Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-08-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-531/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-31
Bylos Nr.
1A-141-531/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07796-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Ciesiūnas, Sigitas Bagdonavičius, Donatas Jatužis
Advokatai
Dainius Tamošiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-531/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07796-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 31 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Jatužio,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorei Linai Lomonienei,gynėjui advokatui Dainiui Tamošiūnui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 40 straipsniu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos – A. R. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir 68 straipsniu, E. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 23 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir 71 straipsniu E. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 36 MGL (1 800 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmokai sumokėti nustatant 12 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. K. pripažinta kalta už tai, kad 2020 m. vasario 22 d., pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą automobilį, policijos pareigūnams patikrinus jos blaivumą alkotesteriu „(duomenys neskelbtini)“, prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiu metrologinę patikrą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2020 m. birželio 10 d., 15.04 val. jai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,37 promilės girtumas, 15.24 val. nustatytas 2,17 promilės girtumas, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. E. K. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį dėl jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino, sutrumpinant jį iki 1 metų. Nurodo, kad šioje dalyje apylinkės teismo sprendimas nebuvo motyvuotas ir nuoseklus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos normas, liečiančias ginčo objektą bei neištyrė visų įrodymų bei savo sprendimo nepagrindė materialinėmis teisės normomis bei aktualia teismų praktika. Paaiškina, kad gyvena kaimo vietovėje (duomenys neskelbtini) rajone, o dirba (duomenys neskelbtini) mieste. Yra išsiskyrusi, turi du mažamečius vaikus, jų globa ir gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja. Sūnui yra nustatyta epilepsija ir autizmas, taigi jam reikalinga nuolatinė priežiūra (vežiojimas į mokyklą, gydymo įstaigas, reabilitacijos įstaigas). Tiek jos dukra, tiek sūnus lanko ugdymo įstaigas (duomenys neskelbtini) mieste. Atkreipia dėmesį, kad jos sūnui reikalinga ne tik nuolatinė priežiūra, buvimas kartu, bet ir jo poreikius atitinkantis ugdymas. Jam kartais nutinka epilepsijos priepuoliai, sūnui yra padidintas nerimo ir vidinės įtampos lygis, jam trūksta suvokimo ir empatijos. Epilepsijos priepuolis gali ištikti bet kada, tad esantis atsakingas asmuo privalo nedelsiant reaguoti ir skubiai pranešti jai, o ji turi skubiai nuvykti į sūnaus buvimo vietą. Esant atostogoms ugdymo įstaigoje, tenka su sūnumi praleisti daugiau laiko bei derinti darbą ir rūpinimąsi juo. Apraminti jo sudėtingą būklę padeda buvimas prie jūros, sanatorinės ir reabilitacinės paslaugos, kur jis gali nuvykti tik su ja. Vasarą vykstą daug užsiėmimų, skirtų specialiuosius poreikius turintiems vaikams. Užsiėmimai vyksta įvairiose Lietuvos vietose, t. y. stovykla prie jūros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); baseinas (duomenys neskelbtini), kuris būtinas tokiu vaikų relaksacijai, atsipalaidavimui (užsiėmimai vyksta 2 kartus per savaitę); žygis baidarėmis, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); vaikų klubas – (duomenys neskelbtini) (vasaros metu ši stovykla vyksta kiekvieną dieną); užsiėmimai (duomenys neskelbtini). Teigia, kad esant pritaikytai itin griežtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, yra apribojamos jos sūnaus galimybės bei pažeidžiamos jo kaip vaiko ir socialiai pažeidžiamos grupės asmens teisės. Sūnus praranda teisę būti globojamas, taip kaip numato Jungtinių Tautų Vaiko teisių deklaracija bei Vaiko teisių konvencija.

3. Teismo posėdyje E. K. gynėjas advokatas Dainius Tamošiūnas palaikė jos apeliacinio skundo argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantė E. K. skunde nesutinka su jai paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiuo klausimu.

6. E. K. apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą iki 1 metų.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo E. K. nustatytų 2 metų minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu ir jį trumpinti nėra objektyvaus pagrindo.

8. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.

9. Nagrinėjamu atveju, įvertinus E. K. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei padarymo aplinkybes – E. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su KET pažeidimu, kuris laikytinas vienu iš pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 2,37 promilės girtumas, o antruoju – 2,17 promilės girtumas, ir atsitrenkė į kitą automobilį, tai, kad nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, nenustatyta sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių, jokia žala nebuvo padaryta, jos asmenybę, t. y. tai, kad ji neteista, bausta administracine tvarka, dirba (duomenys neskelbtini), jos vaikų mokytojų, tėvų organizacijos, kaimynės bei buvusio darbdavio charakterizuojama teigiamai, yra (duomenys neskelbtini) apskaitoje, spręstina, kad apylinkės teismo nustatytas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas, yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai, todėl pagrindo jį švelninti nėra.

10. Skundo teiginiai, kad E. K. teisė vairuoti reikalinga vykti į darbą, kadangi ji gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, o dirba (duomenys neskelbtini), vežioti vaikus į ugdymo įstaigas, prižiūrėti sūnų sergantį epilepsija ir autizmu, t. y. vežti jį į gydymo ir reabilitacijos įstaigas, užsiėmimus įvairiose Lietuvos vietose bei esant reikalui, skubiai pas jį nuvykti, nėra priežastimi trumpinti nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Sutiktina, kad dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės E. K. bus sunkiau vykdyti aptartus ir įvertintus šeiminius ir darbinius įsipareigojimus, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones dėl turimų pareigų yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusikalstamų veikų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Šiuo atveju E. K. žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jos patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusikaltimo pavojingumui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas E. K. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad ji būdama apsvaigusi nuo alkoholio nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui. Minėtų teismo išvadų nekeičia ir tai, kad E. K. jau yra pradėjusi vykdyti kitą jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. sumokėjusi dalį pinigų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas CiesiūnasDonatas Jatužis