvalį. Grįžtant Salamiestyje matė eismo įvykį, atvykusią policiją, ir čia sužinojo apie įvykius Salamiestyje. Nuvykusi į nurodytą vietą, ten rado sumuštą sūnų J. G., kiti šventėje buvę vaikai buvo šoke. Sūnus dėl patirto smurto gydėsi 2 savaites Panevėžio ligoninėje, ji jį slaugė, per dieną vykdavo kelis kartus. Po įvykio buvo apgadintas jos automobilis VW VENTO, ji patyrė įvairių nepatogumų, civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.
Liudytoja M. K. parodė, jog 2006 m. vasarą ji kartu su savo draugu M. J. atvyko į J. L. gimtadienį. M. J. pasikvietė ir kitų draugų, iš kurių pažinojo tik D. M., kitų nepažinojo. Paties konflikto detalių negali nurodyti, tik kad vyko muštynės tarp kupiškėnų ir biržiečių, ji išsigandusi nubėgo namo kviesti pagalbos, nes gimtadienyje buvo ir jos brolis.
Liudytoja S. N. parodė, jog datos nebepamena, su savo draugu R. K. ir kitais atvažiavo į Kupiškio rajoną švęsti gimtadienį jai nepažįstamos panelės gimtadienio. Bešvenčiant gimtadienį matė, jog tarp S. I. ir A. G., girdėjo S. I. sakant, ko jam griebė už kaklo. Ir po to iškart prasidėjo konfliktas, muštynės, ji išbėgo į kiemą ir pasislėpė prie eglučių. Girdėjo, kaip S. I. šaukėsi į pagalbą D. G., matė, jog iš namo vidaus muštynės persikėlė į kiemą, tačiau kas konkrečiai mušėsi, pasakyti negali. Nurodo, jog muštynės buvo smarkios.
Liudytojas A. N. parodė, jog kažkur prieš du metus, dirbdamas su A. K., gavo nurodymą vykti į Salamiestį, kur vyksta muštynės. Nuvykus rado ir apylinkės inspektorių D. B. Jis pasakė, kad buvo muštynės ir muštynėse dalyvavę asmenys išvyko į Biržų pusę. Jie su A. K. važiavo link Biržų, ir ties Ramongailių k. pastebėjo stovinčius automobilius VW GOLF ir AUDI-100 patekusius į eismo įvykį. Kadangi tai buvo Biržų rajonas, apie įvykį informavo Biržų rajono PK. Bestovint prie automobilių, sugrįžo trys jaunuoliai, kurie paaiškino, jog dalyvavo gimtadienyje Salamiestyje, kur susimušė su ten buvusiais asmenimis. Apie įvykį surašė tarnybiniame pranešime.
Liudytojas A. K. parodė, jog kartu su A. N. vyko į Salamiestį, buvo gavę pranešimą, kad ten vyksta muštynės. Tačiau nuvykus muštynės buvo pasibaigę, asmenys, dalyvavę muštynėse, išvažiavę. Važiavo link Biržų ir pamatė eismo įvykį. Ieškojo automobilius radusius asmenis, tris rado. Ką ji sakė, nebepamena. Apie išvykimą ir ką nustatė surašė tarnybinį pranešimą.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 12-19) matyti, jog apžiūrėjus įvykio vietą (duomenys neskelbtini) namo kieme rastas, Namo kieme stovi automobilis Toyota Celica, v.n. (duomenys neskelbtini) automobilio priekinis stiklas suskilęs, abu šoniniai vairuotojo pusės stiklai išdaužti, tarp automobilio ir gyvenamojo namo, ant žemės rasta medinė lazda; namo viduje, koridoriuje, rastos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują, netvarkingai sustumtas kilimas. Medinė lazda išimta. Iš transporto priemonės apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 20-21) matyti, jog automobiliui VW VENTO, v.n. (duomenys neskelbtini) įlenktos galinės kairės pusės durelės, galinis kairės pusės sparnas. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 7-11) matyti, kad apžiūrint įvykio vietą - kelio Salamiestis-Vabalninkas 9 kilometre rastus du automobilius - VW Golf, v.n (duomenys neskelbtini) ir „Audi 100“, v.n. (duomenys neskelbtini) automobilio VW Golf salone, ant grindų už vairuotojo sėdynės rastas metalinis strypas, nuo automobilio 120 metrų atstumu žolėje rasta tamsiai rudos spalvos piniginė, kuri išimta. Iš parodymų atpažinti (T. 1, b.l. 38-39) matyti, jog D. P. atpažįsta iš jo konflikto metu pavogtą piniginę. Iš automobilių apžiūros protokolų (T. 1, b.l. 24-32) matyti, kad apžiūrėti automobiliai „VW Golf“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir „Audi 100“, v.n. (duomenys neskelbtini) jie abu apgadinti, iš automobilio „VW Golf“ salono apžiūrėtas ir paimtas metalinis strypas, kuris saugomas Kupiškio rajono PK. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 57) matyti, jog J. G. padaryta muštinės žaizdos kaktoje ir kairiajame momenyje, poodinės kraujosruvos nugaroje, kairiajame petyje, kairiajame žaste, kairėje šlaunyje, veide, dešinio šeivikaulio ir dešinio alkūnkaulio bei dešinės plaštakos 5-to piršto pamatinio pirštikaulio lūžiai padaryti ne mažiau 12-14 smūgių; dėl dešinio alkūnkaulio ir dešinio šeivikaulio bei plaštakos 5-to piršto pamatinio pirštikaulio lūžių J. G. