- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-07-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-289-805/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00230-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pažeidėjas
- E. M.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant L. A., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M., jo atstovui advokatui R. G., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK atstovams Ą. R., A. J., išnagrinėjo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. 2012 m. balandžio 18 d. 16 val. 53 min. kelio Kaunas-Prienai-Alytus 31 kilometre, vairuodamas automobilį BMV X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno A. P. teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 17 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 124¹ str. 7 d.
E. M. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl jame nurodytų administracinių teisės pažeidimų padarymo jo atžvilgiu surašytas neteisingai, nes jis administraciniame teisės pažeidimų protokole nurodytų pažeidimų nepadarė, kadangi tą dieną jo tėvo V. M. vardu registruotą automobilį BMV X5 vairavo ne jis, o jo draugas V. A.. Paaiškino, kad tą dieną jis su nurodytu automobiliu stovėjo prie Prienų pašto. Kartu su juo buvo ir automobilį prie pašto atvairavęs jo draugas A. Prie jų automobiliu VW GOLF privažiavo jo draugai V. A., R ir dar vienas jų draugas, kurio jis nepažįsta. Pokalbio metu paaiškėjo, kad nurodyti jo draugai važiuoja į Kauną, todėl jis paprašė V. A. nuvairuoti jo automobilį BMV X5 į Kauną, kadangi jis pats iš vakaro buvo vartojęs alkoholinius gėrimus ir nebuvo įsitikinęs, kad gali vairuoti automobilį. V. A. sutiko iki Kauno pavairuoti automobilį. V. A. sėdo prie automobilio BMV X5 vairo, jis šalia vairuotojo, o R atsisėdo galinėje sėdynėje. Nuo pašto jie automobiliu važiavo pro Prienų elektros tinklus ir pasuko keliu link Kauno. Prieš žiedinę sankryžą, likus nedideliam atstumui iki kuoliukų pradžios, juos aplenkė kelių policijos automobilis, kuris 15-20 m. atstumu užlėkė priešais jų automobilį, ir užblokavo kelią, gavosi kamštis, todėl jie sustojo. Tarp jų automobilio ir sustojusio policijos automobilio buvo dar keletas automobilių, todėl nebuvo aišku ką konkrečiai policijos automobilis stabdo. Prieš sustodamas prie sankryžos, policijos automobilio garsinių signalų jis negirdėjo, šviesos signalų taip pat nematė. Juos pamatė tik policijos automobiliui lenkiant jau sustojusį jo vairuojamą automobilį. Automobilį vairavo ne jis, todėl kas vyksta kelyje nekreipė dėmesio, be to automobilyje grojo garsi muzika. Jiems sustojus ir policijos automobiliui užblokavus kelią, į priekį niekas negalėjo juo pravažiuoti. Jis matė, kad iš priekyje sustojusio policijos automobilio išlipo policijos pareigūnas ir ėjo, tačiau, kadangi nebuvo aišku ką konkrečiai policijos pareigūnai stabdė ir link kurios stovėjusios automašinos ėjo, todėl draugui V. A. jis liepė pavažiuoti atgal, apsisukti ir važiuoti kitu keliu, nes pagalvojo, kad policijos pareigūnai stabdė ne juos. Policijos pareigūnas link jų automobilio priėjęs nebuvo. Apsisukę, jie nuvažiavo Igliaukos kryptimi. Jis nematė, kad juos būtų persekiojęs ir stabdęs policijos automobilis, važiuojant link Igliaukos. Prašo administracinę bylą nutraukti.
