- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2-523-553/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00792-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos „Azzara“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Vilniaus nemokumo administratoriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos „Azzara“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi Viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Azzara“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“. 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi VšĮ „Azzara“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. 2021 m. sausio 28 d. įvyko VšĮ „Azzara“ kreditorių susirinkimas.
Šalies argumentai
2. Byloje nemokumo administratorius 2021 m. vasario 11 d. pateikė teismui skundą, kurį tą pačią dieną patikslino, prašydamas panaikinti 2021 m. sausio 28 d. VšĮ „Azzara“ kreditorių susirinkimo sprendimą 2-uoju darbotvarkės klausimu: parduoti 7 dalis VšĮ „Vilnius 2035“, rinkos vertė 7 Eur, kreditorei G. Š. už 7 Eur; panaikinti 2021 m. sausio 28 d. VšĮ „Azzara“ kreditorių susirinkimo sprendimą 3-uoju darbotvarkės klausimu: parduoti 500 dalių VšĮ „Jono Meko fondas“, rinkos vertė 144,81 Eur, kreditorei G. Š. už 144,81 Eur; iš suinteresuotų asmenų (kreditorių) G. Š., J. N., E. S., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BNA Grupė“ likviduojamos įstaigos naudai solidariai priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
2.1. Kreditorių susirinkimas sprendimais nenustatė pradinės turto pardavimo kainos, nesivadovavo didžiausios kainos principu ir nurodė turtą parduoti konkrečiam asmeniui. Tokie kreditorių veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) 85 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 86 straipsnio 4 daliai.
2.2. Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos leidžia turimas dalininko teises parduoti už didesnę kainą, nei dalininko įnašas.
Atsiliepimas
3. Kreditoriai UAB „BNA GRUPĖ“, G. Š., E. S. ir J. N. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
3.1. JANĮ 86 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytinių parduodamą turtą. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška, teismo įsikišimas pateisinamas tik išimtiniais atvejais. Kreditoriai turėjo teisę siūlyti tokį turto pardavimo būdą, kuris ir buvo patvirtintais kreditorių susirinkime nutarimais.
3.2. VšĮ „Jono Meko fonas“ ir VšĮ „Vilnius 2035“ dalių rinkos vertes fiksavo pats nemokumo administratorius. Be to, nemokumo administratoriui buvo pateikti visi duomenys apie VšĮ „Jono Meko fondas“ ir VšĮ „Vilnius 2035“ turtinę situaciją. Šios dalys nėra likviduojamos VšĮ „Azzara“ turtas ir dalių pardavimo būdas niekaip nelemia didesnės naudos VšĮ „Azzara“ kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi netenkino nemokumo administratoriaus MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. sausio 28 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu, procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo, todėl vertino priimtų sprendimų teisėtumą.
3. Teismas nurodė, jog skundžiamais 2-uoju ir 3-uoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais kreditoriai nustatė turto pardavimo tvarką, taip pat patvirtino turto pardavimo kainą. Kreditorių susirinkimas nubalsavo, kad tiek VšĮ „Azzara“ dalys, esančios VšĮ „Vilnius 2035“, tiek VšĮ „Jono Meko fondas“, parduodamos kreditorei G. Š. už atitinkamą kainą. Tai reiškia, kad kreditoriai realizavo savo susirinkimo teises, įtvirtintas JANĮ 86 straipsnyje.
4. Teismas nepritarė teiginiui, kad nebuvo nustatyta pradinė turto pardavimo kaina. Iš byloje esančių balsavimo biuletenių teismas nustatė, kad nemokumo administratorius siūlė patvirtinti tiek 7 dalių VšĮ „Vilnius 2035“, tiek 500 dalių VšĮ „Jono Meko fondas“ pardavimo kainas, tačiau kreditoriai nubalsavo nepritarti tokiam nemokumo administratoriaus pasiūlymui. Taigi, kreditoriai savo poziciją išreiškė, pagrįstai nustatė konkrečią turto pardavimo tvarką bei patvirtino turto pardavimo kainą, kuria pageidauja minėtą turtą realizuoti.