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 117) matyti, kad E. L. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai kairiajame dilbyje ir kairėje blauzdoje, suduodant į šias sritis ne mažiau trijų kartų, dėl šių sužalojimų E. L. sveikata sutrikdyta nežymiai. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 143) matyti, jog D. P. padaryti nubrozdinimai ir kraujosruva veide, nubrozdinimai dešiniame dilbyje, sužalojimai padaryti ne mažiau dviems smūgiais į veidą ir vienu į dešinį dilbį, dėl ko padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš parodymų atpažinti iš foto nuotraukų protokolų matyti, jog: nukentėjusysis J. G. atpažįsta M. J., kaip asmenį, kuris gimtadienyje buvo apsirengęs šviesiu drabužiu, su priekyje esančiu užrašu, M. J. jį lauke spardė, gulinčiam trenkė buteliu per galvą, užlipęs ant krūtinės norėjo šokinėti, nustūmus, spyrė į veidą, be to, M. J. koridoriuje sudavė kumščiu į veidą R. U. (T. 1., b.l. 68-69); nukentėjusysis J. G. atpažįsta D. G. kaip asmenį, kuris nešiojosi per petį persimetęs rankinę, jis su metaliniu strypu daužė jam per koją, kai buvo parkritęs ir spardomas kieme (T. 1, b.l. 72-73); nukentėjusysis J. G. atpažįsta D. M. kaip asmenį, kuris gimtadienyje sudavė ranka į galvą R. U. (T. 1, b.l.76-77). Iš akistatos protokolo (T. 2, b.l. 12-14) matyti, jog J. G. akistatos tarp jo ir S. I. metu patvirtino savo parodymus, jog S. I. smurtavo prieš jį namo viduje. ). Iš akistatos protokolo (T. 2, b.l. 43-45) matyti, jog J. G. akistatos tarp jo ir D. G. metu patvirtino savo parodymus, jog D. G. strypu jam daužė per koją bei ją sulaužė. Iš akistatos protokolo (T. 2, b.l. 72-73) matyti, jog J. G. akistatos tarp jo ir R. A. metu patvirtino savo parodymus, jog R. A. strypu sudaužė šviestuvą, R. A. patvirtino jo paaiškinimus. Iš akistatos protokolo (T. 2, b.l. 114-117) matyti, jog J. G. akistatos tarp jo ir M. J. metu patvirtino savo parodymus, jog M. J. jį paspyręs atvertė, bei užlipęs koja ant krūtinės ją spaudė, koją nustūmus, spyrė koja į veidą, trenkė buteliu per galvą. Iš parodymų atpažinti iš foto nuotraukų protokolų matyti, jog: nukentėjusioji D. G. atpažįsta S. I., kaip asmenį, kuris jai paprašius padėti pakelti brolį atsakė: „jo jo, ką tik daužiau, o dabar kelsiu“ (T. 1, b.l.86-87); nukentėjusioji D. G. atpažįsta D. G. kaip asmenį gimtadienyje nešiojosi per petį persimetęs rankinę ir kuris iš automobilio pasiėmė metalinį strypą, be to, kambaryje smurtavo prieš E. L. (T. 1, b.l.88-89); nukentėjusioji D. G. atpažįsta M. J. kaip asmenį, kuris buvo koja užlipęs ant jos brolio krūtinės (T. 1, b.l. 90-91); nukentėjusioji D. G. atpažįsta D. M. kaip asmenį, kuris spardė jos brolį kieme prie tvoros (T. 1, b.l. 96-97). Iš parodymų atpažinti iš foto nuotraukų protokolo (T. 1, b.l. 125-126) matyti, jog E. L. atpažįsta D. G. kaip asmenį, kuris gimtadienyje nešiojosi per petį persimetęs rankinę, nurodė, jog D. G. kambaryje pagaliu jam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Iš parodymų atpažinti iš foto nuotraukų protokolų matyti, jog: nukentėjusysis D. P. atpažįsta D. G. kaip asmenį, kurį namo viduje matė laikantį strypą rankoje (T. 1, b.l. 147-148); nukentėjusysis D. P. atpažįsta S. I. kaip asmenį, kuris sudavė kelis smūgius J. G. (T. 1, b.l. 149-150); nukentėjusysis D. P. atpažįsta R. A. kaip asmenį, dėvėjusį striukę su raudonais dryžiais, R. A. vieną kartą trenkė strypu jam į galvą (T. 1, b.l. 151-152). Iš parodymų atpažinti iš foto nuotraukų protokolų matyti, jog: nukentėjusysis R. U. atpažįsta D. M., kaip asmenį, smogusį kumščiu jam į galvą, prakirtusį antakį bei kartu su kitu asmeniu sudavusį 8-10 smūgių kumščiais (T. 1, b.l.166-167); nukentėjusysis R. U. atpažįsta M. J. kaip asmenį, kuris kartu su kitu asmeniu sudavė jam 8-10 smūgių kumščiais (T. 1, b.l.168-169). Iš blaivumo testo šaknelių matyti, jog S. I. 2006-05-20 2 val. 30 min., nustatyta 1,10 promilių etilo alkoholio koncentracija (T. 2, b.l. 3); D. G. 2006-05-20 2 val. 25 min. – 0,54 etilo alkoholio koncentracija (T.2, b.l. 31); R. A. 2006-05-20 2 val. 34 min. – 0,40 etilo alkoholio koncentracija (T. 2, b.l. 63); D. M. 2006-05-20 2 val. 38 min. – 0,58 etilo alkoholio koncentracija (T. 2, b.l. 121).
Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis LR BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamieji D. G., R. A., S. I., D. M., M. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, 2006 m. gegužės 20 d. apie 0 val. 30 min. Žemdirbių g. 8, Salamiestis, Kupiškio r., J. L. priklausančiame gyvenamajame name ir sodybos kieme, tyčia, įžūliais, vandališkais veiksmais, pasireiškusiais smurtu prieš A. P., E. L., D. P., R. U., J. G., dėl ko R. A. D. P., D. G. - E. L. padarė nežymius sveikatos sutrikdymus, D. M. ir M. J. – R. U. sukėlė fizinį skausmą, D. G., S. I., M. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, J. G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, D. M. J. G. sukėlė fizinį skausmą, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką, todėl kaltinamųjų S. I., D. G., M. J., R. A. ir D. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal 284 str. 1 d., tai yra tyčiniai smurtiniai kaltinamųjų veiksmai, pasireiškę smurtu prieš kitus asmenis (įžūlumą patvirtinantys veiksmai), turto gadinimu. Šie kaltinamųjų veiksmai padaryti dėl asmeninių nesutarimų, šiais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir pažeista viešoji tvarka, kadangi kaltinamųjų veiksmais buvo sutrikdytas gimtadienis, kuriame dalyvavo virš 20 žmonių, žmonės buvo mušami tiek namo viduje, tiek kieme, tarp atliktų veiksmų ir sukeltų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Teismo specialisto išvada, kurioje yra konstatuoti J. G. sužalojimai, dėl kurių nesunkiai sutrikdyta sveikata (piršto, šeivikaulio, alkūnkaulio lūžiai, jie padaryti kieto buko daikto poveikyje), kaltinamųjų S. I., D. G., M. J. ir asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, veiksmai suduodant smūgius į įvairias nukentėjusiojo J. G. kūno vietas, sukėlė tokius sužalojimus, dėl kurių nukentėjusiojo sveikata sutriko nesunkiai, todėl S. I., D. G. ir M. J. veika tinkamai kvalifikuota kaip LR BK 138 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, tai yra kito asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, teismo specialisto išvados, kaltinamojo D. M. veiksmai taip pat sąlygojo nukentėjusiojo J. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą (į įvairias kūno vietas suduodami smūgiai (spyriai)), tačiau valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė ir nukentėjusysis neprašo pasunkinti jo veikos, pats teismas savo iniciatyva to negali daryti, todėl palieka tą D. M. nusikalstamos veikos kvalifikaciją, kuri buvo jam inkriminuota. Nors kaltinamieji S. I., D. G., M. J. iš dalies neigia padarę jiems inkriminuojamas veikas, D. M. - visiškai neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, vis gi pripažįstama, kad jų visų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų J. G., D. G., R. U., D. P., A. P., A. G., liudytojų M. K., S. N. parodymais, šie parodymai yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, vieną kitą papildantys, ir nors dėl praėjusio ilgo tarpo kai kurių detalių nukentėjusieji nepamena, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, jie juos patvirtino, šiuos jų parodymus papildo rašytiniai įrodymai (parodymų atpažinti protokolai, akistatų protokolai, teismo medicinos specialisto išvados), be to, nustatyta, jog nukentėjusieji ir kaltinamieji iki šio įvykio nebuvo pažįstami, nukentėjusieji neturi pagrindo apkalbėti kaltinamųjų. Tai duoda besąlygišką pagrindą teigti, jog kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas veikas. Iš kaltinimo šalinama S. I. inkriminuotas veidrodžio sudaužymas, kadangi to nei teisiamojo posėdžio, nei pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nenurodė, įvykio vietoje nebuvo užfiksuotos šukės. Tai, jog veidrodis nukrito ant žemės, nepatvirtina jo sudaužymo ir negali būti inkriminuotas kaip viešosios tvarkos pažeidimo dalykas. Iš kaltinimo šalinami M. J. ir D. M. veiksmai, jog šie kaltinamieji suplėšė R. U. striukę, kadangi jis pats sakė, kad jie tik nuplėšė (nuvilko) striukę, ši striukė nebuvo apžiūrėta kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai tirti, nėra duomenų, kad jie ją būtų suplėšę, nėra pareikštas ieškinys dėl padarytos žalos, todėl pripažįstama, jog