Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2017-03-06 · Civilinė byla Nr. 2-48-876/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-06
Bylos Nr.
2-48-876/2017
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-01369-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Ieškovas
L. J.
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-48-876/2017Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01369-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.38; 3.2.8.5 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 6 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Eglei Kukienei,dalyvaujant ieškovei L. J., jos atstovui Osvaldui Radimonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui A. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, institucijai teikiančiai byloje išvadą esant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. lapkričio 24 d. teisme priimtas ieškovės L. J. ieškinys atsakovui A. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo. Šalys pareiškė sudariusios taikos sutartį, todėl prašo bylą nutraukti ir patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas visiškai.

Taikos sutartis – civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Lietuvos Respublikos CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis), nėra absoliutus. Taigi, šalys taikos sutartimi gali išspręsti tik byloje nustatyta tvarka pareikštus reikalavimus, tačiau negali nuspręsti klausimo dėl trečiųjų asmenų teisių.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju teismui tarp šalių buvo pateikta sudaryta taikos sutartis, kurioje abipusių nuolaidų būdu, atsižvelgdami į ieškovės ir atsakovo interesus, šalys išsprendė kilusį ginčą.

Ieškovės ir atsakovo prašymas patvirtinti taikos sutartį ir pateiktos taikos sutarties sąlygos imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, nei vienos iš šalių teisėms ir teisėtiems interesams žalos nedaro. Šalys patvirtino, kad bylos nutraukimo pasekmės joms yra žinomos ir suprantamos, todėl pateikta taikos sutartis teismo tvirtintina ir byla nutrauktina (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis, 231 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Šalims išaiškinama, jog sudarius taikos sutartį laikoma, kad šalys teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos išnaudojo ir pakartotinai reikšti analogišką reikalavimą negali (CPK 294 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Šalims išaiškinama, kad patvirtinta taikos sutartis prilygsta teismo sprendimui ir jos nevykdymo atveju gali būti vykdoma priverstinai (CPK 584 straipsnio 4 punktas).

Šalys, sudarydamos taikos sutartį, numatė, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų vienas iš kito nereikalauja ir neatlygina.

Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. 2.1.(NTP-2)-16-T-4455-17897, kurio pagrindu ieškovei L. J. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 4). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta 2016 m. gruodžio 13 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-13702, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą L. J. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 115,80 Eur advokato užmokestis. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Taikos sutartimi nenumatytas proceso išlaidų paskirstymas, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos. Ieškovė yra atleistina nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. CPK 87 straipsnio 2 dalis numato, kad sudarius taikos sutartį šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Tvirtinant taikos sutartį iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 9 Eur žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo (12 mėn. x 100 Eur = 1200 Eur x 3 proc. = 36 Eur - 75 proc. = 9 Eur), nuo kurio sumokėjimo ieškovė įstatymu buvo atleista.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis, 293 straipsnio 5 punktas, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

šalių prašymą tenkinti visiškai.

Ieškovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-48-876/2017 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, patvirtinti tokiomis sąlygomis:

1. Ieškovė L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susitaria, kad jų nepilnamečio sūnaus E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina L. J. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

2. L. J. įsipareigoja netrukdyti A. K. susitikinėti su sūnumi E. K. ir dalyvauti jo auklėjime. Apie ketinimą pasiimti sūnų į savo gyvenamąją vietą A. K. vaiko motiną L. J. privalo informuoti ir konkrečiai susitarti su ja ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki vaiko pasiėmimo.

3. Ieškovė L. J. ir atsakovas A. K., susitaria, kad A. K. mokės sūnui E. K. išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį nuo 2016-11-01 periodinėmis išmokomis sumokant nurodytą sumą iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai sūnaus motinai L. J. iki sūnus taps pilnamečiu.

4. Šalys, vadovaujamosios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 punktu, prašo Šakių rajono apylinkės teismo šią taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.

5. Ši sutartis įsigalioja nuo jos patvirtinimo Šakių rajono apylinkės teisme.

6. Ši sutartis sudaryta trimis egzemplioriais po vieną teismui, ieškovei ir atsakovui.

7. Šalims išaiškintos šios sutarties sudarymo ir patvirtinimo bei bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnyje, 249 straipsnyje ir jos pilnai suprastos.

8. Šalys vadovaujamosios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 2 puktu, susitaria, kad bylinėjimosi išlaidų vienas iš kito nereikalauja, bylinėjimosi išlaidas valstybei atlygina atsakovas A. K..

Nutraukti civilinę bylą Nr. 2-48-876/2017 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui A. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 115,80 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų aštuoniasdešimt centų) už advokato pagalbą, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 Eur (devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Judita Sungailaitė