- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- I-35-279/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00063-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- Z. B.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Darius Staškevičius
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. B. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas Z. B. skundais (b. l. 2-5, 47-50) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) viršininko 2012-02-27 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo patenkinti prašymą“, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo iš darbo; 2) įpareigoti Panevėžio AVPK priimti sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu nuo 2012 m. kovo 8 d.; 3) panaikinti Panevėžio AVPK 2012-04-20 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl inspektoriaus Z. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“. Pareiškėjas, pagrįsdamas pirmąjį ir antrąjį skundo reikalavimus, nurodo, kad atsakovo atsisakymu patenkinti jo prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos išleidžiant jį pensiją, pažeidžiama jo teisė į pensiją, kurią garantuoja Konstitucija, taip pat Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (toliau – Įstatymas). Jis paaiškino, jog faktinę tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 1993 m. vasario 4 d., jo tarnybos stažas pensijai gauti yra 20 metų, t. y. jis yra įgijęs teisę į valstybinę pareigūno pensiją, todėl šiai dienai jis atitinka Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas – yra subjektas, kuris įstatymiškai turi teisę gauti valstybinę pareigūno pensiją (toliau – pareigūno pensija) ir atitinka nustatytas sąlygas, kurioms esant pareigūno pensija yra skiriama ir išmokama. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog valstybė, nustatydama tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas (išėjimas iš tarnybos, tarnybos stažas, amžius ir kt.), įgyja teisę į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją už tarnybą, kartu prisiima įsipareigojimą tokią pensiją paskirti ir ją mokėti (pvz., Konstitucinio Teismo 2003-07-07, 2003-12-03, 2004-12-13 nutarimai). Vertinant konstitucinę doktriną, būtent įstatyme turi būti įtvirtintos nuostatos, ribojančios ar kitaip suvaržančios asmens teisę į pensiją, taip pat asmens teisę nutraukti tarnybos santykius ir išeiti į pensiją, kai tuo tarpu šiuo atveju tokią teisę – jo įgytą teisę išeiti į pensiją ir gauti pensinį aprūpinimą – varžo Panevėžio AVPK, kuris neveikia taip, kaip nustatyta įstatymuose ir nepriima įsakymo dėl jo atleidimo iš tarnybos dėl išėjimo į pensiją. Nei vienas jo statusą reglamentuojantis teisės aktas nenustato ribojimo išeiti į pensiją ir gauti paskirto dydžio pareigūno pensiją dėl jo atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo. Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnų pensija neskiriama asmenims, nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą. Tuo tarpu pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas joks teismo sprendimas, kuriuo jis būtų laikomas nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl akivaizdu, jog nėra objektyvių aplinkybių, dėl ko pareigūnų pensija jam nebūtų paskirta. Pareigūnas iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją atleidžiamas pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą, o Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnyje nustatyta, jog pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu, taip pat dėl išėjimo į pensiją, prašymas pateikiamas vadovui ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma nustatanti, kad pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po 14 kalendorinių dienų termino pasibaigimo ar vadovo sutikimu – nepasibaigus šiam terminui. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, atsakovas pažeidžia imperatyvias teisės normas, nepagrįstai vienašališkai kitaip traktuodamas ir taikydamas įstatymuose nustatytas nuostatas, reglamentuojančias tarnybos santykių pasibaigimą dėl išėjimo į pensiją. Pareiškėjas, pagrįsdamas trečiąjį skundo reikalavimą, nurodo, jog įsakymas dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas, tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant įtvirtintą tvarką. Pirma, jis nebuvo supažindintas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, kadangi atsisakymas pasirašyti pranešime buvo įformintas nesilaikant nustatytos tvarkos, t. y. pasirašė tik tikrintojas ir dar vienas pareigūnas, nors turėtų pasirašyti iš viso trys asmenys. Pažeidus šią nuostatą, buvo apribotos jo teisės gintis nuo pareikštų įtarimų, būti supažindintam, dėl kokios veikos jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, taip pat neišaiškinta jo teisė turėti gynėją, teikti paaiškinimus, susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada, skųsti tikrintojo veiksmus. Antra, tarnybinio patikrinimo