- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- 2-400/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00566-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 121.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl procesinio termino paduoti atskirąjį skundą atnaujinimo ir skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai uždarosios akcinės bendrovės „Domus Rex“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtino trečios eilės bankrutuojančios UAB „Domus Rex“ kreditorių A. V. finansinį reikalavimą 6 000 Lt sumai bei R. S. finansinį reikalavimą 5 000 Lt sumai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K., buvęs bendrovės statybos direktorius, kuris UAB „Domus Rex“ vardu pasirašė preliminarias buto pirkimo-pardavimo sutartis su A. V. ir R. S., teismui pateikė prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties. Nurodė, kad BUAB „Domus Rex“ administratorius, remdamasis šia nutartimi, kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu jam, kaip asmeniui, UAB „Domus Rex“ vardu pasirašiusiam minimas sutartis, reikalaudamas padengti UAB „Domus Rex“ padarytą 11 000 Lt žalą, t. y. sumą, gautą pagal minėtas preliminarias sutartis iš A. V. ir R. S., bet neįneštas į UAB „Domus Rex“ kasą.
Pareiškėjas teigė, kad tik ruošdamasis pastarosios bylos nagrinėjimui parengiamųjų teismo posėdžių stadijoje sužinojo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7414-611/2011 yra nuspręsta dėl jo materialinių teisių ir pareigų, susijusių su 2007 m. gruodžio 6 d. ir 2007 m. gruodžio 10 d. preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymu, pastarojo neįtraukus į bylos nagrinėjimą. Nurodė, jog dėl to praleido terminą apskųsti aukščiau minėtą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį, kad terminas praleistas dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių, todėl turi būti atnaujintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl procesinio termino paduoti atskirąjį skundą atnaujinimo ir skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties atsisakė priimti. Nurodė, kad pagal CPK 305 straipsnį apeliacinį skundą turi teisę paduoti byloje dalyvaujantys asmenys, o Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 6 dalis numato, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis gali kvestionuoti tik jei jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas nėra kreditorius ar dalyvaujantis asmuo byloje, todėl padarė išvadą, jog V. K. neturi teisės byloje teikti atskirojo skundo, kaip ir prašymo dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo.
Atmetė pareiškėjo teiginius, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų, nurodęs, jog ja nuspręsta tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų BUAB „Domus Rex“ patvirtinimo, ir nėra jokių nuorodų į V. K. teises ar pareigas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde pateikiami tokie argumentai:
1. Teismas į civilinę bylą dėl A. V. ir R. S. kreditorinių reikalavimų patvirtinimo byloje dalyvaujančiu asmeniu nepagrįstai neįtraukė pareiškėjo. Kadangi BUAB „Domus Rex“ bankroto administratorius, remdamasis 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovo V. K., minėtoje nutartyje konstatuoti faktai sukuria pareiškėjui teises ir pareigas.
2. Teismas 2011 m. gruodžio 11 d. nutartyje nesiaiškino dėl pinigų priėmimo-perdavimo aplinkybių bei įstatymo nustatytos tvarkos dėl kasos operacijų įforminimo pažeidimų priežasčių, taip pat dėl atsakingų už šių operacijų teisėtumą asmenų pareigų.
Atsiliepimas
BUAB „Domus Rex“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą bei prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties paduoti, kadangi jis nėra bankrutuojančios įmonės kreditorius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netekintinas.
Kaip nustatyta aukščiau, teismas atsisakė priimti prašymą dėl procesinio termino paduoti atskirąjį skundą atnaujinimo ir skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties, remdamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ numatytas išimtis (CPK 1 str. 1 d.). ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų prioritetas prieš kitus įstatymus, atliekant įmonės bankroto procedūras, taip pat nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.
Pažymėtina, kad kiekviena subjektinė teisė, įskaitant ir teisę kreiptis teisminės gynybos, asmeniui sukelia teisinius padarinius tik tuomet, kai jis šia teise naudojasi tinkamai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepatenka į ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje išvardintų subjektų, galinčių skųsti nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti bankroto byloje, ratą. Kaip yra žinoma, šias nutartis apeliacine tvarka gali kvestionuoti administratorius, kreditoriai, kuriems jos priimtos, kiti kreditoriai, atsižvelgiant į įstatyme nustatytą minimalią reikalavimo sumą (ĮBĮ 26 str. 6 d.).
Pastebėtina, kad apeliantas V. K. net neginčija teismo konstatuotos aplinkybės, jog jis nėra BUAB „Domus Rex“ kreditorius, turintis teisę apskųsti 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį, tačiau įrodinėja, jog teismas nepagrįstai jo neįtraukė į civilinę bylą dėl A. V. ir R. S. kreditorinių reikalavimų patvirtinimo byloje dalyvaujančiu asmeniu, o minėtoje nutartyje konstatuoti faktai sukelia pareiškėjui teises ir pasekmes.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šio ginčo dalykas yra Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės, susijusios su atsisakymu priimti pareiškėjo procesinius dokumentus, o ne to paties teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka. Pareiškėjas motyvus dėl absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, pateikti galėtų tik tuo atveju, jeigu turėtų teisę tokį skundą paduoti (CPK 305 str., 315 str. 2 d. 2 p., 338 str.). Tačiau pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus, jog tokios teisės apeliantas neturi (ĮBĮ 26 str. 6 d.), kolegija dėl aukščiau nurodytų argumentų plačiau nepasisako, kadangi jie nėra susiję su nagrinėjamo skundo dalyku (CPK 185 str.).
Tuo pačiu pagrindu konstatuotina, kad teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimui neturi ir apelianto argumentai, jog teismas 2011 m. gruodžio 11 d. nutartyje nesiaiškino dėl pinigų priėmimo-perdavimo aplinkybių bei įstatymo nustatytos tvarkos dėl kasos operacijų įforminimo pažeidimų priežasčių, taip pat dėl atsakingų už šių operacijų teisėtumą asmenų pareigų.
Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad pagal ĮBĮ nuostatas pareiškėjas neturi teisės skųsti nutarties, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje, todėl atskirasis skundas ir prašymas atnaujinti jo padavimo terminą negali būti priimtinas (ĮBĮ 26 str. 6 d., CPK 305 str., 315 str. 2 d. 2 p., 338 str.). Dėl to pareiškėjo V. K. skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.