Šalies argumentai
L. V. A teismo posėdyje paaiškino, kad tikslios datos nurodyti negali, jis buvo atvažiavęs į Prienus su draugu R ir dar vienu draugu. Prienų mieste, prie pašto, jie pamatė E. M. ir sustojo su juo pasisveikinti. E pasakė, kad yra iš vakaro gėręs alkoholio ir paprašė iki Kauno nuvairuoti jo automobilį. Jis sutiko ir sėdo už E automobilio vairo. Nuo pašto jie važiavo miestu link kalno, paskui išvažiavo į greitkelį ir juo pasuko Kauno link. Prie žiedinės sankryžos priešais juos buvo sustoję gal trys automašinos ir tada juos aplenkė policijos automobilis, kuris priekyje užblokavo kelią. Jis matė, kad iš policijos automobilio išlipo pareigūnas ir kažkur tai ėjo. Jis nesuprato, kad stabdyti gali jį, nes priekyje buvo dar trys mašinos. Tuo metu jie jau apsisukinėjo, kadangi E. M. jam liepė apsisukti ir važiuoti kitu keliu, nes viskas gali ilgai užtrukti. Jie apsisuko ir nuvažiavo kitu keliu, t.y. važiavo tuo pačiu keliu, tik pasuko ne nuo kalno, o nusuko į kažkokį kaimelį ir vėliau išvažiavo į Kauno kelią. Jiems sustoju prie žiedinės sankryžos, policijos pareigūnas prie jų priėjęs nebuvo, jis su policijos pareigūnų nesikalbėjo. Jiems važiuojant link žiedinės sankryžos, jis nematė, kad juos stabdė ir sekė policijos automobilis su įjungtais garsiniais ir šviesos signalais. Automobilio salone grojo garsi muzika, todėl garso signalo jis galėjo negirdėti, o veidrodėlyje šviesos signalų nematė.
L. R. V. teismo posėdyje susitikimo su E. M. aplinkybes paaiškino analogiškai. Jis paaiškino, kad E. M. automobilį važiuojant link Kauno vairavo Valerijus, E. M. sėdėjo šalia V., o jis sėdėjo galinėje sėdynėje. Jis atsimena, kad prie žiedinės sankryžos jų automobilis sustojo neprivažiavęs kelio ženklinimo stulpelių, nes priekyje jų stovėjo dar du – trys automobiliai. Tuo metu iš šono juos aplenkė policijos automobilis ir sustojo 10-15 metrų atstumu priekyje jų, t.y. tarp jų ir tų dviejų-trijų automobilių, kurie buvo arti žiedinės sankryžos. Jis nematė, kad prieš tai policijos automobilis stabdytų Valerijaus vairuojamą automobilį. Matė, kad iš policijos automobilio išlipo pareigūnas ir kažkur ėjo, tačiau jie tuo metu jau apsisukinėjo, paskui nuvažiavo į Marijampolės kelią ir vėliau kažkaip papuolė į Kauno kelią. Jis nematė, kad jiems apsisukant ir važiuojant link Marijampolės, juos būtų persekiojęs policijos automobilis.
Liudytojas (policijos pareigūnas) A. P. teismo posėdyje paaiškino, kad 2012 metų balandžio 18 d. jis patruliavo Prienų mieste kartu su policijos pareigūnu E. K.. Apie 16 45 val. jiems važiuojant J. B. gatve, įtarimą sukėlė automobilio BMV X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. M., kuris vairuodamas automobilį ir darydamas posūkį į kairę pasviro į keleivio pusę, todėl jis įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus, dėl ko nusprendė patikrinti ir pradėjo važiuoti jam iš paskos. Nurodytą automobilį jie pasivijo ties įvažiavimu kelio Kaunas - Alytus 31 kilometre ir privažiavę prie persekiojamo automobilio apie 30 metų atstumu, įjungė švyturėlius, į kuriuos automobilio vairuotojas nesureagavo. Į garsinį signalą bei reikalavimą sustoti balsu per automobilio ruporą, automobilio vairuotojas taip pat nereagavo ir nestojo apie 500 metrų. Prie žiedinės sankryžos, ties įvažiavimo į ją stovėjo miškovežis, todėl automobilis BMV X5 buvo priverstas sustoti, nes jam nebuvo jokios galimybės pravažiuoti į priekį. Paaiškino, kad nereaguodamas