5. Teismas pažymėjo, jog kreditorių susirinkimo 2 ir 3 klausimais taip pat buvo nutarta nepavesti administratoriui rinkti pasiūlymus ir parduoti turtą: 7 dalis VšĮ „Vilnius 2035“, didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui; 500 dalių VšĮ „Jono Meko fondas“, didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Šių kreditorių susirinkimo sprendimų nemokumo administratorius neskundė, todėl net ir skundo tenkinimo atveju teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.
6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iš likusio viešosios įstaigos turto dalininkams grąžinamas turtas, kurio bendra vertė negali būti didesnė nei dalininkų kapitalas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt., atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus.
7. Teismo vertinimu, kreditoriai pagrįstai įvertino realią galimybę parduoti turtą, tikėtiną realizavimo trukmę, naudą, todėl priimdami sprendimus vadovavosi JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintais principais ir pagrįstai nusprendė parduoti 7 dalis VšĮ „Vilnius 2035“ kreditorei G. Š. už 7 Eur ir parduoti 500 dalių VšĮ „Jono Meko fondas“ kreditorei G. Š. už 144,81 Eur. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kreditoriai detaliai išanalizavo VšĮ „Vilnius 2035“ ir VšĮ „Jono Meko fondas“ dalių tikėtinas rinkos vertes. Teismas pažymėjo, jog VšĮ „Vilnius 2035“ įsteigta formuojant 10 Eur dalininkų įnašą. VšĮ „Vilnius 2035“ realiai jokios veiklos nevykdo, jokio turto neturi, taip pat iš 2020 m. kovo 31 d. balanso nustatytas 7 808 Eur nuostolis, 2020 m. kovo 31 d. veiklos rezultatų ataskaitoje nurodyta, kad veiklos rezultatas – 1 953 Eur. VSDFV yra areštavusi įstaigos sąskaitą. Tuo tarpu, VšĮ „Jono Meko fondas“ dalių vertė 144,81 Eur. VšĮ „Jono Meko fondas“ sąskaitos taip pat yra areštuotos. Iš 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad įstaiga turi 16 963 Eur nuostolį, kreditoriai nurodo, kad įstaiga nevykdo veiklos, neturi jokio nekilnojamojo turo, įstaigos dalininkų įnašų vertė – 144,81 Eur. Taigi, net nemokumo administratoriui ketinant parduoti turtą už didesnę kainą, nei dalininko įnašas, tokia teorinė galimybė sunkiai įmanoma, nes tiek VšĮ „Vilnius 2035“, tiek VšĮ „Jono Meko fondas“ veikia nuostolingai, t.y. abejotina, kad atsirastų pirkėjas, pirksiantis dalis už didesnę kainą, nei dalininko įnašas, jokių įrodymų dėl to nemokumo administratorius nepateikė.
8. Teismas darė išvadą, jog netenkinus skundo, nemokumo administratorius neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
1. Pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto VšĮ „Azzara“ nemokumo administratorė MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2021 m. sausio 28 d. VšĮ „Azzara“ kreditorių susirinkimo sprendimą 2-uoju darbotvarkės klausimu (parduoti 7 dalis VšĮ „Vilnius 2035“, rinkos verte? 7 Eur, kreditorei G. Š. už 7 Eur) ir 3-uoju darbotvarkės klausimu (parduoti 500 daliu? VšI? „Jono Meko fondas“, rinkos verte? 144,81 Eur, kreditorei G. Š. už 144,81 Eur). Taip pat pareiškėja prašo iš suinteresuotų asmenų G. Š., J.N., E. S., UAB „BNA Grupė“ priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Kartu su atskiruoju skundu teikiamas 2021 m. kovo 5 d. (tai yra, po skundžiamos teismo nutarties priėmimo) gautas pasiūlymas įsigyti VšĮ „Jono Meko fondas“ dalininko teises už 6 000,00 Eur. Taip pat pridedamas 2021 m. vasario 18 d. ieškinys, kuris buvo pateiktas į bankroto bylą Nr. eB2-972-643/2021. Šie naujai pateikti įrodymai turės įtakos sprendžiant klausimą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo, todėl siekiant jį išnagrinėti visapusiškai ir išsamiai, turėtų būti apeliacinės instancijos teismo priimti ir įvertinti.
