Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. gegužės 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda (BK 97 straipsnio 6 dalis),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2024 m. gegužės 3 d., apie 5 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia metė ne mažiau kaip du akmenis į nukentėjusiajam S. G. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išdaužė: dešinės pusės galinį stiklą (284 Eur vertės), dešinės pusės galinių durų stiklą (152 Eur vertės), priekinį dešinės pusės stiklą (125 Eur vertės), sugadino apdailą, esančią virš dešinės pusės galinio lango (79 Eur vertės), sugadino stogo ragą (150 Eur vertės), sulankstė kėbulą („stoikę“) (242 Eur vertės), sulankstė dešinės pusės galines duris (952 Eur vertės), taip nukentėjusiajam S. G. padarė 1 984 Eur turtinę žalą.

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. M. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino ir parodė, jog 2024 m. gegužės 3 d. anksti ryte jis savo draugės automobiliu „Opel Astra“ kartu su P. B. vyko pas savo svainį („švogerį“) į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis. Tuo metu jis buvo neblaivus. Kadangi D. gyvena netoli jo svainio („švogerio“) – apie 500 m atstumu – jis sumanė užsukti pas juos. Kokiu tikslu jis vyko pas D., nepamena, kadangi buvo itin neblaivus. Jis pažinojo T. D. ir R. D., jie anksčiau gyveno tame pačiame kaime. Jo manymu, jis nutarė nuvykti pas D. galbūt dėl to, kad pastarieji prieš penkias dienas buvo jį užpuolę, todėl norėjo su jais apie tai pasikalbėti, bet, kaip minėjo, tikslios savo apsilankymo priežasties dėl neblaivumo nežino. Kadangi jis buvo neblaivus, tolimesnių įvykių gerai nepamena. Jis prisimena, kad nuvykęs pas D., išlipo iš savo vairuojamo automobilio ir priėjo prie jų kieme stovėjusio automobilio. Tuomet suveikė judesio davikliai ir įsijungė kiemo apšvietimas. Tuo metu į kiemą išėjo D., vienas iš jų metė į jį kirvį, pataikė jam į nugarą ir jį sužalojo – prakirto nugarą. Pribėgę prie jo D. pradėjo jį mušti, sudavė jam su „armatūromis“. Dėl šių veiksmų jam lūžo šonkaulis. Dėl sužalojimų jam prireikė greitosios medicinos pagalbos, jis buvo pristatytas į Šilutės ligoninę. Pažymėjo, kad iki šio įvykio jis taip pat buvo sužalotas – jo ranka buvo sugipsuota. Jis pripažįsta, kad metė akmenis į D. kieme stovėjusį automobilį „VW Passat“ ir namo verandą, dėl jo veiksmų buvo išdaužtas D. gyvenamojo namo verandos stiklas, taip pat automobilio „VW Passat“ dešinės pusės langai. Jis metė 2-3 akmenis, tikslaus skaičiaus nepamena. Įvykio metu jis buvo dešinėje automobilio „VW Passat“ pusėje, todėl išdaužė automobilio „VW Passat“ dešinės pusės langus. Pripažįsta, kad įvykio metu galėjo išdaužti ir automobilio „VW Passat“ galinį langą, tačiau šių aplinkybių dėl neblaivumo tiksliai nepamena. Kadangi jis buvo neblaivus, neprisimena, kada tiksliai metė akmenis į automobilį „VW Passat“, t. y. ar tai buvo iki tol, kol D. išbėgo į kiemą ir metė į jį kirvį, ar po to, tačiau pripažįsta, kad tai galėjo įvykti D. dar neišbėgus į kiemą. Dėl jam įvykio metu padarytų sužalojimų buvo pradėta baudžiamoji byla, tačiau jis su D. susitaikė, jiems atleido ir byla buvo nutraukta. Dėl savo veiksmų gailisi.

4. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. M. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį neprisipažino ir parodė, kad 2024 m. gegužės 3 d. jis buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su P. B. automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini) pas savo svainį („švogerį“). Važiuodami automobiliu jie sumanė užsukti pas D.. Pastarieji gyveno netoli jo svainio. Jis su D. buvo susipykęs, kadangi šie buvo jį užpuolę. Jis nežino, kodėl sumanė nuvykti pas D. – tokia mintis jam kilo esant neblaiviam. Jis nepamena, kas vyko jam atvykus pas D., tačiau atsimena, kad tuo metu, kai jis apsisukinėjo su automobiliu pastarųjų kieme, iš namo išbėgo R. D. ir T. D., jie savo rankose laikė kirvius ir kažkokius geležis. Jam išlipus iš automobilio, kažkuris iš minėtų asmenų metė į jį kirvį. Tada jis paėmė ant žemės gulėjusį akmenį ir metė jį į D.. Jis pamena, kad lyg pargriuvo, o pastarieji jį pargriuvusį mušė. Tuo metu, kai jis buvo pargriuvęs, regis, jis dar metė ir kitą akmenį. Jis nepamena, kas vyko toliau. Sutinka, kad mesdamas akmenis galėjo pataikyti į kieme stovėjusį automobilį „Volkswagen Passat“ ir išdaužti vieną ar du automobilio langus, tačiau mesdamas akmenis automobilio apgadinti nenorėjo, jis gynėsi nuo R. D. ir T. D. (b. l. 141-148, t. 1).

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

6. Be kaltinamojo prisipažinimo, S. M. kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

7. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. M. 2024 m. lapkričio 6 d. apklausos metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Labai gailisi dėl to, kad metė akmenis į automobilį. Palaiko savo anksčiau duotus parodymus ir prašo jais remtis. S. G. civilinio ieškinio dėl 2 834 Eur turtinės žalos atlyginimo nepripažįsta, nes mesdamas akmenis į automobilį, tokio dydžio žalos padaryti negalėjo (b. l. 156-158, t. 1).

8. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. G. parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis automobilį įsigijo 2023 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, už jį sumokėjo apie 12 000 Eur. 2024 m. balandžio 28 d. jis su R. D. sudarė automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, ja R. D. iki 2024 m. gegužės 5 d. išnuomojo minėtą automobilį. 2024 m. gegužės 3 d., apie 18.50 val., jam paskambino R. D. ir pranešė, kad jo girtas kaimynas apgadino automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. išdaužė automobilio langus. 2024 m. gegužės 5 d. R. D. perdavė jam automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį apžiūrėjo UAB „Technikos guru“ meistrai ir nustatė jam padarytą žalą, t. y. apgadinti automobilio: 1) dešinės pusės galinis stiklas (284 Eur vertės); 2) dešinės pusės galinių durų stiklas (152 Eur vertės); 3) priekinis dešinės pusės stiklas (125 Eur vertės); 4) apdaila (blizgutis) virš dešinės pusės galinio lango (79 Eur vertės); 5) stogo ragas (150 Eur vertės); 6) sulankstytas kėbulas („stoikė“) (242 Eur vertės); 7) sulankstytos dešinės pusės galinės durys (952 Eur vertės). Iš viso padaryta 1 984 Eur turtinės žalos.

9. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. D. parodė, kad 2024 m. gegužės 3 d., apie 5.val., jis buvo name, adresu (duomenys neskelbtini), ir jį pažadino brolis R. D.. Atsibudęs jis išgirdo, kaip jo mama T. D. šaukia, jog į namų kiemą automobiliu „Opel Astra“ atvažiavo vyras. Pažiūrėjęs per langą, jis pamatė, kad tai S. M.. Pastarasis pradėjo daužyti namo verandos langą ir jo brolio R. D. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), langus ir kėbulą. Tada jis su broliu R. D. išbėgo į lauką. Bėgdamas R. D. namo verandoje rado kirvį ir jį pasiėmė. Bėgdamas verandoje jis matė, kaip S. M. metė akmenį į brolio R. D. automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip išdaužė automobilio langą. Jiems išbėgus į lauką, juos pamatė S. M. ir pradėjo bėgti savo automobilio link. Minėtame automobilyje, keleivio vietoje sėdėjo P. B.. Tuo metu jo brolis R. D., siekdamas apginti savo turtą, metė kirvį į S. M., šis pataikė pastarajam į nugarą. Po to jis su broliu R. D. pagavo S. M. ir laikė jį paguldytą ant žemės iki kol atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba (t. 1, b. l. 111-114).

10. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. parodė, kad 2024 m. gegužės 3 d., apie 5.val., į jo mamos T. D. namų, adresu (duomenys neskelbtini), kiemą automobiliu „Opel Astra“ atvažiavo S. M.. Jis išlipo iš automobilio, pradėjo šaukti ir eiti namų link. S. M. buvo neblaivus, nerišliai kalbėjo. S. M. paėmė gėlyne po stulpu, esančiu priešais namą, buvusius akmenis ir juos metė į jo išsinuomotą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis nubėgo į kitą kambarį pakviesti brolio T. D. ir tada jie abu išbėgo į kiemą. Prieš išbėgdamas į lauką, jis pastebėjo, jog namo verandos stiklas yra išdaužtas, ir matė, kaip S. M. metė kitą akmenį į automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jau bėgdamas į kitą kambarį, jis girdėjo, kad S. M. daužo automobilį ir verandos stiklą. Išėjęs į kiemą jis matė, kaip S. M. metė akmenį ir praėjo bėgti nuo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo automobilio „Opel Astra“ link. Tada jis, gindamas save ir savo turtą, metė kirvį S. M. link, pataikė jam į nugarą ir jį sužalojo. Jo brolis iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Jis su broliu T. D. pargriovė S. M. ant žemės ir jį laikė iki kol atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba (b. l. 115-116, t. 1).

11. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. D. parodė, kad ji kartu su sūnumi T. D. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 3 d., apie 5 val., ji buvo savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), verandoje ir pamatė, kaip į jos namų kiemą automobiliu atvažiavo S. M.. Išlipęs iš automobilio, S. M. iš karto priėjo prie jos sūnaus R. D. išsinuomoto automobilio. S. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, svirduliavo. Ji matė, kaip S. M. paėmė iš gėlyno, esančio šalia R. D. išsinuomoto automobilio, akmenį ir juo pradėjo daužyti to automobilio galinius langus. Ji norėjo išeiti iš verandos į lauką, tačiau tai pamatęs S. M. užsimojo mesti akmenį į verandos pusę. Ji išsigando ir nubėgo žadinti sūnaus. Eidama į kambarį, ji girdėjo, kaip sudužo verandos langas. S. M. jai atlygino žalą už verandos lango sugadinimą. Tuo metu, kai S. M. daužė automobilio langus, jos sūnūs buvo namie, nebuvo išėję į lauką ir jokių veiksmų prieš pastarąjį nebuvo atlikę. Jos sūnūs į lauką išbėgo tik tada, kai ji šiems papasakojo apie tai, ką daro S. M., ir tada įvyko muštynės (b. l. 119-122, t. 1).

12. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. B. parodė, kad pažįstą S. M., jie kartu vartoja alkoholinius gėrimus. 2024 m. vasaros pradžioje, tikslios datos nepamena, apie 5 val. ryto jis kartu su S. M. pastarojo sugyventinės V. B. automobiliu „Opel Astra“ vyko pas S. M. svainį („švogerį“). Tuo metu jis buvo neblaivus, todėl nepamena visų įvykio aplinkybių, tačiau atsimena, jog S. M. jį pasiėmė iš Katyčių miestelio, sakydamas, jog jie važiuos pas S. M. sugyventinės brolį. Automobilį vairavo S. M., o jis atsisėdo automobilio gale. Kadangi jis buvo neblaivus, važiuodamas automobiliu vis užsnūsdavo. S. M. sustojus, šis pasakė, kad eina pasibelsti į duris. Jis manė, kad jie atvyko pas S. M. svainį („švogerį“). Jis S. M. pasakė, kad liks automobilyje ir toliau miegos. Netrukus jis išgirdo didelį triukšmą, išlipo iš automobilio ir pamatė, kaip T. D. su savo broliu R. D. spardo S. M.. Jis nesuprato, kas įvyko ir kodėl pastarieji spardo S. M.. Jis nežino, kodėl S. M. atvyko pas D., nors jam sakė, kad jie važiuoja pas jo svainį („švogerį“). Jis nematė, kaip S. M. sugadino ar akmenimis išdaužė kokio nors automobilio langus. Tik atvykus policijos pareigūnams ir greitajai medicinos pagalbai jis pamatė, kad D. kieme stovi automobilis su vienu išdaužtu langu. Jis nematė, kas išdaužė automobilio langą. Vėliau T. D. jam pasakė, kad tai padarė S. M.. Ji nurodė, kad šis taip pat metė akmenį ir į jos verandą ir taip išdaužė stiklą. Jis matė, kad verandos stiklas yra išdaužtas. Jis mano, kad S. M. galėjo išdaužti automobilio ir verandos langus, kadangi būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jis yra neprognozuojamas. S. M. jam patvirtino, kad išdaužė automobilio langus, tačiau teigė tai padaręs gindamasis nuo D. – metė akmenis į D., tačiau pataikė į automobilį (b. l. 127-130, t. 1).