į garso ir šviesos signalus, šis automobilis nuvažiavo iki priverstinio sustojimo apie 500 metrų atstumą, kai tuo tarpu kiti automobiliai traukėsi į šoną, o kai kurie, net buvo sustoję kelkraštyje. Jų automobilis, prisivijęs pažeidėją, sustojo lygiagrečiai automobiliui BMV X5, jo neaplenkdamas, o tiesiog „prispausdamas“ prie kelkraščio, maždaug vieno 1 m. atstumu nuo jų automobilio keleivio pusės durelių. Toje vietoje yra apie 7 m. ar daugiau kelio plotis. Policijos automobilio priekinis ratas buvo lygiagrečiai su nurodyto automobilio buferio pradžia. Jis išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo prie automobilio BMV X5 vairuotojo durelių, priėjęs prisistatė, pasakė savo vardą, pavardę, paprašė pateikti dokumentus. Automobilio BMV X5 vairuotojas E. M. atidarė automobilio durelių langą ir pasakė „aš tau nestosiu“, greitai įjungė atbulinę pavarą, apsisuko ir nuvažiavo keliu atgal Alytaus kryptimi priešinga eismo juosta, priversdamas kitus automobilius trauktis jam iš kelio į kelkraščius. Be E. M. automobilyje buvo dar vienas keleivis, trečio asmens automobilyje nebuvo, tačiau pareigūnas yra įsitikinęs, kad automobilį BMV X5 vairavo būtent E. M., kadangi jis pastarąjį atpažino. E. M. atidarius automobilio langą, pasklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Automobiliui nuvažiavus, jie radijo ryšiu pranešė budėtojui apie nestojusį ir pasišalinusį automobilį ir bandė jį persekioti įsijungę garso ir šviesos signalizaciją, tačiau šiam pavojingai manevruojant, jie maždaug ties armėnų šašlykine persekiojimą nutraukė, kad nesukeltų kelyje pavojingų pasekmių, ir nuvažiavo į policijos komisariatą surašyti tarnybinių pranešimų. Patvirtino, kad tuo metu automobilio BMV X5 negalėjo vairuoti joks kitas asmuo, esantis šiuo metu teismo posėdžių salėje. Nurodė, jog automobilis BMV X5 toje vietoje turėjo galimybę apsisukti pavažiavęs atbulas, kadangi, jiems sustojus šalia jo, judėjimas tik Kauno kryptimi buvo užblokuotas kitų, į žiedą įvažiuojančių automobilių, o kitas automobilis paskui BMV X5 stovėjo 2-3 metrų atstumu, todėl BMV X5, važiuodamas atbulas, staigiai susuko vairą, ir nuvažiavo prieš judėjimo kryptį.
Liudytojas (policijos pareigūnas) E. K. teismo posėdyje įvykio aplinkybes paaiškino analogiškai. Jis nurodė, kad policijos tarnybinį automobilį tą dieną vairavo A. P., o jis sėdėjo šalia, priekinėje keleivio sėdynėje. Jis matė, kad J. B. gatvėje automobilį BMV, kurį jie pradėjo persekioti, įtarę, jog jo vairuotojas yra neblaivus, vairavo E. M., kurį jis pažįsta, nes jis pastoviai ateina atsižymėti į policijos komisariatą dėl jam taikomų kažkokių tai sankcijų, todėl šį asmenį yra gerai įsidėmėjęs. Jiems sustojus šalia automobilio BMV X5, stovinčio prie žiedinės sankryžos, ir A. P. priėjus prie šio automobilio vairuotojo durelių, jis matė, kad automobilio vairuotojo durelių langą atidarė būtent E. M., o ne koks nors kitas asmuo. Abejonių dėl to jam nekyla. Taip pat matė, kad automobilyje buvo dar vienas tamsus asmuo, tačiau jo neatpažintų. Jis pro atidarytą automobilio langą girdėjo kaip E. M. pasakė, kad „nestos“, paskui staigiai pavažiavo atbuline eiga ir apsisukęs nuvažiavo prieš eismą priešinga kryptimi. Jis atsimena, kad apie pažeidėją radijo ryšiu buvo pranešta komisariato budėtojui, jie bandė pažeidėją persekioti, tačiau, kadangi tas pavojingai manevravo, tai nustojo, siekdami išvengti galinčių kelyje dėl to kilti skaudžių pasekmių.