išvadoje (toliau – ir Išvada) konstatuota, jog jis savo veiksmais sulaužė duotą priesaiką, sumenkino policijos autoritetą ir sugriovė pasitikėjimą šia institucija ir taip pažemino pareigūno vardą, tačiau, pareiškėjo manymu, jis veiksmų, žeminančių pareigūno vardą, neatliko. Pareiškėjas pripažino, jog 2012 m. sausio 2 d. susitikęs su draugu, automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus, dėl to jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tačiau kategoriškai nesutinka su tuo, jog jis pats vairavo automobilį neblaivus ir sukėlė eismo įvykį. Dėl šių pažeidimų jis nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn, joks teismo ar policijos nutarimas nėra priimtas. Išvadoje taip pat konstatuota, jog jis automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus su dviem draugais, vėliau leido neblaiviam asmeniui vairuoti automobilį. Šie teiginiai pagrįsti tik tikrintojo spėlionėmis, o ne faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas pripažįsta, jog jis su draugu Mariumi vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau kitas asmuo, kurio vardo neprisimena, alkoholinių gėrimų negėrė, buvo blaivus, todėl šiam asmeniui ir patikėjo vairuoti savo automobilį. Tai, kad minėtas asmuo, padaręs eismo įvykį, pabėgo iš eismo įvykio vietos, nesudaro pagrindo vertinti, jog jis buvo neblaivus. Išvadoje taip pat nepagrįstai teigiama, jog jis pasipriešino policijos pareigūnams ir trukdė jiems atlikti savo pareigas, nustatinėjant įvykio aplinkybes. Priešingai, jis prašė policijos pareigūnų padėti surasti parke pabėgusius draugus, tačiau jo prašymas buvo suprastas kaip priešinimasis policijos pareigūnams. Toks jo veiksmų vertinimas niekuo nepagrįstas, kadangi nėra priimtas joks teismo nutarimas, nustatantis jo atsakomybę už pasipriešinimą policijos pareigūnams. Atliekant tarnybinį patikrinimą, visiškai nebuvo vertinta, jog dėl eismo įvykio jis patyrė didžiulį šoką ir pateko į stresinę situaciją, nevertinta, ar įvykio aplinkybės galėjo turėti įtakos jo psichinei būklei, tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai, neištyrus visų svarbių faktinių aplinkybių. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus mano, kad jo skundas turėtų būti patenkintas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas advokatas D. Staškevičius prašė analogiškais argumentais tenkinti skundo reikalavimus.
Atsakovo Panevėžio AVPK atstovė D. R. teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pagrįsdama nesutikimą su pirmuoju ir antruoju pareiškėjo skundo reikalavimais, nurodė, jog Panevėžio AVPK, atsisakydamas patenkinti pareiškėjo prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama praktika analogiškose bylose. LVAT, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnį („Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai“), yra suformavęs praktiką, pagal kurią atsakovas turi teisę, iki bus atliktas tarnybinis patikrinimas dėl asmens, dėl kurio atliekamas patikrinimas, veiksmų, neatleisti jo iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ta pati nuostata taikytina ir tuo atveju, kai galbūt pažeminęs pareigūno vardą asmuo siekia pasitraukti iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu. Atstovė taip pat paaiškino, jog 2012 m. sausio 3 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo, nes jis 2012 m. sausio 3 d. apie 0 val.19 min. padarė techninį eismo įvykį būdamas neblaivus, sulaikomas pasipriešino policijos pareigūnui ir saugos tarnybos darbuotojui, dėl ko buvo panaudota speciali priemonė – elektroimpulsinis prietaisas TASER X26. Pareiškėjas 2012-01-31 pateikė prašymą atleisti jį iš pareigų jo paties prašymu, tačiau Panevėžio AVPK 2012-01-31 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymas nebuvo patenkintas. Pareiškėjas 2012-02-23 pateikė prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją, tačiau pareiškėjas buvo pakartotinai informuotas, kad jo prašymas nebus patenkintas, nes dėl jo veiksmų, padarytų anksčiau nei pateiktas prašymas, yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo. Atsakovo atstovė, pagrįsdama nesutikimą su pareiškėjo skundo trečiuoju reikalavimu, nurodė, kad tarnybinis patikrinimas dėl aukščiau nurodytų pareiškėjo veiksmų atliktas nepažeidžiant nustatytos tarnybinių aptikrinimų atlikimo tvarkos, pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo 2012-01-16 pareiškėjui išsiųstas AB „Lietuvos pašto“ registruota siunta, tačiau siuntos Z. B. neatsiėmė. Vėliau 2012-02-03 VšĮ Panevėžio poliklinikoje pareiškėjui įteiktas pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, kurį pastarasis perskaitė ir grąžino, pasirašyti atsisakė ir paaiškinimų neteikė. Ne kartą buvo vykta pas pareiškėją į namus, tačiau niekas neįleido. Visa tai rodo, jog pareiškėjas tyčia vengė paimti pranešimą, jį perskaitęs paaiškinimo neteikė, visiškai nesidomėjo atliekamu tarnybiniu