1.2. Kaip matyti iš naujai pateikiamų įrodymų, pirkėjas yra ir jis už VšĮ „Jono Meko fondas“ dalininko teises siūlo 41 kartą didesnę kainą, nei nustatyta kreditorių susirinkimo 3-uoju darbotvarkės klausimu. Taip pat pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1779-560/2021, kurioje ieškiniu prašoma iš atsakovo E. S., trečiojo asmens VšĮ „Jono Meko fondas“ naudai priteisti 114 433,37 Eur žalos (nuostoliu?) atlyginimą, nes nustatyta, jog VšĮ „Jono Meko fondas“ vadovas E. S. nurašė JMF turtą 8 288,19 Eur sumai ir skolas 106 145,18 Eur sumai. Taigi, nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad VšĮ „Jono Meko fondas“ dalininko teisės įvertintos tinkamai.
1.3. Kreditoriai G. Š., J. N., E. S., UAB „BNA Grupė“ kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu balsų dauguma priėmė sprendimą parduoti 7 dalis VšI? „Vilnius 2035“, kurių rinkos verte? 7 Eur, kreditorei G. Š. už 7 Eur. Kreditoriai G. Š., J. N., E. S., UAB „BNA Grupė“ kreditorių susirinkimo 3-uoju darbotvarkės klausimu balsų dauguma priėmė sprendimą parduoti 500 daliu? VšI? „Jono Meko fondas“, rinkos verte? 144,81 Eur, kreditorei G. Š. už 144,81 Eur. Šiuo atveju, kreditorių dauguma, kuri veikia iš vien, yra atstovaujama tos pačios advokatės, siekia pusvelčiu įsigyti/persirašyti įmonės turtą sau, ir taip padaryti žalą tiek įmonei, tiek likusiems kreditoriams.
1.4. Akivaizdu, kad kreditoriai siekia išvengti atsakomybės, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl jų priimtų nutarimų teisėtumo, nepagrįstai ignoruoja imperatyvias įstatymo normas. Įstatymo nuostatos aiškiai nurodo, kad turi būti nustatoma pradinė turto pardavimo kaina, o šiuo atveju tokia nustatyta nebuvo. Kreditoriai nustatė vienintelę ir galutinę turto pardavimo kainą, kuri negali būti keičiama. Taigi konstatuotina, kad buvo pažeista JANĮ 86 straipsnio 4 dalis.
Atsiliepimas
2. UAB „BNA GRUPĖ“, G. Š., E. S., J. N. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį nepakeistą ir priteisti jų naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Nemokumo administratoriaus piktnaudžiauja jam suteiktais įgaliojimais bei piktybiškai pažeidinėja JANĮ nustatytus reikalavimus viso atsakovės nemokumo proceso metu, o jo nauji įrodymai neatitinka CPK 314 straipsnio reikalavimų – jų įrodomoji reikšmė yra siekis suklaidinti teismą neprisiimant jokių realių pasekmių.
2.2. Nemokumo administratoriaus nemokumo proceso metu neteikė jokių įrodymų dėl dalių kainos paskaičiavimo neteisingumo bei pats nenurodė dalių kainos, nors turėjo visas galimybes. Kreditoriai nepritarė nemokumo administratoriaus siūlomam dalių (turto) pardavimo būdui. Tokio kreditorių susirinkimo nutarimo nemokumo administratorius neskundė. Tai reiškia, kad nepaisant to, kad nemokumo administratoriaus siūlytas turto pardavimo būdas atmestas ir neapskųstas, jis toliau veikia prieš kreditorių daugumos valią. Taigi, net ir skundo tenkinimo atveju, teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.