nepakanka duomenų, kad kaltinamieji būtų apgadinę šį nukentėjusiojo turtą. Taip pat yra tikslinamas nukentėjusiajam J. G. kieme suduotų smūgių skaičius, nurodant, jog M. J. kartu su S. I. bei asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, sudavė ne mažiau 12 smūgių, o ne mažiau kaip 30, kaip nurodyta kaltinime, kadangi tai nepatvirtino specialisto išvada, to negalėjo nurodyti ir pats nukentėjusysis. Taip pat tikslinamas D. G. smūgių kiekis prieš E. L., nurodant, jog D. G. sudavė ne mažiau 3 smūgių (kaip nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje), kadangi pats nukentėjusysis E. L. nedalyvavo teisiamajame posėdyje, jis nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, kiti asmenys nenurodė, kad būtent D. G. sudavė tiek smūgių, daroma išvada, kad smūgių kiekio pagrindu yra specialisto išvada, ją papildo nukentėjusiosios D. G. parodymai. Be to, iš kaltinimo šalinami ir M. J. namo viduje J. G. suduoti penki smūgiai į galvą, kadangi šie smūgiai pagrindžiami ne įrodymais, o prielaidomis, jog M. J. buvo tarp kitų, smurtavusių prieš J. G., tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotuose protokoluose, nei teisiamajame posėdyje nei vienas iš proceso dalyvių nepatvirtino, kad M. J. atliko smurtinius veiksmus prieš J. G. namo viduje. Šis veiksmų šalinimas, jų patikslinimas kaltinime kaltinamųjų teisių nepažeidė, padėties nepablogino.
Bausmių parinkimas ir jų dydžio nustatymas.
Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalto veikdamas bendrininkų grupe.
Kaltinamojo S. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalto veikdamas bendrininkų grupe.
Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog pripažįsta kaltę visiškai, sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalto veikdamas bendrininkų grupe.
Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalto veikdamas bendrininkų grupe.
Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalto veikdamas bendrininkų grupe.
Kaltinimą palaikiusi prokurorė prašė kaltinamiesiems pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, tačiau netrukus po įvykio D. G. buvo nustatyta 0.54 etilo alkoholio koncentracija, R. A. – 0.40, D. M. – 0.58, kitiems nebuvo atlikti tyrimai, tačiau kaltinamiesiems nustatytas girtumo laipsnis atitinka lengvą girtumo laipsnį (R. A. patikrinimo metu buvo blaivus, tačiau patikrinimas atliktas praėjus daugiau nei valandai po nusikalstamos veikos padarymo, tad pripažįstama, jog R. A. nusikaltimo padarymo metu taip pat buvo lengvo girtumo laipsnio), patys kaltinamieji nurodė, jog įtakos toks girtumas jų elgesiui neturėjo, atsižvelgus į tai, jog konfliktas buvo tarpasmeninio pobūdžio, tarp kaltinamųjų, atvykusių iš Biržų, ir vietinių, tas konfliktas brendo nuo pat pradžių (S. I., kitų asmenų paaiškinimai), ir tas neblaivumas, kuris buvo užfiksuotas po nusikalstamos veikos padarymo, neturėjo įtakos jų veiksmams, todėl kaltinamųjų apsvaigimas nuo alkoholio nepripažįstamas jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Teismas, skirdamas kaltinamajam D. G. bausmes už padarytas veikas, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytos dvi nesunkios tyčinės nusikalstamos veikos, šiomis nusikalstamomis veikomis pasikėsinta į viešąją tvarką, kito asmens sveikatą, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, veiksmų intensyvumą, panaudotas priemones, asmenų skaičių. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: yra jauno amžiaus, iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teismo teistas, tačiau po nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas, padarė naują nusikalstamą veiką (2006-12-16), už kurią buvo nuteistas (šiuo metu atlikęs bausmę), baustas administracine tvarka (už KET pažeidimus), nuo 2008-12-16 dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, taip pat atsižvelgia į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančią. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam skirti už šių nusikalstamų veikų padarymą arešto bausmę, bausmės dydį parenkant sankcijos vidurkio ribose. Paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu (idealioji sutaptis), paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su 2008-04-29 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.