patikrinimu, todėl laikyti, jog jo teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo metu buvo apribotos ir jam nesuteikta galimybė gintis nuo pareikštų įtarimų, nėra pagrindo. Pabrėžė, jog Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p. reglamentuoja pareigūno atleidimą iš tarnybos, jei jis savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, tai yra savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas, nesusijęs su tarnybinės nuobaudos paskyrimu. Atsakovo atstovė taip pat nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2012-01-03 eismo įvykio vietoje ne tarnybos metu neuniformuotas buvo neblaivus, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir nurodymų, trukdė jiems atlikti tarnybos pareigas, pasipriešino policijos pareigūnams ir tokiu savo elgesiu pažemino pareigūno vardą. Tiriant eismo įvykį, į policiją 2012-01-05 buvo atvykęs pilietis J. V., kuris bandė prisiimti kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, tačiau vėliau paaiškėjo, jog tai jį padaryti prašė Z. B., pasiūlęs už tai piniginį atlygį. Tai patvirtina nesuderinamą su pareigūno vardu pareiškėjo elgesį. Z. B. skunde nurodomi teiginiai, jog jis po eismo įvykio bėgo į parką gaudyti iš eismo įvykio pabėgusių savo draugų ir dėl to priešinosi jį sulaikyti bandžiusiam policijos pareigūnui, tėra tik gynybinė pareiškėjo taktika, kadangi tokie jo teiginiai prieštarauja policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms įvykio aplinkybėms. Visi aukščiau nurodyti argumentai rodo, jog pareiškėjo skundas neturėtų būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio AVPK pagal Panevėžio AVPK Patrulių kuopos patrulio V. G. 2012-01-03 tarnybinį pranešimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), Panevėžio AVPK viršininko 2012-01-03 nurodymu pradėtas tarnybinis patikrinimas Z. B. atžvilgiu, įtariant, kad jis gali būti padaręs tarnybinį nusižengimą (pažeminęs pareigūno vardą), t. y. 2012-01-03 apie 0val.19 min. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, jis vairavo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (girtumas – 1,11 promilių), sukėlė eismo įvykį, be to, pats būdamas policijos pareigūnu, nevykdė teisėtų kitų policijos pareigūnų reikalavimų – priešinosi policijos pareigūnams. Pareiškėjas 2012-02-03 supažindintas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo (dėl policijos pareigūno vardą žeminančios veikos), tačiau jį pasirašyti ir paimti atsisakė (b. l. 19). Pareiškėjas 2012-01-30 pateikė prašymą (b. l. 20) atleisti jį iš vidaus tarnybos Panevėžio AVPK kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialisto pareigų jo paties prašymu nuo 2012 m. vasario 15 d., tačiau 2012-01-31 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo patenkinti prašymą“ (b. l. 24) pareiškėjui pranešta, jog jo prašymas nebus tenkinamas, kadangi dėl jo veiksmų atliekamas tarnybinis patikrinimas ir yra įtariama, kad jis savo veiksmais, padarytais anksčiau nei pateiktas prašymas atleisti iš pareigų, pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjas 2012-02-22 pakartotinai pateikė prašymą Panevėžio AVPK viršininkui, prašydamas išleisti jį į pensiją nuo 2012 m. kovo 5 d. (b. l. 23). Panevėžio AVPK 2012-02-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo patenkinti prašymą“ pakartotinai informavo pareiškėją, kad negali tenkinti jo prašymo dėl atleidimo iš darbo, nes dėl jo veiksmų, padarytų anksčiau nei pateiktas prašymas atleisti iš vidaus tarnybos, atliekamas tarnybinis patikrinimas ir įtariama, kad jis savo veiksmais pažemino pareigūno vardą (b. l. 21). Nesutikdamas su tokiu Panevėžio AVPK sprendimu, pareiškėjas skundžia jį teisme, prašydamas panaikinti minėtą sprendimą ir įpareigoti atsakovą tenkinti jo prašymą, atleidžiant iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją.
Byloje taip pat nustatyta, kad Panevėžio AVPK viršininko 2012-01-03 nurodymu atlikus tarnybinį patikrinimą, 2012-04-20 surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-38). Išvadoje konstatuota, kad Z. Balčiauskas 2012-01-03 Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, įvykio vietoje buvo neblaivus, leido kartu su juo alkoholį vartojusiems draugams vairuoti jo automobilį ir pats kartu važiavo, turėdamas pareigą iš karto pranešti policijai apie padarytą pažeidimą, to nepadarė, pasipriešino į eismo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, nevykdė teisėtų jų nurodymų ir reikalavimų, bandė pabėgti iš eismo įvykio vietos. Todėl pasiūlyta atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Panevėžio AVPK viršininkas 2012-04-20 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atleido iš vidaus tarnybos 2012-04-23 inspektorių Z. B. pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą – jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą (b. l. 31). Nesutikdamas su tokiu įsakymu, pareiškėjas skundžia jį teisme.