E. M. atstovas advokatas R. G. prašo administracinės bylos teiseną E. M. nutraukti, kadangi jo atstovaujamasis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną ir laiku automobilio nevairavo, o sėdėjo šalia jį vairavusio kito asmens, kas įrodyta apklaustų nešališkų ir nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais. Be to, netgi automobilio vairuotojas konkrečioje situacijoje negalėtų būti baudžiamas pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį, kadangi iš pateiktų policijos automobilio navigacinės sistemos duomenų matyti, kad policijos pareigūnai minėtą automobilį įsijungę garso ir šviesos signalus persekiojo tik apie 20 sekundžių laiko, po ko automobilio vairuotojas sustojo, todėl toks nedidelis laiko tarpas nesudaro pagrindo teigti, jog automobilio vairuotojas nepakluso aiškiai išreikštam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Sustojusio automobilio vairuotojas, gal būt galėtų būti baudžiamas už dokumentų nepateikimą pagal ATPK 124¹ str. 7 d., jeigu policijos pareigūnas būtų prie jo priėjęs, tačiau automobilio vairuotojas ir du su juo važiavę keleiviai teigia, kad policijos pareigūnas, iki jiems apsisukant ir nuvažiuojant, prie jų automobilio priėjęs nebuvo. Netikėti šių asmenų parodymų objektyvumu nėra pagrindo, kadangi byloje nėra įrodyta priešingai. Be to, susipažinus su eismo organizavimo nurodytoje sankryžoje planu, kyla pagrįstos abejonės, jog, pagal policijos pareigūno nurodytas stovėjimo vietas, automobilio BMV X5, vairuotojas galėjo apsisukti, nesugadindamas kelio įrenginių. Vienok, tokie duomenys, kad įrenginiai būtų sugadinti nenustatyta. Atstovo nuomone, nėra įrodyta, kad tą dieną automobilį vairavo būtent E. M., nes iš administracinėn traukiamo asmens pakviestų liudytojų parodymų paaiškėjo, jog policijos pareigūnai prie sustojusio automobilio BMV X5 vairuotojo priėję nebuvo, o automobilį vairavęs asmuo V. A. yra labai panašus į E. M., todėl, neatmestina galimybė, jog pareigūnai galėjo suklysti. Nurodė, nėra pagrindo E. M. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas A. J. prašo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį E. M. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 1241 str. 7 d., kadangi bylos rašytiniais įrodymais ir teismo posėdžio metu nustatytais duomenimis jo kaltė yra pilnai įrodyta, t.y. įrodyta, jog E. M. vairuojamas automobilis buvo stabdomas ir persekiojamas policijos automobiliu apie 500 metrų, įsijungus garso ir šviesos signalizaciją, sustojo ne pats, o buvo priverstas sustoti prie žiedinės sankryžos susidarius automobilių spūsčiai, nepriklausomai nuo jo valios.
Motyvuojamoji dalis
Nors E. M. kaltu neprisipažino, jo kaltė yra patvirtinta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų E. K. ir A. P. tarnybiniais pranešimais, jų parodymais teismo posėdžio metu, vieningosios pajėgų valdymo sistemos pajėgų valdymo sistemos pajėgų vieneto „Pa 26“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) detalia ataskaita, eismo organizavimo planu ir sankryžos topografine nuotrauka, kitais byloje surinktais rašytiniais duomenimis bei liudytojų parodymais, ištirtais teismo posėdžio metu.
Pažymėtina, tai, kad paties pažeidėjo paaiškinimai, duoti 2012-04-23 (b.l. 7) ir jo parodymai, duoti teismo posėdžio metu, skyrėsi ir nesutapo esminėse detalėse. Be to, V. A. patvirtino, kad E. M. tą dieną buvo išgėręs, kas duoda pagrindo išvadai, kad ir dėl šių aplinkybių, jis, siekdamas išvengti patikrinimo, nepakluso pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl siekdamas išvengti atsakomybės, siekia suklaidinti teismą (b.l. 8). Išanalizavęs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir kitus duomenis, teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. M. parodymus apie tai, kad jis automobilio BMV X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, o nurodytą automobilį vairavo kitas asmuo – V. A., bei jo nurodytų liudytojų – V. A. ir R. V. parodymus, vertina kaip gynybos priemonę, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir jais netiki, kadangi bylos duomenimis įrodyta priešingai.