Teismas, skirdamas kaltinamajam S. I. bausmes už padarytas veikas, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytos dvi nesunkios tyčinės nusikalstamos veikos, šiomis nusikalstamomis veikomis pasikėsinta į viešąją tvarką, kito asmens sveikatą, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, veiksmų intensyvumą, asmenų, prieš kuriuos naudojo smurtą, skaičių. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: yra jauno amžiaus, neteistas, turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, po nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas administracine tvarka (už KET pažeidimus), (duomenys neskelbtini) akademijos, kur kaltinamasis studijuoja, charakterizuojamas teigiamai, taip pat atsižvelgia į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančią. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam skirti už šių nusikalstamų veikų padarymą laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį parenkant sankcijos vidurkio ribose. Paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu (idealioji sutaptis).
Teismas, skirdamas kaltinamajam M. J. bausmes už padarytas veikas, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytos dvi nesunkios tyčinės nusikalstamos veikos, šiomis nusikalstamomis veikomis pasikėsinta į viešąją tvarką, kito asmens sveikatą, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, veiksmų intensyvumą. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: yra dirbantis (Airijoje), tačiau yra anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą viešajai tvarkai, žmogaus sveikatai, teistumas neišnykęs (nusikaltimų recidyvas (LR BK 27 str.)), naujus nusikaltimus jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam skirti už šių nusikalstamų padarymą laisvės atėmimo bausmes (LR BK 56 str.), bausmių dydį nustatant sankcijos vidurkio ribose, paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu (idealioji sutaptis). Tačiau įvertinus tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo (2006-05-20) yra praėję beveik trys metai, kaltinamasis per tą laiką nebuvo baustas administracine tvarka, nėra duomenų, kad būtų padaręs ir nusikaltimą, šiuo metu yra dirbantis, įvertinus tą aplinkybę, jog už pirmą jo padarytą veiką jis buvo nubaustas baudžiamuoju įsakymu, teismo posėdyje jis nedalyvavo, šios veikos padarymo metu jis buvo ką tik sulaukęs pilnametystės, pripažįstama, kad M. J. nevisiškai suprato teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) keliamas teisines pasekmes, taip pat nustačius, jog 2006-05-20 veika buvo sąlygota tarpasmeninio priešiškumo su gimtadienyje buvusiais asmenimis, manoma, kad šiuo metu kaltinamasis išvadas padarė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jam, nors ir nėra išnykęs teistumas už ankstesnę nusikalstamą veiką, taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nustatant tam tikrus įpareigojimus.
Teismas, skirdamas kaltinamajam D. M. bausmę už padarytą veiką, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryta viena nesunki tyčinė nusikalstama veika, šia nusikalstama veika pasikėsinta į viešąją tvarką, kito asmens sveikatą, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, veiksmų intensyvumą, asmenų, prieš kuriuos naudojo smurtą, skaičių. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, yra jauno amžiaus, yra neteistas (už 2006 m. sausio mėn. – gegužės 25 d. laikotarpiu padarytą nuskalstamą veiką 2006-11-27 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), nebaustas administracine tvarka (nuobauda paskirtą už 2006-05-20 naktį sukeltą eismo įvykį, kai važiavo iš (duomenys neskelbtini) į namus), duomenų, kad po nusikalstamų veikų padarymo (nuo 2006 m. birželio mėnesio) būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, nėra. Įvertinus tai, kad nusikalto būdamas nepilnamečiu, jam taikomi LR BK XI skyriaus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, ir kadangi bausmės tikslai yra padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jos asmenybės ugdymu, auklėjimu, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam skirti už šios nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę, nustatant tam tikrus įpareigojimus.
