Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą L. R. BK 129 str. 1 d. ir nuteistas 8 (aštuoneriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. G. D. P. priteista 1310 litų turtinės žalos atlyginimo ir 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo, o Z. B. priteista 30000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad 2005 m., laikotarpiu tarp liepos 14 d., 14.00 val. ir liepos 16 d., 06.00 val., savo namo, esančio Šešuvos k., Užusalių sen., Jonavos r., kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su J. B. metu, tyčia sudavė jai ne mažiau kaip tris – keturis smūgius rankomis į veido dešinę pusę, tuo padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas viršutinėje lūpoje ir smakre, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinio žando minkštuose audiniuose, kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu, ties kairiu smegenų pusrutuliu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, nuo ko J. B. 2005 m., laikotarpiu tarp liepos 15 d., 14.00 val., ir liepos 16 d., 06.00 val., įvykio vietoje mirė, tai yra tyčia nužudė J. B. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą L. R. BK 129 str. 1 d.

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde teigia, kad teismo išvada, jog jis tyčia nužudė J. B. yra nepagrįsta, neteisinga ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Teismas, anot apelianto, nepagrįstai neatsižvelgė į jo aiškinimus, jog jis nežino iš kur ir kada J. B. kraujas galėjo atsirasti ant lovos. Pasak A. G. , tai galėjo atsitikti J. B. pačiai susižalojus, o ne nuo apelianto suduotų smūgių. Anot A. G. , iš teismo medicinos ekspertizės išvados matyti, kad ant J. B. kūno nustatytos tik poodinės kraujosruvos galvos srityje, o ne atviros žaizdos, iš kurių galėtų bėgti kraujas.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 588.45(02) A. G. buvo konstatuoti nedideli sužalojimai momens srityje, nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir kt. Apeliantas nurodo, jog šie nedideli sužalojimai galėjo atsirasti jam skaldant ir nešiojant malkas, jis galėjo nugriūti būdamas išgėręs ir pan. A. G. teigia dėl savo sveikatos būklės ne visuomet prisimenąs susižalojimo aplinkybių, be to, sužalojimai jam nustatyti tik 2005-07-20, tai yra praėjus keturioms dienoms po J. B. mirties.

Apeliantas skunde teigia, kad su J. B. jis nekonfliktavo ir jos nesumušė, iš kur atsirado sužalojimai ant jos kūno jis nežino. A. G. teigia, kad jam užmigus J. B. galėjo atsikabinti kabliuku užkabintas duris, kur nors vaikščioti ir būti nežinomų asmenų sumušta, dėl to, grįžusi naktį arba ryte, mirti. Kaip nustatė ekspertai, J. B. buvo blaivi ir galėjo net ir po sumušimo vaikščioti. Jonavos rajono policijos komisariato raštas apie tai, kad policija nedisponuoja operatyvine informacija, jog J. B. būtų galėję nužudyti kiti asmenys, nėra pakankamai patikimas įrodymas.

Apeliantas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, D. P. ir Z. B. civilinius ieškinius atmesti.

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis apeliaciniame skunde neigdamas savo kaltę dėl J. B. nužudymo, iš esmės atkartoja pirmosios instancijos teisme išsakytas prielaidas apie tai, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati arba būti sužalota ne jo, bet kitų asmenų.

Pirmosios instancijos teismas išanalizavo nuteistojo A. G. parodymus, sugretino juos su kitais byloje surinktais įrodymais ir išsamiais motyvais paneigė visas nuteistojo prielaidas. Iš nuosprendyje apygardos teismo atliktos nuteistojo parodymų analizės matyti, kad A. G. bylos tyrimo eigoje keitė savo parodymus, priderindamas juos prie bylos medžiagos. Apygardos teismo nuosprendyje iš esmės paneigtos A. G. apeliaciniame skunde nurodytos prielaidos, kurias jis kėlė ir pirmosios instancijos teisme, kad J. B. galėjo susižaloti pati arba būti sužalota kitų asmenų.

Vieni iš duomenų, kuriais nuosprendyje grindžiama nuteistojo kaltė, yra A. G. teismo medicinos ekspertizė (t. 2, b. l. 109). Jos metu ant A. G. kūno be kitų sužalojimų nustatyti ir odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, neatmetant buvusios kovos ar savigynos galimybės. Šiuos jį kaltinančius duomenis apeliantas bandė aiškinti tuo, kad ranką jis susižalojo ne suduodamas smūgius nukentėjusiajai, bet iš pat ryto kapodamas malkas. Tačiau, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, A. G. sodyboje prie malkinės gulėjo nesupjautos malkos, malkinėje sudėtos kaladės, kapotų (skaldytų) malkų nesimatė, nebuvo ir malkų kapojimo pėdsakų. Be to, liudytojas R. M. patvirtino, jog 2005-07-15 apie 10-11 val. gatvėje sutiko neblaivų į namus grįžtantį su degtinės buteliu rankose A. G. . Liudytoja R. B. parodė, kad tą pačią dieną, apie 19-20 val., parduotuvėje taip pat matė stipriai apsvaigusį nuteistąjį. Remdamasis šiais duomenimis pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė A. G. teiginius apie tai, kad jis ranką susižalojo 2005-07-15 ryte kapodamas malkas.