Policijos pareigūnų, kaip statutinių valstybės tarnautojų, statusą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, taip pat kitus tarnybos ypatumus reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pareigūnai turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal įstatymą, reglamentuojantį pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama, kur, be kita ko, nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ištarnavusiems 20 ir daugiau metų (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnyje reglamentuoti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytas šiai bylai aktualus vienas iš pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindų – jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. Atleidimo iš vidaus tarnybos pareigūno prašymu tvarką detaliau reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnis, pagal kurį pareigūno prašymas nutraukti vidaus tarnybą pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų (1 dalis). Pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pasibaigimo, o vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu – ir nepasibaigus šiam terminui (2 dalis). Pareigūnas turi teisę atšaukti savo prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik vidaus reikalų įstaigos vadovo sutikimu (3 dalis).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Z. B. tarnybą policijoje pradėjo 1992 m. vasario 8 d. prisiekdamas, pareiškėjo tarnybos stažas pensijai gauti yra daugiau nei 20 metų, todėl jis yra įgijęs teisę į valstybinę pareigūno pensiją bei atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas, kurioms esant valstybinė pensija yra skiriama ir mokama.
Tačiau nagrinėjamoje byloje aktualus ir Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas dar vienas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kuomet pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punkte apibrėžta sąvoka „Pareigūno vardo pažeminimas“, kuria nustatyta, jog tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pareigūno vardo pažeminimas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų įtvirtintas kaip savarankiškas ir pakankamas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo aspektu (pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-231/2008, Nr. A662-1409/2010, Nr. A438-230/2011) yra pažymėjęs, kad atleidimas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą yra imperatyvi šiame statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bei ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ (toliau – Tvarka) patvirtintos Tvarkos 35 punkte (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi įsakymo redakcija, galiojusi iki 2013-08-28) buvo imperatyviai įtvirtinta, kad atsiradus Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 12 punktuose numatytiems atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindams, pradėta tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra turi būti nutraukiama, jei jos neįmanoma užbaigti per Statuto 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnis nenumato jokio ribojimo ir išlygų, kuomet pareigūnui, turinčiam teisę išeiti į pensiją ir pateikusiam tokį prašymą, gali būti neleidžiama pasinaudoti savo konstitucine teise – gauti pensiją (Konstitucijos 52 straipsnis), o Statuto 55 straipsnio 2 dalies nuostatos netgi numato privalomą tokio pareigūno atleidimą kitą dieną po šio straipsnio 1 dalyje numatyto termino pasibaigimo.
Minėta, kad pareiškėjo prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją atsakovas gavo 2012-02-23 (b. l. 6-7). Byloje ginčo dėl Z. B. tarnybos stažo, sudarančio teisines prielaidas ne tik prašymui dėl išėjimo į pensiją pateikti, bet ir tokiam prašymui spręsti, nėra. Vadinasi, pareiškėjui realizavus įstatymu suteiktą teisę ir išreiškus savo tikrąją valią, vėliausiai po 14 kalendorinių dienų turėjo būti išspręstas jo atleidimo iš vidaus tarnybos klausimas. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, ar dėl galimo pareiškėjo policijos pareigūno vardo pažeminimo buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, kadangi pagal Tvarkos 35 punkto nuostatą, pradėta tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra turėjo būti nutraukta, jei jos nebuvo įmanoma užbaigti per Statuto 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, t. y. per 14 kalendorinių dienų, juolab, kad atsakovas nėra imperatyviai įpareigojamas atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo policijos pareigūno vardo pažeminimo (ši procedūra nėra privaloma).
Teismas vertina, kad nurodytas teisinis reglamentavimas nenumato jokio šio klausimo atidėjimo terminų ir įstatyminių pagrindų, todėl atsakovas visiškai teisiškai nemotyvuodamas, ginčijamu sprendimu atsisakė atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją.