2.3. Objektyviai neįmanoma, kad pašalinis asmuo sužinotų apie neviešo kreditorių susirinkimo sprendimus, nes viešoje erdvėje niekur nebuvo skelbiama apie planuojamą dalių pardavimą. Taigi, nelogiška, jog su viešųjų įstaigų veikla nieko bendro neturintis asmuo staiga sugalvotų pirkti jam nežinomos viešosios įstaigos dalis už neadekvačią kainą.
2.4. Nemokumo administratorius nenurodė, kodėl parduodamų fondo dalių kaina yra neteisingai paskaičiuota, nepasisakė apie aptariamų viešųjų įstaigų įsipareigojimus, nuostolingą veiklą ir kt. Nemokumo administratorius taip pat savo atskirajame skunde nenurodė, kodėl M. K. pasiūlymas buvo gautas po bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teisme ir kas iš kreditorių pasiūlė „kažkam“ įsigyti viešosios įstaigos dalis.
2.5. Siekiant proceso ekonomiškumo, vadovaudamasi rungimosi, dispozityvumo principais Nemokumo administratorius turėjo pareigą savalaikiai pateikti teismui visus įrodymus, kuriais grindė savo 2021 m. vasario 11 d. skundo reikalavimus, tačiau to nepadarė. Taigi, naujai pateikiamus įrodymus turėtų būti atsisakoma priimti.
2.6. Turto pardavimo kainą nustato kreditorių susirinkimas. VšĮ „Jono Meko fonas“ ir VšĮ „Vilnius 2035“ dalys nėra turtas, kuris turi būti parduodamas varžytinių būdu. Įvertinus tai, kreditoriai turėjo teisę siūlyti tokį turto pardavimo būdą, kuris ir buvo patvirtintais kreditorių susirinkime nutarimais. VšĮ „Jono Meko fonas“ ir VšĮ „Vilnius 2035“ dalių rinkos vertes fiksavo pats nemokumo administratorius. Nemokumo administratoriui buvo pateikti visi duomenys apie VšĮ „Jono Meko fondas“ ir VšĮ „Vilnius 2035“ turtinę situaciją. Nemokumo administratoriui kartu buvo paaiškinta, kad šios dalys nėra likviduojamos VšĮ „Azzara“ turtas ir dalių pardavimo būdas niekaip neįtakoja didesnės naudos „Azzara“ kreditoriams. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iš likusios viešosios įstaigos turto dalininkams gražinamas turtas, kurio bendra vertė negali būti didesnė nei dalininkų kapitalas. Dalininkams grąžinamas turtas paskirstomas proporcingai jų įnašų vertei. Taigi, visiškai neteisėtas teiginys, kad tokiu dalių pardavimo būdu yra daroma žala kitiems atsakovės kreditoriams.
2.7. Nemokumo administratorius akcentuoja, kad neva kreditorių nutarimais daroma žala įmonei, nors realiai nė vienas viešosios įstaigos kreditorius neteikė skundo pirmos instancijos teismui dėl dalių pardavimo būdo, tai nėra jokių įrodymų, kad kitokiu dalių pardavimo būtų pažeidžiami kitų kreditorių interesai.
2.8. Ši byla nėra susijusi su viešųjų įstaigų dalių pardavimo teisėtumo klausimu. Visgi jei nemokumo administratorius teigia, jog buvo įmanoma išieškoti tam tikras skolas, tačiau direktorius E. S. nesiėmė jokių priemonių, tai nemokumo administratorius turėjo atsakovais patraukti visus VšĮ „Jono Meko fondas“ vadovus, tame tarpe ir kreditorę A. Z., nes ji nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. liepos 7 d. taip pat ėjo VšĮ „Jono Meko fondas“ direktorės pareigas. Be to, E. S. net negali būti atsakovas, nes tuo metu, kai viešojoje įstaigoje buvo atliktos išlaidos, jis net nebuvo vadovas – įstaigai vadovavo M. G.. Taigi, susidaro įspūdis, jog nemokumo administratorius yra veikiamas interesų konflikto.