Teismas, skirdamas kaltinamajam R. A. bausmę atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryta viena nesunki tyčinė nusikalstama veika, šia nusikalstama veika pasikėsinta į viešąją tvarką, kito asmens sveikatą, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, veiksmų intensyvumą, asmenų, prieš kuriuos naudojo smurtą, skaičių. Taip pat atsižvelgia į asmenybę: yra dirbantis, tačiau yra anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, nuosavybei, teistumas neišnykęs (nusikaltimų recidyvas (LR BK 27 str.)), po nusikalstamos veikos, už kuriuos padarymą jis yra teisiamas, jo atžvilgiu buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai už nusikalstamų veikų padarymą (2007-04-18 – baudžiamasis įsakymas, 2007-05-08 – nuosprendis, 2008-09-19 – nuosprendis (visais trimis atvejais buvo teisiamas už LR BK 245 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą)), 2006-05-20 nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnio nusikaltimo padarymą, kas rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių, nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam skirti už šios nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str.), bausmės dydį nustatant sankcijos ribose, atsižvelgus į jo veiksmų kiekį, asmenų, prieš kuriuos nusikalto, skaičių. Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, jog teistumas pagal 2003-01-29 nuosprendį yra išnykęs (1961 m. LR BK 58 str. 1 d. 3 p. redakcija), tačiau, kaip matyti iš kaltinamojo R. A. atžvilgiu priimtų nuosprendžių, pagal 2003-01-29 nuosprendį jis buvo nubaustas už LR BK 272 str. (1961 m. BK redakcija) numatytos veikos padarymą 20 MGL dydžio bauda su 1/5 turto konfiskavimu. 2003-08-04 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR 2002-10-29 įstatymo Nr. IX-1162 10 str. 5 d., veika iš LR BK 272 str. 2 d. buvo perkvalifikuota į LR BK 180 str. 1 d., palikta ta pati bausmė – 20 MGL bauda, panaikinta papildoma bausmė - 1/5 turto dalies konfiskavimas. Perkvalifikavus veiką pagal naują baudžiamąjį įstatymą, atitinkamai teistumo išnykimo klausimams spręsti taikomos naujos redakcijos baudžiamojo įstatymo normos (2003-06-19 įstatymo „Dėl LR Baudžiamojo kodekso patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu NR. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu NR. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu NR. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4, 5, 10 str. pakeitimo, įstatymo papildymo 10¹ str. bei 14 ir 45 str. pripažinimo netekusiais galios įstatymu" 10¹ str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu nusikalstama veika, padaryta iki 2003 m. gegužės 1 d., perkvalifikuojama pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą, skiriamos naujajame Baudžiamajame kodekse numatytos bausmės ir taikomos jų skyrimo taisyklės), ir pagal naujos redakcijos LR BK 97 str., asmuo, nuteistas už tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, turinčiu teistumu laikomas trejus metus po bausmės atlikimo (LR BK 97 str. 3 d. 3 p. a pap.). Kadangi 2005-02-24, kai R. A. neatlikta baudos dalis buvo pakeista viešaisiais darbais, jis dar nebuvo atlikęs už apysunkio nusikaltimo padarymą paskirtą bausmę, pripažįstama, jog ir 2006-05-20, kai R. A. padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios jam yra pareikšti kaltinimai, jam nebuvo išnykęs teistumas pagal 2003-01-29 teismo nuosprendį. Bausmė skiriama atlikti pataisos namuose, pagrindų taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nėra: jau po 2006-05-20 nusikalstamos veikos padarymo R. A. yra padaręs tris nusikalstamas veikas (baudžiamuosius nusižengimus), už kurias jam buvo paskirtos bausmės, už paskutiniu nuosprendžiu (2008-09-19) paskirtos bausmės nevykdymą, Biržų rajono apylinkės teisme sprendžiamas klausimas dėl bausmės pakeitimo, tad pagrindo tikėti, jog šis asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra. Bausmė bendrinama su 2008-09-19 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme (LR BPK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindais).
Nukentėjusysis J. G. pareiškė 30690 Lt dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro 690 Lt turtinė žala dėl prarasto telefono MOTOROLA E398 su jame įdėta 100 Lt vertės atminties kortele, bei 30000 Lt neturtinė žala, kurią sudaro dėl patirtų sužalojimų atsiradę sveikatos sutrikimai, judėjimo apsunkinimas, didelis dvasinis sukrėtimas. Nurodė, jog lūžus šeivikauliui, negalėjo vaikščioti, teko skolintis invalido vežimėlį, kurį naudojo 3 mėnesius. Lūžus alkūnkauliui, taip pat negalėjo laisvai judėti, sutriko miegas, dėl sužalojimų jautė didelius nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybes, jautė ir dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, kadangi buvo sužalotas be jokios priežasties. Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta, jog kaltinamieji savo veiksmais būtų pagrobę nukentėjusiajam priklausantį mobilųjį telefoną (nukentėjusioji D. G. nurodė, jog broliui priklausantį mobilųjį telefoną pagrobė asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta), nenustatyta, kad tas asmuo tai būtų padaręs iš anksto susitaręs su kitais kaltinamaisiais, telefono vagyste kaltinamieji nėra kaltinami, šioje dalyje ieškinys yra atmetamas. Ieškinys dėl neturtinės žalos tenkinamas iš dalies. Lietuvos CK 6.250 str. 1 d. numato, jog neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, LR CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybė atėmimo. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį buvo padarytas nusikaltimas, sužalota jo sveikata, ir jis turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, šiuos sužalojimus sukėlė kaltinamieji (išskyrus R. A.) savo tyčiniais veiksmais, todėl privalo nukentėjusiajam solidariai atlyginti ir neturtinę žalą. Tai, jog D. M. nėra kaltinamas nesunkiai sutrikdęs J. G. sveikatą, neturi įtakos kaltinamųjų atsakomybei dėl neturtinės žalos dydžio. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos J. G., dydį, atsižvelgia į tai, jog dėl patirtų sužalojimų J. G. jautė judėjimo nepatogumus (buvo sulaužyti dešinys šeivikaulis, dešinys alkūnkaulis, dešinės plaštakos 5-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžis), atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį (suduota ne mažiau 12-14 smūgių į įvairias kūno vietas, tai buvo daroma atvirai, paminant žmogaus savigarbą, orumą, matant ir stebint kitiems gimtadienyje dalyvavusiems asmenims), į kaltinamųjų kaltės formą (kaltinamieji veikė tyčia), motyvus, paskatas, atsižvelgia į smurtavusių asmenų skaičių, kaltinamųjų turtinę padėtį, į jų šeimos sudėtį, taip pat atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus mano, jog 10000 Lt dydžio neturtinė žala yra pakankama piniginė satisfakcija už prieš J. G. padarytą nusikalstamą veiką, ši žala priteisiama iš kaltinamųjų S. I., D. G., M. J. ir D. M..