Iš byloje esančių duomenų (policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir jų parodymų teismo posėdžio metu) matyti, kad policijos pareigūnai, važiuodami Prienų miesto Basanavičiaus gatve, tiesiogiai matė įtartinai automobiliu BMV X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį būtent administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį E. M., kurį jie asmeniškai pažįsta, kadangi pastarasis pastoviai lankose policijos komisariate dėl jam taikomų procesinių poveikio priemonių. E. M. vairuojamą automobilį policijos pareigūnai, savo tiesioginio regėjimo akiratyje, persekiojo iki tol, kol, jis dėl susidariusio transporto kamščio prieš žiedinę sankryžą, buvo priverstas sustoti, nepriklausomai nuo jo valios, o privažiavusiems ir šone sustojusiems policijos pareigūnams, jį tikrinant, E. M. pareiškė, jog „nestos“ ir, apsisukęs atbuline eiga, nuvažiavo link Alytaus prieš transporto eismą. Tas aplinkybes, kad, prieš automobiliui BMV X5 įsukant į žiedinę sankryžą, buvo sustoję bei tuo metu juos aplenkė ir priekyje jų sustojo policijos automobilis, iš kurio išlipo vienas pareigūnas, apklausiami teismo posėdžio metu patvirtino tiek pats E. M., tiek pažeidėjo naudai liudiję V. A. ir R. V.. Nors nurodyti asmenys, savo parodymuose teigė, kad E. M. nurodyto automobilio nevairavo, o, jį vairavęs V. A. nuo policijos nebėgo, kadangi nematė ir negirdėjo, jog jį persekioja policijos pareigūnai su įjungtais garso ir šviesos signalais, teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų (policijos pareigūnų) A. P. ir E. K. parodymų objektyvumu ir patikimumu, nes jie yra nuoseklūs, sutampa detalėse su nurodytų asmenų pirminiais tarnybiniais pranešimais ir neprieštarauja kitoms esminėms įvykio aplinkybėms bei telemetrinės įrangos duomenimis, tuo tarpu, teismas netiki ir vertina kritiškai pažeidėjo naudai liudijusių asmenų parodymus, įvertinus aukščiau nustatytas ir nurodytas aplinkybes. Policijos pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta asmeniškai, todėl dėl automobilį vairavusio asmens tapatybės suklysti negalėjo, be to, nėra nustatyta ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė jokių duomenų, kad liudytojai (policijos pareigūnai) galėtų būti nusiteikę prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, darę jam poveikį, siekdami nepagrįstai apkaltinti. Šias policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes, taip pat patvirtina ir kiti byloje ištirti kiti rašytiniai duomenys.
Iš teismui pateiktų Vieningos pajėgų valdymo sistemos (toliau – VPVS) pajėgų vieneto “PA 26“ (automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo tą dieną patruliavo aukščiau nurodyti pareigūnai matyti, istorijos apie buvimo vietą ir kitus automobilio parametrus duomenų, matyti, kad 2012-04-18 policijos pareigūnų automobilis iš Basanavičiaus gatvės važiavo jų nurodytu laiku ir maršrutu link kelio Kaunas - Alytus. Jiems važiuojant keliu Kaunas – A. K. link, automobilyje 16:59:23 buvo įjungtos šviesos sistemos, o 16:59:23 (po 3 sek.) buvo įjungta ir garso sistema, kurios ištisai veikė iki 16:59:42. Tai patvirtina, policijos pareigūnų teiginius, jog E. M. vairuojamas automobilis buvo persekiojamas iki jo priverstinio sustojimo prieš žiedinę sankryžą įrengtą salelę. Tokias aplinkybes, teismui papildomai išreikalavus žeidinės sankryžos schemą, teismui posėdžio metu, po pertraukos, parodė pareigūnas A. P., atsakydamas į gynėjo klausimus. Tokie šio liudytojo parodymai patvirtina, jog pažeidėjo ir policijos transporto priemonės pagal plane nurodytus tuometis, pilnai nurodytoje vietoje galėjo sustoti ir joje tilpo. Iš VPVS duomenų matyti, jog nurodytos sistemos kurį laiką nustoja veikti, atidaromos ir iš karto uždaromos priekinės vairuotojo pusės automobilio durys, sistemos neveikia, durys yra uždarytos, tačiau