Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorei Ingai Balkūnei, kaltinamajam V. B., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. K., jos įgaliotam atstovui adv. Sigitui Štaraičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-10-01 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 8 MGL dydžio bauda; 2) 2013-08-27 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d.- 25 paros arešto ir 8 MGL dydžio bauda, arešto bausmę atlikęs, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. rugpjūčio 24 d., apie 18.30 val., viešoje vietoje– „Giraitės“ turgavietės, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: veržliarakčiu smūgiuodamas į UAB „Baltisches Haus“ priklausančias 236,37 eurų vertės stiklines duris, jas išdaužė, taip patekęs į V. K. nuomojamą patalpą, veržliarakčiu sudaužė V. K. priklausantį 106,79 eurų bendros vertės turtą: 13,95 eurų vertės stiklinę vazą LNK, 13,05 eurų vertės stiklinę vazą kriauklę, 5,00 eurų vertės kvepalus automobiliui, 9,50 eurų vertės medinį rėmelį, 9,54 eurų vertės paveikslą laikrodį, 2,37 eurų vertės stiklinę taurę, bendros 27,02 eurų vertės gėlių kompoziciją su vazonu, bendros 19,36 eurų vertės 8 vnt. medinių vokų, 7 eurų vertės suvenyrinius kvepalus, šiais savo neteisėtais veiksmais sugadino svetimą turtą ir padarė V. K. 106,79 eurų turtinę žalą, UAB „Baltisches Haus“ 236,37 eurų turtinę žalą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis V. B. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad tiksliai datos nepamenantis, galėjo būti ir 2017 m. rugpjūčio 24 d., apie 18 val. 30 min., atvažiavęs su draugu į Kėdainius, užsuko į V. K. priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ieškoti dovanos. Tuo metu buvo išgėręs 4-5 0,5 ltr. talpos butelius, 5 procentų stiprumo alaus, dėl ko jautėsi apsvaigęs. Tarp jo ir V. K. įvykus konfliktui, draugas jį išsivedė iš parduotuvės. Nuvykęs į namus, būdamas įsižeidęs, supykęs ant V. K., norėjo atkeršyti, suniokoti turtą, todėl išsikvietė taksi ir pasiėmęs veržliaraktį atvažiavo atgal į ,,Giraitės“ turgavietę, kur veržliarakčiu sudaužęs stiklines duris, įėjęs į vidų taip papt suniokojo ant prekystalio esančias dovanėles. Durų neplanavo sudaužyti, galvojo kad parduotuvė dar dirbs. Nežino ar kas matė durų daužymo veiksmą, pripažįsta, kad galėjo matyti kiti asmenys. Sutinka su išdaužytų durų verte, 236,37 Eur sumai, ją atlygins. Nepamena, kokius daiktus konkrečiai apgadino parduotuvėje, pripažįsta, kad nurodytus kaltinime; taip pat pripažįsta ir jų vertę 106,79 Eur sumai. Blogai vertina savo poelgį, gailisi, pripažįsta kad veiką įtakojo alkoholis, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Atsiprašė nukentėjusiosios. Alkoholio dažnai nevartoja, nuo jo gali susilaikyti, priklausomybės neturi, nors medikų išvada kitokia. Pripažįsta padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, pasižada žalą ir atstovavimo išlaidas atlyginti per 3 mėnesius, nes dirba ir gauna pajamas iš savo veiklos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra prekyvietė, esanti (duomenys neskelbtini). Matoma: išdaužtos stiklinės durys, ant žemės mėtosi stiklo šukės, patalpos viduje ant žemės mėtosi prekės. Lauke, prie prekyvietės pastato, rastas ir paimtas automobilio lenktas raktas- veržliaraktis (1 t. b. l. 15- 24).

Daiktų apžiūros protokole nurodyti veržliarakčio požymiai (1 t. b. l. 40- 45).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti kaip vyras, laikydamas rankoje veržliaraktį, eina prekyvietės koridoriumi, priėjęs prie vienos iš patalpų, du kartus suduoda veržliarakčiu į stiklines duris ir išdaužia stiklą. Įeina į patalpą pro išdaužtą angą ir netrukus išeina (1 t. b. l. 74- 90)

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, jog nusikalstamą veiką padarė V. B. (2 t. b. l. 1).

Asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad V. K. atpažino V. B. kaip asmenį, kuris 2017-08-24 apie 16.10 val. buvo atėjęs į jos parduotuvę ir reiškė nepasitenkinimą (1 t. b. l. 130- 133).

Asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad N. S. atpažino V. B. kaip asmenį, kuris 2017-08-24 apie 18.25 val. jos prašė pakeisti pinigų, o jai davus raktą nuėjo į tualetą (1 t. b. l. 151- 156).

Asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad S. Ž. atpažino V. B. kaip asmenį, kuriam N. S. davė raktą bei kuriam einant statybviete išgirdo bumbtelėjimą (1 t. b. l. 171- 176).

UAB „Baltisches Haus" pranešime nurodyta, kad išdaužtos berėmės stiklo vitrinos vertė yra 236,37 euro (1 t. b. l. 61).

Ikiteisminio turimo metu liudytoja apklausta, nukentėjusiąja pripažinta V. K. parodė, kad 2017-08-24, apie 16.10 val. į parduotuvę, kurios patalpas ji nuomoja iš UAB „Baltisches Haus", esančią „Giraitės prekyvietėje", (duomenys neskelbtini), atėjo jaunuolis, kuris ieškojo pirkti dovanos jaunavedžiams už 200 eurų, tačiau už tokią sumą ji neturėjo ką pasiūlyti. Jaunuolis netrukus išėjo iš parduotuvės, o ji pati apie 18.00 val. baigė darbą ir užrakino jai priklausančią parduotuvę. Apie 18.40 val. sužinojo, kad buvo išdaužta parduotuvės vitrina. Parduotuvėje buvo sugadintos šios prekės: 1. Stiklinė vaza LNK - vertė 13,95 Eur; 2. Stiklinė vaza kriauklė- vertė 13,05 Eur; 3. Kvepalai automobiliui- vertė 5,00 Eur; 4. Medinis rėmelis- vertė 9,50 Eur; 5. Paveikslas laikrodis- vertė 9,54 Eur; 6. Stiklinė taurė- vertė 2,37 Eur; 7. Gėlių kompozicija su vazonėliu- bendra vertė 27,02 Eur; 8. Mediniai vokeliai- bendra vertė 19,36 Eur; 9. Suvenyriniai kvepalai- vertė 7 eurai. (1 t. b. l. 92- 94, 97- 98, 99- 103).

Liudytoja D. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį, datos nepamena, apie 18.30 val.- 18.40 val., jai dirbant „Giraitės" turgavietės, esančios (duomenys neskelbtini), holo salėje, pamatė apsaugos darbuotoją, kuris nuėjo užrakinti turgavietės žaliuzės. Apsaugos darbuotojui užtraukus žaliuzes, o jai likus turgavietėje, ji pamatė nuo kirpyklos pusės ateinantį nepažįstamą vyriškį. Vyras rankoje nešėsi sidabro spalvos, blizgantį, lenktais galais automobilio raktą. Tuomet jis rankoje turėtu raktu sudavė smūgius į dovanų parduotuvės durų stiklą, taip jį išdauždamas, o jam įėjus į vidų, girdėjo dūžtančių prekių garsus. Ji norėjo jį sudrausminti, tačiau pamačiusi jo įniršį nieko nesakiusi paspaudė pavojaus mygtuką. Vyriškis pasišalino pro šalimais esančias lauko duris, ji paspaudė pavojaus mygtuką. Ji dėl vyriškio elgesio sutriko, jautėsi nesaugiai, jautė baimę, kad jis gali išdaužyti ir jos darbo vietos vitrinas. Dėl įvykio darbą baigė anksčiau nei įprastai (1 t. b. l. 180- 183, 184- 186).

Liudytoja N. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-08-24, apie 18.25 val., uždarant kirpyklą, esančią Giraitės turgavietėje, vyriškis paprašė pakeisti pinigų, kad galėtų patekti į tualetą, tačiau ji jam davė raktą nuo vyrų tualeto. Vyriškiui ties kažkurios rankos sulenkimu buvo išlindęs apvalios formos, sidabrinės spalvos kažkoks blizgantis daiktas, kas tai buvo per daiktas nesuprato. Kai iš vyriškio paėmė raktą, jis nuėjo koridoriumi link turgavietės. Vėliau sužinojo, kad buvo išdaužtas dovanų parduotuvės durų stiklas, o prie turgavietės lauke rastas automobilinis raktas. Tada iškart pagalvojo, kad galimai stiklą uždaužė jos matytas vyras (1 t. b. l. 147- 150).