2.9. Kreditorius E. S. yra pirmos eilės likviduojamos VšĮ „Azzara“ kreditorius, turintis 5 930,09 Eur reikalavimo dydį, kas sudaro net 15,39 proc. nuo visų reikalavimų. Taigi, nemokumo administratoriaus pareiga yra ginti pirmos eilės kreditoriaus E. S. interesus, tačiau dabar susiklostė situacija, kuomet kreditorius net du kartus buvo įtrauktas į nepagrįstus teisminius procesus.
2.10. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kreditoriai detaliai išanalizavo VšĮ „Vilnius 2035“ ir VšĮ „Jono Meko fondas“ dalių tikėtinas rinkos vertes. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kreditorių susirinkimo kompetencijai priklauso bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas. Taigi, nemokumo administratoriaus atskirasis skundas neteisėtas ir nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
3. Apeliantė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2021 m. kovo 5 d. gautą pasiūlymą įsigyti VšĮ „Jono Meko fondas“ dalininko teises už 6 000,00 Eur ir 2021 m. vasario 18 d. ieškinį, kuris buvo pateiktas į bankroto bylą Nr. eB2-972-643/2021. Kreditoriai su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimą dėl nemokumo administratoriaus veiksmų patikrinimo pagal 2021 m. kovo 10 d. skundą. Taip pat apeliantė 2021 m. balandžio 14 d. pateikė papildomus įrodymus: 1) skelbiu.lt 2021 m. balandžio 7 d. nemokumo administratorės patalpintą skelbimą dėl 7 dalių VšĮ „Vilnius 2035“ pardavimo bei 500 dalių VšĮ „Jono Meko fondas“ pardavimo; 2) 2021 m. balandžio 12 d. gautą UAB „Kerpyčius“ pasiūlymą pirkti dalis ir 3) 2021 m. balandžio 14 d. T. V. pasiūlymą pirkti dalis.
4. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų duomenų aktualumą nagrinėjamam klausimui, sprendžia, kad 2021 m. vasario 18 d. ieškinys, kuris buvo pateiktas į bankroto bylą Nr. eB2-972-643/2021, yra teismui prieinamas LITEKO sistemoje, todėl nėra pagrindo jį priimti kaip naują įrodymą. Taip pat, atsisakytina priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus – nemokumo administratorės skelbiu.lt patalpintą skelbimą dėl VšĮ „Vilnius 2035“ ir VšĮ „Jono Meko fondas“ dalininkų teisių pardavimo už didžiausią pasiūlytą kainą bei gautus pirkėjų pasiūlymus, nes jie pateikti jau po skundžiamų kreditorių nutarimų priėmimo ir po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Be to, atsisakytina priimti ir kreditorių teismui pateiktą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimą, nes jis nėra aktualus sprendžiamam klausimui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo
6. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).
8. Remiantis aukščiau nurodytomis įstatymo normomis ir teismų praktika, kilus ginčui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, teismas turi patikrinti, ar organizuojant kreditorių susirinkimą ir jame balsuojant nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų. Kadangi pirmosios instancijos teismas tokių pažeidimų nenustatė, o apeliantė atskirojo skundo atitinkamais argumentais negrindė, apeliacinės instancijos teismas dėl jų papildomai šioje nutartyje nepasisako ir vertina tik skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų turinio teisėtumą.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VšĮ „Azzara“ kreditorių susirinkimas 2-uoju 2021 m. sausio 28 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu pritarė siūlymui 7 dalis VšĮ „Vilnius 2035“ parduoti kreditorei G. Š. už 7 Eur. Už šį nutarimą balsavo 54,64 procentai VšĮ „Azzara“ kreditorių – dauguma. To paties kreditorių susirinkimo 3-uoju darbotvarkės klausimu nutarta 500 dalių VšĮ „Jono Meko fondas“ parduoti kreditorei G. Š. už 144,81 Eur. Pastarasis skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas taip pat buvo priimtas kreditorių balsų dauguma – 54,64 proc. Taip pat šiais kreditorių susirinkimo nutarimais kreditorių balsų dauguma buvo nuspręsta atmesti bankroto administratoriaus siūlymus dėl pradinės dalių pardavimo kainos nustatymo ir leidimo nemokumo administratoriui kuruoti pardavimo procedūras bei parduoti turtą už didžiausią pasiūlytą kainą. Šioje dalyje kreditorių susirinkimo nutarimai nėra skundžiami.