Pagal aukščiau paminėtas Vidaus tarnybos statuto teisės normas pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją yra savarankiškas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kurio taikymas išimtinai priklauso nuo paties pareigūno valios. Statuto 55 straipsnyje nustatytas 14 dienų terminas yra aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžtas kaip saistomas tik su pareigūno valios būti atleistam iš vidaus tarnybos išreiškimo diena. Esant situacijai, kai pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančio poelgio faktai yra nustatomi (paaiškėja) per Statuto 55 straipsnyje nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą, turi būti priimti šiuos faktus atitinkantys sprendimai patraukti pareigūną tarnybinėn atsakomybėn arba atleisti jį pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą dėl poelgio, pažeminusio pareigūno vardą, tačiau nustatytu terminu nepaaiškėjus faktui apie padarytą tarnybinį nusižengimą, pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos savo noru pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą nesvarbu, kad jo patraukimo drausminėn atsakomybėn ar atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo procedūros nėra pasibaigę. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnis nenumato jokių ribojimo ir išlygų, kuomet pareigūnui, turinčiam teisę išeiti į pensiją ir pateikusiam tokį prašymą, gali būti neleidžiama pasinaudoti savo konstitucine teise, o šio statuto 55 straipsnio 2 dalies nuostatos numato privalomą tokio pareigūno atleidimą kitą dieną po šio straipsnio 1 dalyje numatyto termino pasibaigimo. Tai reiškia, kad nėra jokių įstatyminių kliūčių atleisti pačiam prašant į pensiją, tačiau atsakovas to nedaro ir taip elgiasi visiškai teisiškai nemotyvuodamas. Tvarkos 35 punkto nuostatos įpareigoja instituciją, kad esant situacijai, kuomet pareigūnas išreiškia valią išeiti į pensiją, drausminės nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama ir iškyla būtinybė praėjus 14 dienų nuo prašymo įteikimo, tuoj pat spręsti darbuotojo atleidimo klausimą. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas (pvz., LVAT 2014-02-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-287/2014, 2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-822/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nurodytas Vidaus tarnybos statuto normas šio teisės akto normų, reglamentuojančių teisinius santykius dėl pareigūno patraukimo drausminėn atsakomybėn ir jo atleidimo iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, kontekste, konstatavo, kad pareigūno teisė būti atleistam iš vidaus tarnybos savo noru (jo paties prašymu) ir jo vadovo pareiga šią teisę įgyvendinti Statuto tiesiogiai nėra saistoma tokio pareigūno atžvilgiu pradėtu (ir vykdomu) tarnybiniu patikrinimu, kurio tikslas – nustatyti pareigūno galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo arba pareigūno vardo pažeminimo faktus. Esant situacijai, kai paminėtas 14 dienų terminas sueina (pasibaigė), pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos savo noru pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 12 punktą nesvarbu, kad dar tęsėsi (nepasibaigė) jo patraukimo drausminėn atsakomybėn ar atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo procedūros. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir įstatymą įgyvendinančio teisės akto – Tvarkos – nagrinėjamo ginčo atsiradimo metu galiojusi imperatyvi specialioji (aptariamai situacijai išspręsti skirta) norma – 35 punktas (2003-08-27 įsakymo Nr. 1V-308 redakcija), pagal kurį, atsiradus Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 12 punktuose numatytiems atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindams, pradėta tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra turi būti nutraukiama, jeigu jos neįmanoma užbaigti per Statuto 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (LVAT 2014-02-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-287/2014). Šioje byloje teismas reikšmingų aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo suformuotos praktikos, nenustatė.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei argumentus, teismas konstatuoja, kad atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą išleisti jį į pensiją, pažeidė imperatyvias Vidaus tarnybos statuto nuostatas, tokiu būdu apribodamas pareiškėjo teisę išeiti iš vidaus tarnybos ir gauti pensiją.
Pažymėtina, jog pagal bendrąjį teisės principą, iš neteisės neatsiranda teisė (ex injuria non oritur jus). Todėl pripažinus, jog atsakovas 2012-02-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2012-02-22 prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją nuo 2012 m. kovo 5 d., tolesni atsakovo veiksmai, kuomet pareiškėjo atžvilgiu toliau buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, kuris nebuvo baigtas per Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnyje nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą (t. y. per laikotarpį, kai atsakovas turėjo pareigą išspręsti jo prašymo dėl išėjimo į pensiją klausimą), ir pareiškėjas Panevėžio AVPK viršininko 2012-04-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atleistas iš vidaus tarnybos 2012 m. balandžio 23 dieną pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą), taip pat nelaikytini teisėtais ir pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, šis atsakovo įsakymas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu teismas,
nusprendžia:
pareiškėjo skundą patenkinti.
Panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-02-27 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo patenkinti prašymą“.
Panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-04-20 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl inspektoriaus Z. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“.
Įpareigoti atsakovą Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išspręsti pareiškėjo Z. B. 2012-02-22 prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.