Liudytoja S. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį, tai galėjo būti 24 dieną, nuo 18.30 val. iki 19.00 val., tiksliai laiko nepamena, prie kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini), su N. S. sutiko nepažįstamą vyriškį, kuris prašė pakeisti pinigų tualetui. N. S. jam davė raktą nuo tualeto, o po to raktą pasiėmė. Po to, ji, eidama ties statybviete, pamatė, kad į lauką pro duris, esančias šalia parduotuvės „Dovanų pasaulis", į lauką išėjo tas pats vyriškis, kuriam N. S. davė raktą nuo tualeto. Vyriškiui einant ties statybviete ji išgirdo kažkokį bumbtelėjimą, kuris buvo panašus į metalo atsitrenkimą į žemę. Vėliau iš N. sužinojo, kad buvo išdaužtas parduotuvės „Dovanų pasaulis" stiklas (1 t. b. l. 167- 170).

Liudytojas A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-08-24, dirbdamas pamainoje, apie 18.30 val., atvyko uždaryti „Giraitės" turgavietę, esančią (duomenys neskelbtini). Praėjęs pro holą nuėjo nuleisti turgavietės žaliuzių. Grįžtant per lauką iš kitos pastato pusės bei einant ties parduotuve „Vynoteka" jam paskambinus nurodė, kad išdaužtas dovanų parduotuvės stiklas. Nuėjęs prie minėtos parduotuvės pamatė išdaužtą durų stiklą ir viduje išmėtytas prekes, jokių asmenų viduje nebuvo. Jam paskambinęs asmuo pasakojo, kad nuo kirpyklos pusės atėjęs vyriškis, kažkokiu daiktu išdaužė stiklą ir išvartė prekes. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie statybvietėje rado automobilio ratų atsukimo raktą (1 t. b. l. 160- 163).

Įrodymų vertinimas.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams– žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai, jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai.

Byloje ištirtų įrodymų visuma, ką patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir kaltinamasis, patvirtina, kad jis prekyvietėje „Giraitė“, esančioje (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, veržliarakčiu išdaužė parduotuvės stiklines duris, ir patekęs į parduotuvės patalpas, sudaužė parduotuvėje esantį turtą. Šiuos vandališkus veiksmus kaltinamais padarė iš asmeninių paskatų- norėdamas atkeršyti už jo atžvilgiu, kaip pirkėjui, tariamai parodytą nepagarbą. Šiuos kaltinamojo viešoje vietoje- prekyvietėje padarytus vandališkus veiksmus tiesiogiai matė D. N., taip pat girdėjo ir S. Ž. Taigi kaltinamojo vandališkais veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkai, sutrikdyta įprastinė rimtis ir nusistovėjusi tvarka, sukeltas išgąstis ir sumaištis, taip pat sunaikintas ir sugadintas svetimas turtas. Kaltinamasis suprato, kad savo neteisėtus veiksmus atlieka viešoje vietoje, kur galėjo būti ar atsirasti ir kiti asmenys, kurie dėl jo veiksmų patirs nepatogumų, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, ir to siekė. Veika padaryta tiesiogine tyčia, ji baigta. Dėl paminėtų aplinkybių jų veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 284 str., sudėtis.