Vėliau, bylą nagrinėjant teisme, A. G. parodė, jog dešinės rankos plaštaką jam sužalojo policijos pareigūnai, kai vežant į psichiatrijos įstaigą psichiatrijos ekspertizės atlikimui, jis bandė pabėgti iš automobilio. Šią nuteistojo versiją kategoriškai paneigia faktas, kad teismo psichiatrijos ekspertizė A. G. buvo atlikta 2006-06-09, t. y. praėjus beveik metams po 2005-07-20 rankos sužalojimų nustatymo.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad sužalojimai jam nustatyti tik praėjus keturioms dienoms po įvykio, taip leisdamas suprasti, jog tai paneigia galimybę, kad juos jis patyrė suduodamas smūgius nukentėjusiajai. T. A. teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad teismo medicinos ekspertizės akte nurodyta, kad A. G. nustatyti sualojimai, tarp jų ir dešinės plaštakos srityje, padaryti 4-7 paras iki apžiūros, kuri atlikta 2005-07-20. Taigi A. G. nustatytų sužalojimų padarymo laikas atitinka nukentėjusiosios sužalojimo laiką.

Savo apeliaciniame skunde A. G. tvirtina, kad dėl nuolatinio girtavimo nebeprisimena, kaip susižalojo ranką, gal kapodamas ar nešiodamas malkas, o gal girtas griūdamas. Tokie apelianto teiginiai, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, vertintini kritiškai ir atmestini.

Apeliaciniame skunde, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, A. G. kelia prielaidą, kad J. B. galėjo mirti nuo pačios patirtų sužalojimų.

Ikiteisminio tyrimo metu, A. G. iškėlė versiją, jog J. B. mirtinai susižalojo galvą iš lovos nukrisdama ant grindų. Apeliantas savo parodymuose teigė, kad jam gulint lovoje šalia J. B. , jis pastebėjo, kaip nukentėjusioji lovoje staiga atsisėdo ir išgriuvo iš lovos. Pasak apelianto, jis pastebėjo, kad nukentėjusioji nebekvėpuoja. Tokį J. B. susižalojimo mechanizmą paneigia teismo medicinos ekspertizių išvados. Jose nurodoma, kad sužalojimai galvoje, nuo kurių ir kilo nukentėjusiosios mirtis, galėjo būti padaryti 3-4 smūgių pasekoje, duomenų apie griuviminę galvos traumą nėra.

Bylą nagrinėjant apygardos teisme bei apeliaciniame skunde A. G. pateikė naują versiją, jog J. B. , jam miegant, galėjo nakties metu išeiti iš namų ir būti sumušta kitų asmenų. Tačiau ir šią A. G. versiją paneigia byloje surinkti įrodymai.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pirmiau minėtos teismo ekspertizės išvados paneigia galimybę, kad nukentėjusioji mirtinai susižalojo griūdama iš lovos, tačiau jos nepaneigia paties išgriūvimo fakto. Nuteistasis, kaip minėta, tvirtino, kad nukentėjusioji naktį (tiksliai negalėjo nurodyti kurią valandą) išgriuvo iš lovos ir daugiau nebesikėlė bei nebekvėpavo. Gulinti šalia lovos ji rasta ir apžiūrint įvykio vietą. Šie duomenys leidžia teigti, kad nukentėjusioji buvo sumušta ir jai sužalojimai padaryti iki jai išgriūnant iš lovos. Nors A. G. girdėjo nukentėjusiąją išgriūnant iš lovos, tačiau nenurodė, kad būtų girdėjęs, kaip atsikėlusi iš lovos ji kur nors eitų, darytų laukujas duris ar keltų kitokį triukšmą. Tai iš dalies paneigia A. G. teiginius, jog ji galėjo naktį išeiti ir būti sumušta pašalinių asmenų.

Be to, visi byloje apklausti liudytojai, kurie 2005-07-15 buvo užėję pas A. G. , t. y. V. P. , R. M. ir J. M. , parodė, kad jiems būnant pas A. G. , J. B. gulėjo lovoje. Ryte, apie 10-11 val., lovoje ją matė liudytojas R. M. , vėliau, apie 17-18 val. - J. M. , o dar vėliau, apie 19.00 val. – V. P. .