jos vėl atidaromos ir uždaromos, o po kelių sekundžių, policijos pareigūnų automobilis didindamas greitį, su įjungtomis garso ir šviesos sistemomis, apsisuka ir pajuda priešinga kryptimi, t.y. Alytaus link, tačiau vėliau tas sistemas išjungia ir pavažiavę be jų, pasuka Prienų komisariato link. Šie objektyvūs duomenys patvirtina, policijos pareigūnų parodymus apie tai, jog priverstinai sustojusio automobilio vairuotojas pagal susidariusią kelyje faktinę situaciją, nutaikęs galimybę, staigiai apsisuko ir nuo jų pabėgo, sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Tai, kad žiedinėje sankryžoje, pamatę policijos pareigūnus, apsisuko ir nuvažiavo priešinga kryptimi nei buvo kelionės tikslas, patvirtino savo parodymuose ir teismo posėdžio metu apklausti E. M., V. A. ir R. V.. Byloje esančio eismo organizavimo plano duomenys ir sankryžos topografinė nuotrauka nepaneigia galimybės, jog automobilis BMV X5, nurodytoje sankryžos vietoje, turėjo galimybę apsisukti, priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas. Teismas pasisako ir dėlto, kad nors gynėjas nurodė, jog pažeidėjas ir V. A. yra panašūs lyg dvyniai, tačiau teismas mano, jog nurodytų asmenų bruožai akivaizdžiai skiriasi. Be to, pažymėtina ir tai, kad E. M. atstovo motyvai dėl E. M. kaltės nėra nuoseklūs. Pasisakydamas ginčuose atstovas teigia ir įrodinėja, jog nėra įrodyta, kad policijos pareigūnai buvo priėję prie automobilio vairuotojo, todėl, atseit, jo negalėjo atpažinti, ir tuo remdamasis prašo administracinės bylos teiseną nutraukti. Gi, pasinaudodamas replikos teise, atstovas pareiškia, jog, faktas, kad vairuotojas bendravo su policijos darbuotojais, yra neginčijamai nustatytas. Tokiu būdu, nors ir netiesiogiai, atstovas pripažindamas tokį faktą, patvirtino, kad yra (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. numatytų pažeidimų sudėtys. Taigi, teisminio nagrinėjimo metu byloje išnagrinėtų ir kompleksiškai įvertintų įrodymų visetas, leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog E. M. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotas veikas, todėl už jas yra baustinas.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas teismo nustatytas aplinkybes. ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. E. M. padarytas pažeidimas yra tyčinis, nes pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, galėdamas sukelti grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų, jų turto saugumui bei aplinkai, piktybiškai ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, negerbė įstatymų, dėl šių jo tyčinių veiksmų potencialiai galėjo atsirasti labai sunkios pasekmės: žūti arba būti sužaloti žmonės, sugadintas turtas ir t.t. E. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Pažeidėjas praeityje eilę kartų baustas už šiukščius kelių eismo taisyklių pareiškimus, tačiau išvadų nepadarė ir toliau daro grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus, savo elgesio kritiškai nevertina, nesigaili, siekė suklaidinti teismą, todėl baustinas nuobaudomis, didesnėmis nei straipsnių sankcijose numatyti jų vidurkiai. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. Nuobaudos subendrintinos paskiriant galutinę nuobaudą vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 30², 286, 287 straipsniais,
nutaria:
E. M. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., skirti 3600 (trijų tūkstančių šešių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
E. M. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., skirti 124¹ str. 7 d. skirti 35 (trisdešimt penkių) litų baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šias nuobaudas subendrinti ir E. M. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 3600 (trijų tūkstančių šešių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą arba tiesiogiai.