Nukentėjusysis D. P. pareiškė 5260 Lt civilinį ieškinį (T. 1, b.l. 140), kurį sudaro 5000 Lt patirta neturtinė žala bei 260 litų turtinė, kurią sudaro turtinė žala dėl prarastų 190 Lt bei dokumentų (vairavimo pažymėjimo, tapatybės kortelės) pakeitimui išleisti 70 litų. Teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta, kad kaltinamieji savo veiksmais būtų užvaldę D. P. turtą – piniginę bei joje buvusius 190 litų, jie tuo nėra kaltinami, kaip matyti iš bylos duomenų, šį turtą galėjo užvaldyti asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, nėra nustatyta, kad tarp šio asmens ir kaltinamųjų būtų susitarimas šį turtą užvaldyti, todėl ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų nukentėjusiajam D. P. yra atmetamas. Nukentėjusysis pareiškė 5000 Lt neturtinę žalą dėl patirto sužalojimo, nurodė, jog dėl šio sužalojimo patyrė didelį dvasinį, emocinį sukrėtimą, šis sužalojimas jam sutrukdė geriau pasiruošti abitūros egzaminams. Ieškinys dėl neturtinės žalos tenkinamas iš dalies. Lietuvos CK 6.250 str. 1 d. numato, jog neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, LR CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį buvo padarytas nusikaltimas, sužalota jo sveikata, ir jis turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos D. P., dydį, atsižvelgia į tai, jog D. P. patyrė emocinius išgyvenimus, susijusius su smurto prieš jį pavartojimu, jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, į kaltinamojo R. A. kaltės formą (veikė tyčia), motyvus, paskatas, atsižvelgia į jo turtinę padėtį (yra dirbantis), į šeimos sudėtį, taip pat atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus mano, jog 1000 Lt dydžio neturtinė žala yra pakankama piniginė satisfakcija už prieš D. P. padarytą nusikalstamą veiką, ši žala priteisiama iš kaltinamojo R. A..
Nukentėjusysis E. L. pareiškė 1660 litų civilinį ieškinį (T. 1, b.l. 112), kurį sudaro 660 Lt turtinė žala bei 1000 Lt neturtinė žala, tačiau kadangi nukentėjusysis E. L. nedalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime, teismas negali nustatyti padarytos neturtinės žalos dydžio neišklausęs paties nukentėjusiojo, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (LR BPK 252 str.). Šiuo atveju nukentėjusysis E. L., dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusioji R. G. pareiškė 5597.20 Lt civilinį ieškinį (T. 1, b.l. 101), kurį sudaro: 697.60 Lt suma dėl apgadinto automobilio VW VENTO; J. G. gydymui - 2000 Lt, kurui vykti pas sūnų – 500 litų; 400 Lt – sūnaus priežiūros metu turėjo samdyti žmones ūkio darbams, šienapjūtei, be to, po sūnaus sumušimo šis negalėjo lankyti kompiuterių kursus, už kuriuos ji buvo sumokėjusi 2000 Lt, pateikė automobilio apgadinimų sąmatą. Prašo žalą išieškoti sumą iš kaltų asmenų. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog sūnus J. G. dėl patirtų sužalojimų gydėsi apie dvi savaites Panevėžio m., ji vyko sūnaus slaugyti kiekvieną dieną, turėjo išlaidų dėl kuro, jo gydymosi, turėjo samdyti žmones darbams, jam pablogėjo mokslai, taip pat buvo apgadintas jai priklausantis automobilis. Teisiamojo posėdžio nebuvo nustatyta, kad kaltinamieji savo veiksmais būtų apgadinę nukentėjusiajai priklausantį automobilį VW VENTO, jie tuo nėra kaltinami, kaip matyti iš bylos duomenų, šį turtą galėjo sugadinti asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, nėra nustatyta, kad tarp šio asmens ir kaltinamųjų būtų susitarimas šį turtą sugadinti, todėl ieškinys dalyje dėl 697.60 Lt žalos priteisimo iš kaltinamųjų nukentėjusiajai R. G. yra atmetamas. Kadangi nukentėjusioji R. G. teisiamajame posėdyje nepateikė kitas išlaidas patvirtinančių dokumentų, bylos nagrinėjime dalyvavo vieną kartą (kai buvo apklausinėjama dėl bylos aplinkybių ir ieškinio), vėlesniuose teismo posėdžiuose nedalyvavo, papildomos medžiagos dėl įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą, nepateikė, teismas, nustatęs, jog nukentėjusysis buvo gydomas Panevėžio apskrities ligoninėje, jį kas dieną lankė nukentėjusioji R. G. vykdama į Panevėžio m. iš Kupiškio rajono, turėjo su tuo susijusių išlaidų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nors ir nėra pateikta tai patvirtinančių dokumentų, pripažinęs, kad dėl šio J. G. sužalojimo ji turėjo neišvengiamų išlaidų, ieškinį šioje dalyje tenkina iš dalies ir iš kaltinamųjų S. I., D. G., D. M. ir M. J. priteisiama po 150 litų turtinės žalos, kitoje dalyje ieškinį atmeta.