10. Apeliantė nurodo, kad kreditorių susirinkimo 2-uoju ir 3-uoju darbotvarkės klausimu priimti nutarimai pažeidžia tiek likusių (mažumos) kreditorių interesus, tiek daro žalą pačiai įmonei. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais.
11. Kreditoriai, kaip teisinių santykių, susiklostančių vykstant bankroto procesui, dalyviai yra vieni pagrindinių bankroto proceso subjektų, lemiančių bankroto proceso kolektyvinį pobūdį. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. JANĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose. Taip visų kreditorių interesai yra sujungiami ir jiems atstovaujama, nes įmonių bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o kreditorių visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip antai, tęs ar nutrauks įmonė savo ūkinę komercinę veiklą, įmonė bus likviduojama ar bus sudaryta taikos sutartis ir pan. Kreditorių kaip visumos teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška.
12. Kreditoriai savo teises įgyvendina kreditorių susirinkimuose, tačiau kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu yra kreditorių susirinkimo kvorumas (JANĮ 49 straipsnio 4, 5 dalys). Kreditorių susirinkimo kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įskaitant iš anksto balsavusius kreditorius, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Pagal JANĮ 51 straipsnio 1, 2 dalis kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos.
13. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai yra priimti kreditorių balsų dauguma, t.y. esant kvorumui, todėl vien dėl to, kad kreditorių dauguma balsavo vienodai ar juos atstovavo ta pati advokatė, nedaro kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtais, negaliojančiais ir savaime nesudaro pagrindo juos panaikinti.
14. Nors konkrečiu atveju kreditorių susirinkimo nutarimai priimti kreditorių balsų dauguma, tačiau apeliantė teigia, kad kreditoriai nepagrįstai nenustatė pradinės turto pardavimo kainos.
15. Pažymėtina, kad juridinio asmens turtas gali būti parduotas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (JANĮ 86 straipsnio 1 dalis). JANĮ 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Iš varžytynių turi būti parduodamas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens nekilnojamasis turtas ir kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį (JANĮ 90 straipsnio 1 dalis).
16. Kreditorių susirinkimas turi teisę leisti turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu (JANĮ 44 straipsnio 8 punktas). Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 4 dalis). Juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui (JANĮ 86 straipsnio 5 dalis).
17. JANĮ 85 straipsnyje reglamentuota, kad juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas.
18. Kaip teisingai nurodė kreditoriai atsiliepime į atskirąjį skundą, konkrečiu atveju, turto pardavimo kainą nustato kreditorių susirinkimas, nes VšĮ „Jono Meko fonas“ ir VšĮ „Vilnius 2035“ dalys nėra turtas, kuris turi būti parduodamas varžytinių būdu, t.y. jo vertė mažesnė nei 10 MMA. Kita vertus, iš kreditorių susirinkimo nutarimų turinio matyti, jog kreditoriai aiškiai nurodė, kam ir už kokią kainą bus parduotas turtas (7 dalys VšĮ „Vilnius 2035”ir 500 dalių VšĮ „Jono Meko fondas“) – kreditorei G. Š. už rinkos vertę atitinkančią kainą. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog kreditorių susirinkimas, priimdamas skundžiamus nutarimus, įgyvendino JANĮ 86 straipsnyje įtvirtintą savo teisę, t.y. nustatė turto pardavimo G. Š. tvarką ir konkrečią turto pardavimo kainą.
19. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors nemokumo administratorė su parduodamo turto kaina ir tvarka nesutinka, tačiau teismui nepateikia jokių duomenų, kurie įrodytų, jog kreditorių balsų dauguma nustatyta pardavimo kaina yra nepagrįsta ar neatitinkanti rinkos vertės. Be to, viešoji įstaiga nėra pelno siekiantis subjektas, todėl jos dalininkai neturi teisių į jos turtą, išskyrus įneštą dalį, kuri konkrečiu atveju būtų 7 Eur už VšĮ „Vilnius 2035“ ir 144,81 Eur už VšĮ „Jono Meko fondas“. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo sutikti, jog kreditorių susirinkimas nustatė per mažą ar kitų kreditorių interesus pažeidžiančią bei bankrutavusiai VšĮ „Azzara“ žalą darančią turto pardavimo kainą.
20. Kaip jau minėta, nemokumo administratorė neskundžia kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 2-uoju ir 3-uoju darbotvarkės klausimais, dalių, kuriomis buvo atmesti nemokumo administratorės siūlymai leisti jai pardavinėti 7 dalis VšĮ „Vilnius 2035“ už pradinę kainą 7 Eur ir 500 dalių VšĮ „Jono Meko fondas“ už pradinę 144, 81 Eur bei parduoti jas už didžiausią nemokumo administratorei pasiūlytą kainą. Tai reiškia, kad minėti nutarimai šiuo metu yra galiojantys ir sukuriantys tiek kreditoriams, tiek nemokumo administratorei atitinkamas teisines pasekmes. Nemokumo administratorės iniciatyva po 2021 m. sausio 28 d. įvykusio kreditorių susirinkimo ir skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme gauti pasiūlymai pirkti 7 dalis VšĮ „Vilnius 2035“ ir 500 dalių VšĮ „Jono Meko fondas“ neįtakoja skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo ir nepakeičia kreditorių išreikštos valios. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek VšĮ „Vilnius 2035“, tiek VšĮ „Jono Meko fondas“ veiklą vykdo nuostolingai, jų finansinę būklė yra bloga. Darytina išvada, kad konkrečiu atveju, turto pardavimas kreditorei G. Š. užtikrina greitą jo realizavimą ir efektyviai užtikrina kreditorių interesus. Tuo tarpu jokie VšĮ „Vilnius 2035“ ir VšĮ „Jono Meko fondas“ dalių pardavimo kitiems asmenims konkretūs variantai kreditorių susirinkime nebuvo svarstomi (arba jiems nebuvo pritarta), t.y. nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui neteikė pasiūlymo ir duomenų apie konkrečius potencialius pirkėjus, sutinkančius ir įsipareigojančius turtą nupirkti už didesnę nei rinkos kainą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad po skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų atsiradusi teorinė tikimybė, jog asmenys, sureagavę į nemokumo administratorės skelbimus, yra pasirengę pirkti turtą už pasiūlytą kainą, niekaip neužtiktina greitesnio ir efektyvesnio turto realizavimo, nes nėra aišku, kokia yra potencialių pirkėjų finansinė padėtis, kokio dalininko teises jie siekia įsigyti, ar jiems yra žinoma fondo finansinė padėtis ir pan. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nemokumo administratorės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės neįrodo VšĮ „Azzara“ ar jos kreditorių interesų pažeidimo, todėl nesudaro pagrindo panaikinti 2-uoju ir 3-uoju darbotvarkės klausimu priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl proceso baigties
22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui (kreditorių komitetui) nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, kt.).
23. Nors nagrinėjamu atveju, apeliantė teigia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo pažeidžia imperatyviąsias JANĮ normas, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog apeliantė tokių savo argumentų neįrodė, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo klausimui reikšmingas aplinkybes, įsigilino į nagrinėjamo klausimo esmę, bei tinkamai pritaikė aktualias įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, todėl priėmė pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantės atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).
25. Kreditoriai UAB „BNA GRUPĖ“, G.Š., E. S. ir J. N. prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl kreditorių naudai bylinėjimosi išlaidos šia nutartimi taip pat nėra priteisiamos (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.