13. 2024 m. gegužės 15 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole nurodyta, kad 2024 m. gegužės 2 d., ryte S. G. sulaukė skambučio iš kliento R. D. apie tai, jog išdaužyti automobilio „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), langai (b.l. 1-4, t. 1).

14. 2023 m. gegužės 3 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje – užfiksuota įvykio vieta – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemas ir prie namo stovintis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio galiniai ir keleivio (dešinės) pusės galiniai langai išdaužti, apgadintas stogas ir kėbulo dalis, esanti virš galinių keleivio (dešinės) pusės durelių (b. l. 23-32, t. 1).

15. 2024 m. birželio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu išklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, jame užfiksuota, kaip T. D. nurodo, jog į namus, adresu (duomenys neskelbtini), automobiliu atvažiavo neblaivus S. M. ir išdaužė automobilio „VW Passat“ bei verandos langus (b. l. 35-37, t. 1).

16. 2024 m. liepos 29 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas įvykio vietoje policijos pareigūnų kūno kamera darytas vaizdo ir garso įrašas, atliktas 2023 m. gegužės 3 d., 5.42 val. – 6.12 val., jame užfiksuotas R. D., T. D., T. D. ir policijos pareigūno pokalbis. R. D. nurodo, kad S. M. atvyko į jų namų kiemą automobiliu ir daužė automobilio bei verandos langus; nurodo, jog metė į S. M. kirvį ir pataikė jam į petį. T. D. nurodo, jog matė, kaip S. M. metė akmenį. T. D. nurodo, jog S. M. metė akmenis į verandą ir automobilį. Vaizdo įraše užfiksuota, jog automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinis langas išdaužtas, bagažinėje yra akmuo, išdaužti automobilio keleivio (dešinės) pusės galiniai langai (b. l. 38-41, t. 1).

17. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2024 m. gegužės 3 d., 10.54 val., buvo gautas pranešimas, jog 2024 m. gegužės 3 d., apie 5 val., S. M. atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), ir akmenimis apgadino R. D. nuomojamą transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-45, t. 1).

18. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2024 m. balandžio 30 d., 7.20 val., T. D. pranešė, jog naktį buvo apgadintas kieme, adresu (duomenys neskelbtini), stovintis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); apgadinti: priekinis bamperis, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės (b. l. 50-56, t. 1).

19. 2024 m. gegužės 3 d. 6.04 val. kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 7510 ARPK-0154“ S. M. nustatytas 1,78 prom. neblaivumas, 2024 m. gegužės 3 d. 6.19 val. – 1,73 prom. neblaivumas (b. l. 46-49, t. 1).

20. 2024 m. gegužės 3 d. 6.06 val. kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 7510 ARPK-0154“ R. D. nustatytas 0,65 prom. neblaivumas (b. l. 46-49, t. 1).

21. 2024 m. gegužės 3 d. 6.09 val. kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 7510 ARPK-0154“ T. D. nustatytas 1,75 prom. neblaivumas (b. l. 46-49, t. 1).

22. 2024 m. gegužės 3 d. 6.34 val. kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 7510 ARPK-0154“ P. B. nustatytas 3,26 prom. neblaivumas (b. l. 46-49, t. 1).

23. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Volksvagen VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra S. G. (b. l. 60, t. 1).

24. VšĮ „Emperis“ duomenimis apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, 2017 m. gamybos „VW Passat“ vidutinė kaina su PVM yra 11 620 Eur (b. l. 61, t. 1).

Teismas konstatuoja:

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

25. BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį asmuo atsako tuomet, kai sunaikinto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur), bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 2 dalis).

26. Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo parodymais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais – liudytojų parodymais, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis S. M. 2024 m. gegužės 3 d., apie 5 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia metė ne mažiau kaip du akmenis į nukentėjusiajam S. G. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išdaužė: dešinės pusės galinį stiklą (284 Eur vertės), dešinės pusės galinių durų stiklą (152 Eur vertės), priekinį dešinės pusės stiklą (125 Eur vertės), sugadino apdailą, esančią virš dešinės pusės galinio lango (79 Eur vertės), sugadino stogo ragą (150 Eur vertės), sulankstė kėbulą („stoikę“) (242 Eur vertės), sulankstė dešinės pusės galines duris (952 Eur vertės), taip nukentėjusiajam S. G. padarė 1 984 Eur turtinę žalą.

27. Teismas pažymi, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. M. parodė, jog visų 2024 m. gegužės 3 d. įvykio aplinkybių dėl neblaivumo tiksliai nepamena – neprisimena, kada tiksliai metė akmenis į automobilį „VW Passat“, t. y. ar tai buvo iki tol, kol D. išbėgo į kiemą ir metė į jį kirvį, ar po to, tačiau pripažįsta, kad tai galėjo įvykti D. dar neišbėgus į kiemą.

28. Vertindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas, visų pirma, pažymi, jog teisiamojo posėdžio metu S. M. patvirtino, kad 2024 m. gegužės 3 d., paryčiais, būdamas neblaivus, automobiliu atvyko pas D.. Teisiamojo posėdžio metu S. M. taip pat patvirtino, kad tuo metu jų tarpusavio santykiai buvo prasti, pastarieji prieš penkias dienas jį buvo užpuolę. Taigi, nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu S. M. negalėjo nurodyti, dėl kokios priežasties jis 2024 m. gegužės 3 d., anksti ryte vyko pas D., tačiau įvertinus pastarųjų tarpusavio santykius, tai, kad įvykio metu S. M. buvo neblaivus, atsižvelgus į kitus byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti, jog, pastarajam atvykus pas D., jis galėjo siekti sugadinti jų turtą.

29. Antra, kaip minėta, teisiamojo posėdžio kaltinamasis S. M. nurodė, kad dėl neblaivumo visų įvykio aplinkybių detaliai nepamena, todėl jo parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs. Iš pradžių S. M. teigė, kad automobiliu atvykęs į D. kiemą jis pradėjo apsisukinėti, tada į kiemą išbėgo D. ir kilo konfliktas, kurio metu jis buvo sužalotas kirviu. Vėliau S. M. patikslino, kad, atvykęs į D. kiemą, išlipo iš savo automobilio, priėjo prie automobilio „VW Passat“, tada suveikė judesio davikliai, įsijungė kiemo apšvietimas ir į kiemą išbėgo D.. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojai T. D., R. D. ir T. D. parodė, kad T. D. ir R. D. į kiemą išbėgo tik tada, kai S. M. pradėjo mėtyti akmenis į namo verandos langą ir automobilio „VW Passat“ langus bei kėbulą. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi, taip pat iš dalies atitinka paties kaltinamojo parodymus.

30. Trečia, teisiamojo posėdžio kaltinamasis S. M. nurodė, kad akmenis galbūt galėjo mesti po to, kai vienas iš D. metė į jį kirviu ir jis pargriuvo ant žemės. Vis dėlto, įvertinęs byloje pateiktame 2023 m. gegužės 3 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje užfiksuotus duomenis, liudytojų T. D., R. D. ir T. D. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teismas su šiomis kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis nesutinka. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, įvykio metu buvo išdaužtas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), verandos langas, automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio (dešinės) pusės galiniai langai ir galinis langas. Taigi nors kaltinamasis teigė, jog metė akmenis tuo metu, kai nuo smūgio kirviu pargriuvo, tačiau, teismo vertinimu, jis, gulėdamas ant žemės, nebūtų pajėgęs išdaužti skirtingose vietose (pusėse) esančių automobilio langų, o taip pat ir toliau nuo automobilio esančio verandos lango. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad jis yra dešiniarankis, tačiau akmenis dėl anksčiau patirto dešinės rankos sužalojimo metė kaire ranka. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad atstumas nuo gyvenamojo namo iki tos vietos, kur buvo automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kur jis gulėjo buvo nedidelis, o D., metę į jį kirvį, iš karto pribėgo prie jo. Taigi nėra aišku, kaip kaltinamasis, pargriuvęs ant žemės, būdamas sužalotas, kaire ranka būtų galėjęs suspėti mesti akmenis tiek į automobilį, tiek į gyvenamąjį namą, t. y. skirtingose vietose (pusėse) esančius automobilio langus ir namo verandos langą.

31. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad neturi pagrindo abejo kaltinamojo S. M. parodymais teisiamojo posėdžio, kuriais jis pripažino, jog įvykio metu akmenis į automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), langus jis galėjo mesti ir automobilio langus išdaužti tuo metu, kai T. D. ir R. D. nebuvo išėję į gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemą ir pasikėsinę į jį kirviu.

32. Apibendrindamas aukščiau aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, S. M. kaltė įrodyta visiškai, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Dėl bausmės skyrimo

33. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

35. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

36. S. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 3 dalis). S. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant kaltinamajam bausmę taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – S. M. teistas (b. l. 179-195, t. 1), baustas administracine tvarka (b. l. 63, t. 2), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

37. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. M. paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

38. S. M. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta esąs kaltu ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

39. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, 3, 4 punktais, 6 dalimis, S. M. skirtina intensyvi priežiūra – buvimo vietos ir laiko kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant jam būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, įpareigojimas visu bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 5 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam S. G. 300 Eur turtinę žalą.

Dėl civilinio ieškinio

40. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

41. Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) S. G. pareiškė civilinį ieškinį, juo prašė priteisti iš kaltinamojo S. M. 2 834 Eur turtinę žalą (b. l. 105, t. 1). Nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė 2 834 Eur išlaidas už automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą.

42. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas.

43. Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, nustatyta, kad automobilio „Volksvagen VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra S. G. (b. l. 60, t. 1). 2024 m. gegužės 16 d. UAB „Technikos guru“ parengė automobilio „Volksvagen VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų sąmatą: 1) durų dažymas su surinkimo darbais – 300 Eur; 2) kėbulo („stoikės“) dažymas virš lango – 242 Eur; 3) 3 langų pakeitimas – 200 Eur; 4) cheminis salono valymas – 100 Eur; 5) durys – 952 Eur; 6) blizgutis virš lango – 79 Eur; 7) priekinis stiklas – 125 Eur; 8) galinis durų stiklas – 152 Eur; 9) galinis stiklas – 284 Eur; 10) stogo ragas – 150 Eur; 11) stogo dažymas – 250 Eur (b. l. 94, t. 1).

44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. M. 2024 m. gegužės 3 d., apie 5 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia metė ne mažiau kaip du akmenis į nukentėjusiajam S. G. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išdaužė: dešinės pusės galinį stiklą, dešinės pusės galinių durų stiklą, priekinį dešinės pusės stiklą, sugadino apdailą, esančią virš dešinės pusės galinio lango, sugadino stogo ragą, sulankstė kėbulą („stoikę“), sulankstė dešinės pusės galines duris. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, anksčiau nurodytoje automobilio „Volksvagen VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų sąmatoje nurodyti remonto darbai yra susiję su kaltinamojo padarytų automobilio apgadinimų šalinimu.

45. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo S. M. priteistina 2 834 Eur žalos atlyginimo S. G..

46. S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, naikinti.

47. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) akmuo, plombos Nr. 001512 (PADIS kodas 00000177512); 2) akmuo, plombos Nr. 001513 (PADIS kodas 00000177511) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos ir laiko kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant jam būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, įpareigojant jį visu bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 5 (penkis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam S. G. 300 Eur (trijų šimtų eurų) turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos ir laiko kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant jam būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 5 (penkis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam S. G. 300 Eur (trijų šimtų eurų) turtinę žalą.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, panaikinti.

S. G. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo S. M. 2 834 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt keturių eurų) turtinės žalos atlyginimą S. G..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) akmenį, plombos Nr. 001512 (PADIS kodas 00000177512), saugomą Policijos Departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Liepyno g. 7, Vilnius;

2) akmenį, plombos Nr. 001513 (PADIS kodas 00000177511) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, saugomą Policijos Departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Liepyno g. 7, Vilnius,

nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.