Daiktiniai įrodymai – metalinis strypas, lazda, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Vaizdajuostė, kurioje yra užfiksuotas 2006-05-20 gimtadienis, paliekama prie bylos.
Vadovaujantis LR BPK 103 str. 6 p., 105 str., iš kaltinamųjų išieškoma valstybei po 23.40 litų proceso (pašto) išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti 55 (penkiasdešimt penkių parų areštą).
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 30 (trisdešimties) parų areštą.
Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirti 55 (penkiasdešimt penkių) parų areštą.
Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 9 d., už nusikalstamas veikas paskirtą bausmę subendrinti su 2008-04-29 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskirti 90 (devyniasdešimt parų) areštą. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2006-05-20 iki 2006-05-22 išbūtą laiką bei pagal 2008-04-29 Biržų rajono apylinkės nuosprendį atliktą bausmę bei laikyti D. G. atlikusiu arešto bausmę.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą D. G., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 1 m. 3 mėn. (vieneriems metams trims mėnesiams), įpareigojant jį bausmės atlikimo metu tęsti mokslą, jį baigus, užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti.
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 1 m. (vieneriems metams), įpareigojant jį bausmės atlikimo metu tęsti mokslą, jį baigus, užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti;
Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 m. 3 mėn. (vieneriems metams trims mėnesiams), įpareigojant jį bausmės atlikimo metu tęsti mokslą, jį baigus, užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2006-05-20 iki 2006-05-22 išbūtą laiką įskaitytinai.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą S. I., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
R. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 7 mėn. (septyniems mėnesiams).
Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 9 d., 65 str. 1 d. b) pp., už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2008-09-19 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę bausmę paskirti 8 mėn. (aštuonių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2006-05-20 iki 2006-05-22 ir nuo 2008-10-20 iki 2008-10-21 išbūtą laiką įskaitytinai.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimą, paskirtą R. A., nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į suėmimą.
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 m. 3 mėn. (vieneriems metams trims mėnesiams);
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą dešimčiai (10) mėnesių;
Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 m. 3 mėn. (vieneriems metams trims mėnesiams).
Remiantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. 6 mėn. (dviejų metų šešių mėnesių laikotarpiui), įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2006-05-23 iki 2006-05-24.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą M. J., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 1 m. (vieneriems metams), įpareigojant jį bausmės atlikimo metu užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2006-05-20 iki 2006-05-21.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą D. M., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nukentėjusiojo J. G. ieškinį tenkinti iš dalies bei priteisti iš nuteistųjų S. I., D. G., M. J. ir D. M. solidariai 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos nukentėjusiojo J. G. naudai, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiosios R. G. ieškinį tenkinti iš dalies bei priteisti iš nuteistųjų S. I., D. G., M. J. ir D. M. po 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) iš kiekvieno turtinės žalos nukentėjusiosios R. G. naudai, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo D. P. ieškinį tenkinti iš dalies bei priteisti iš nuteistojo R. A. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos nukentėjusiojo D. P. naudai, kitoje dalyje atmesti.
Nukentėjusiojo E. L. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Daiktinius įrodymus – metalinį strypą, lazdą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Vaizdajuostę palikti prie bylos.
Priteisti iš nuteistųjų S. I., D. G., M. J., R. A. ir D. M. valstybei po 23.40 Lt proceso (pašto) išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.