- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- AN2-59-1072/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 468-3-01553-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Advokatai
- Jonas Zaronskis, Viktorija Dubovskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „A“ (toliau – ir pareiškėjas) atstovo advokato Jono Zaronskio (toliau – ir atstovas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti VšĮ „A“ atstovės advokato padėjėjos Viktorijos Dubovskienės pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo VšĮ „B“ direktorei N. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo VšĮ „A“ atstovės advokato padėjėjos Viktorijos Dubovskienės pareiškimas, kuriame prašoma pripažinti VšĮ „B“ direktorę N. B. kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai teismo parinktą baudą, taip pat priteisti iš N. B. VšĮ „A“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakyta priimti VšĮ „A“ atstovės advokato padėjėjos V. Dubovskienės pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo VšĮ „B“ direktorei N. B. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėjo atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartį ir perduoti šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti iš N. B. Všį „A“ patirtas bylinėjimo išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, turi vadovautis įstatymais ir teise, iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais. Nors ANK 119 straipsnio dispozicijoje numatyta teisė ginti savo pažeistas teises tik akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių nariams (įgaliotiniams), pareiškėjo atstovo įsitikinimu, šiuo pagrindu savo teises gali ginti ir ANK 119 straipsnio dispozicijoje neišvardintų teisinių formų juridinių asmenų dalyviai – viešųjų įstaigų dalininkai.
3.2. Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, prilygino viešąsias įstaigas privačiais juridiniais asmenimis. Pasak pareiškėjo atstovo, atsižvelgus į teismų praktiką, vertintina, kad viešosios įstaigos dalininkų teisių bei interesų įgyvendinimo ir gynimo srityje, sulygina viešąsias įstaigas su privačiais juridiniais asmenimis – uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis. Todėl pareiškėjo interesai ir neturtinių teisių gynimas privalo būti užtikrinamas tokiu pačiu būdu, kaip yra saugomos uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų pažeistos teisės ir interesai, t. y. pažeidėjui taikant ANK 119 straipsnyje numatytą administracinę atsakomybę.
3.3. Atskirajame skunde pažymima, kad negalima situacija, kai viešosios įstaigos vadovas, kurio veiksmai pažeidžia viešosios įstaigos dalininko teises ir interesus bei prieštarauja viešosios įstaigos veiklos tikslams, negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, vadovaujantis lingvistiškai nenurodomos viešosios įstaigos ANK 119 straipsnio dispozicijoje. Priešingai, susidarytų situacija, kai vienos teisinės formos juridinių asmenų dalyviai turi teisę ir gali ginti savo pažeistas neturtines ir turtines teises, kreipdamiesi į teismą ir reikalaudami taikyti atsakomybę juridinio asmens vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims, tačiau kitos formos juridinių asmenų dalyviai (viešųjų įstaigų ar asociacijų dalininkai) tokios teisės neturi.
3.4. Nagrinėjamu atveju aktualūs ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyti alternatyvūs objektyvieji požymiai – nustatytu laiku nesušauktas dalininkų susirinkimas ir įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas pareiškėjai. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad ANK 119 straipsnio norma yra blanketinė, taigi esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, todėl, kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį, yra privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sudarė teisinio neapibrėžtumo situaciją, kadangi tik dėl to, jog direktorė yra viešosios įstaigos vadovė, gali atlikti neteisėtus veiksmus ir likti nenubausta pagal ANK nuostatas. Pareiškėjo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisėtai atsisakė priimti pareiškimą, dėl to skundžiama nutartis naikintina, perduodant pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Atskirasis skundas netenkinamas.
5. ANK 656 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, atskirojo skundo argumentais, skundžiamos nutarties motyvais, sprendžia, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, o atskirajame skunde pateikiami argumentai nesudaro pagrindo jo naikinti ar keisti.
7. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal ANK 590 straipsnio 4 dalį, be kita ko, administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Taigi, ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta išskirtinė administracinio nusižengimo bylos pradėjimo procedūra dėl ANK 119 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo, taip pat nurodyti išskirtiniai, specialūs subjektai, turintys teisę inicijuoti administracinio nusižengimo bylos procesą dėl ANK 119 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo.
8. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.
9. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sistemiškai įvertinęs pirmiau paminėtas nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo pareiškimu siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn viešosios įstaigos vadovę už viešosios įstaigos dalininko teisių pažeidimus, o tokia atsakomybė ANK 119 straipsnio 1 dalies nuostatose nenumatyta, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. Kaip jau buvo pažymėta, įstatymų leidėjas ANK 119 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtino baigtinį sąrašą subjektų, už kurių teisių pažeidimą yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, t. y. akcinių bendrovių akcininkai, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariai. Nagrinėjamu atveju matyti, kad į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas pripažinti VšĮ „B“ direktorę kalta pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, kreipėsi šios viešosios įstaigos dalininkas (VšĮ „A“ atstovė), t. y. asmuo, kurio teisių pažeidimas neįeina į ANK 119 straipsnio 1 dalies taikymo apimtį. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnį asmuo gali būti patrauktas tik pagal ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto pareiškimą, todėl, turint teisę bet kuriam subjektui kreiptis dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo pagal ANK 119 straipsnį, administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnį iš esmės taptų deklaratyvaus pobūdžio. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje tiek subjektas, kuriam prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, tiek subjektas, inicijuojantis šį procesą, neatitinka ANK numatyto teisinio reguliavimo. Vien tai, kad atskirajame skunde pažymima, kad šio straipsnio dispozicija blanketinė, savaime nereiškia, jog gali būti plečiamai aiškinamas subjektų ratas. Laikantis pareiškėjo atstovo skunde nurodytos pozicijos, kad pagal ANK 119 straipsnį turėtų atsakyti ir viešosios įstaigos atstovas, būtų ne tik nepagrįstai plečiamai aiškinamas ANK 119 straipsnio 1 dalies turinys, tačiau ir neproporcingai pasunkinama šioje normoje nenurodytų subjektų teisė ginti pažeistus jų interesus. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, išsamiai ir visapusiškai aptarė pareiškėjo atstovo nurodomas aplinkybes, o vien tai, kad teismo padarytos išvados yra priešingos pareiškėjo atstovo nuomonei arba iš esmės jam nepalankios, neleidžia konstatuoti, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
10. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinių nusižengimų procese dominuoja imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, o tai, be kita ko, reiškia, kad negali būti plečiamai aiškinamos ir taikomos teisės normos, sudarančios ANK turinį, atitinkamai ir subjektų ratas, kuriam taikomos ANK nuostatos, negali būti aiškinamas plečiamai. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad savo teises gali ginti ANK 119 straipsnio dispozicijoje neišvardintų teisinių formų juridinių asmenų dalyviai – viešųjų įstaigų dalininkai. Atskirajame skunde nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prilygino viešąsias įstaigas privatiems juridiniams asmenims, išaiškindamas, jog viešosioms įstaigos mutatis mutandis yra taikomas civilinis institutas, numatytas CK antrosios knygos IX skyriuje (priverstinis akcijų pardavimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2023; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2023). Vis gi pažymėtina, kad civilinei teisei būdingas dispozityvus teisinio reguliavimo metodas, taigi ir plečiamasis teisės aiškinimas. Šiuo aspektu aukštesnysis teismas pažymi, kad prilyginti viešąsias įstaigas privatiems juridiniams asmenims ANK 119 straipsnio taikymo kontekste ir spręsti dėl administracinės teisenos pradėjimo nėra jokio teisinio pagrindo.
11. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjo atstovės pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo VšĮ „B“ direktorei pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartį nepakeistą ir viešosios įstaigos „A“ atstovo advokato Jono Zaronskio atskirojo skundo netenkinti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.