Apklausiamas įtariamuoju (t. 2, b. l. 79), A. G. parodė, jog J. B. , eidama miegoti, nusirengė iki pusės. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai R. M. bei V. P. , duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas R. M. patvirtino, jog 2005-07-15, apie 10-11 val., matė lovoje ant pilvo gulinčią J. B. be kelnaičių, nuogomis šlaunimis, o liudytoja V. P. patvirtino, jog 2005-07-15 apie 19 val., atėjusi pas A. G. , matė J. B. lovoje pusiau nuogą, tik su marškiniais. Nors teisminio nagrinėjimo metu liudytojas R. M. nepavirtino šios aplinkybės, o V. P. nebuvo apklausta, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duoti jų parodymai svarbūs tikrinant kitus bylos duomenis, šiuo atveju - A. G. parodymus. Atkreiptinas dėmesis ir į tai, kad įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog J. B. lavonas rastas aprengtas būtent taip, kaip nurodė nuteistasis ir kaip ją lovoje gulint matė liudytojai, t. y. nuo juosmens apnuoginta apatine kūno dalimi.

Šie pirmiau nurodyti bylos duomenys leidžia teigti, kad J. B. jau nuo 2005-07-15 ryto iki pusės nuoga gulėjo lovoje ir nesikėlė, tokia ji buvo rasta ir mirusi, o tai, savo ruoštu, paneigia nuteistojo prielaidas apie tai, kad ji naktį galėjo išeiti iš namų ir būti sumušta kitų asmenų.

Norėdamas pagrįsti savo prielaidą apie tai, kad nukentėjusiąją sumušė kiti asmenys, nuteistasis pirmosios instancijos teisme teigė, jog apie tai, kad miestelyje J. B. buvo sumušę nepažįstami asmenys, jam pasakojusi liudytoja I. S. . Tačiau akistatos metu, I. S. paneigė šiuos A. G. teiginius.

Kaip matyti iš bylos duomenų, įvykio, kurio metu buvo sumušta J. B. , liudytojų, byloje nenustatyta. Prieš pat mirtį nukentėjusiąją matę liudytojai V. P. , R. M. ir J. M. nematė, kad nuteistasis būtų mušęs nukentėjusiąją, jie nematė, ar jai gulint lovoje buvo sumuštas jos veidas. Tačiau byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad sužalojimai J. B. padaryti laikotarpiu tarp 2005 m. liepos 14 d., 14.00 val. ir liepos 16 d., 06.00 val. Kaip pripažino ir pats nuteistasis, per visą tą laiką nuo 2005-07-07 iki pat mirties, pas jį į namus atvykusi ir gyvenusi J. B. , niekur iš jų nebuvo išėjusi, pašaliniai asmenys (išskyrus minėtus liudytojus) į namus taip pat atėję nebuvo. Šie duomenys leidžia teigti, kad nukentėjusiosios mirtį sukėlusius sužalojimus galvoje galėjo padaryti tik A. G. . O tai, kad būtent jis juos ir padarė, patvirtina pirmiau aptarti įrodymai. Bylos duomenimis paneigta galimybė, kad nukentėjusioji būtų susižalojusi pati. Pas A. G. lankęsi liudytojai šių sužalojimų nukentėjusiajai taip pat nepadarė. Kiti asmenys šių sužalojimų padaryti negalėjo, nes, kaip minėta, laikotarpiu, per kurį jai buvo padaryti mirtį sukėlę sužalojimai, J. B. niekur išėjusi nebuvo, o į namus pašaliniai asmenys taip pat nebuvo atėję. Su J. B. tuo laikotarpiu buvo tik nuteistasis A. G. ir nors jis neigia sudavęs smūgius nukentėjusiajai, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Be pirmiau aptartų duomenų A. G. kaltę netiesiogiai patvirtina ir tai, kad kaip tik tuo laikotarpiu, kuomet sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajai, dešinės rankos plaštaką susižalojo ir pats nuteistasis. Nors jis neigė, jog tai įvyko suduodant smūgius J. B. , tačiau logiško ir motyvuoto paaiškinimo, kaip tai įvyko, nepateikė. Bandydamas paneigti savo kaltę, apeliantas kėlė versijas apie tai, kad ranką susižalojo kapodamas malkas, vėliau – kad priešindamasis policijos pareigūnams, tačiau abi šios versijos teismo buvo motyvuotai paneigtos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. G. neigė apskritai kada nors vartojęs smurtą prieš J. B. , tačiau nukentėjusioji D. P. patvirtino, jog J. B. jai pasakojusi, kad A. G. pastarąją mušdavo, matė ant jos kūno sumušimo žymes.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas, teisėtas, jame padarytos išvados atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl tenkinti A. G. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi L. R. BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.