Bausmės skyrimo klausimas.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaip tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika viešajai tvarkai), pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės rūšį ir formą (tiesioginė tyčia). Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į V. B. asmenybę. V. B. sistemingai baudžiamas administracine tvarka, ne kartą ir už viešosios tvarkos pažeidimus ar nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, kurie padaryti jam būnant neblaiviam (2 t., b. l. 50- 72). V. B. vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 74), kaip patvirtino teisiamojo posėdžio metu, gauna pajamas, kurios leis per tris mėnesius atlyginti padarytą. Jis registruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) Priklausomybės ligų priežiūros grupėje; diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (2 t, b. l. 49). V. B. praeityje teistas du kartus (bauda nesumokėta (2 t., b. l. 38- 39, taip pat apžiūrėta b. b. Nr. 1-218-736/2018, taigi teistumas neišnykęs), visus kartus už nusikaltimas veikas nuosavybei. Nors V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neblogai uždirba, tačiau baudos pagal paskutinį teismo nuosprendį jis nėra sumokėjęs.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. B. paskyrus straipsnio už šį nusikaltimą sankcijoje numatytą bausmę- laisvės apribojimą. Viešieji darbai ar bauda išvadų dėl praeityje padarytų nusikaltimų nepadariusiam V. B. teismo vertinimu laikytini per švelniomis bausmės rūšimis, jas paskyrus nebūtų pasiekti bausmės tikslai; be to byloje yra pareikšti ir civiliniai ieškiniai. Nors kaltinamasis anksčiau teistas ir šį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, tačiau atsižvelgtina į tai, kad ši jo veika nesusijusi su praeityje padarytais nusikaltimais, nes jis praeityje teistas už vagystes. Be to kaltinamasis savo veiksmus teismo posėdžio metu įvertino pakankamai kritiškai. Taigi bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str., turi būti skiriam sankcijoje numatyta bausmė- laisvės apribojimas, nustatant tokius bausmės terminus ir skiriant tokius įpareigojimus (BK 48 str. 6 d.), kurie įtakotų kaltinamojo elgesį ir suteiktų galimybę jam pasikeisti. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti įstatyme numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Kadangi baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, V. B. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotos veikos, šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. nuostatų, pagal kurias jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi naują nusikalstamą veiką V. B. padarė neatlikęs Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-09-27 nuosprendžiu paskirtos bausmės- neišieškota 8 MGL (1040 Lt, kas atitinka 301,20 Eur) bauda, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė BK 64 str. 1 d., 2 d., pagrindu, bendrintina su bausme, paskirta minėtu nuosprendžiu, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusioji V. K. teisiamojo posėdžio metu pateikė civilinį ieškinį dėl 159,10 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 900,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 320 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo (2 t., b. l. 110- 11). Teisiamojo posėdžio metu gautas V. K. pareiškimas, kuriuo ji atsisako ieškinio dalyje dėl 350 Eur sumos priteisimo, nes kaltinamais šią dalį atlygino. Nukentėjusiajai civilinio ieškinio dalyje dėl 350,00 Eur priteisimo atsisakius, atsisakymas, kaip neprieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (Civilinio proceso kodekso 42 str. 2 d.), priimtinas.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pareikštą civilinį ieškinį pripažino visiškai, dalį žalos atlygino. Pakvitavime (pasirašė kaltinamasis ir nukentėjusioji) kaltinamasis nurodė, kad 350,00 Eur suma skirta turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui. Skolininkas turi teisę nurodyti, kurią skolą jis grąžina (CK 6.55 str.). Kadangi kaltinamasis nurodė, kokiomis dalimis jis atlygina turtinę ir neturtinę žalą, laikytina, kad jis ją atlygino proporcingai nukentėjusiosios pareikštiems reikalavimas- 52,58 Eur dėl turtinio reikalavimo ir 297,42 dėl neturtinio reikalavimo.

Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniu nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga atsiranda ją padariusiam asmeniui (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujamasi ir tuo, kad neturtinės žalos atlyginimas netaptų nepagrįsto pasipelnymo šaltiniu. Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl padarytos nusikalstamos, kurios metu buvo sugadinti jai priklausantys daiktai, patyrė ne tik turtinę žalą, bet ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus ir nepatogumus, susijusius su parduotuvės veikla. Taigi nukentėjusiajai neturtinė žala buvo padaryta. Kaltinamasis yra darbingas ir dirba, patvirtino teisiamojo posėdžio metu nurodė gaunantis pakankamai nemažas pajamas. Jis neturtinę žalą, 900 Eur sumai pripažino ir kaip minėta dalį neturtinės žalos- 297,42 Eur sumą, atlygino. Teismo nuomone prašoma priteisti likusi neturtinė žala atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji taip pat patyrė turtinę žalą- 159,10 Eur, ką patvirtina su ieškiniu pateikti paskaičiavimai. Kaltinamasis šią žalą pripažino, ir dalį jos, 52,58 Eur sumą, atlygino. Atsižvelgus į tai, kad iš kaltinamojo priteistina 602,58 Eur neturtinės ir 106,52 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teikta teisinė pagalba, jos interesus šioje byloje atstovavo advokatas, dėl ko ji patyrė 320 Eur išlaidas jo paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 112). Šios išlaidos pripažintinos proceso, tai yra advokato atstovavimo nukentėjusiajai išlaidomis, jos yra pagrįstos, todėl teismo priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 str., 106 str. 2 d.).

Byloje civilinis ieškovas UAB „Baltisches Haus“ pareiškė civilinį ieškinį, 336,38 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro išdaužto 3,88 kv. m. stiklo pakeitimas (1 t., b. l. 62). Išdaužtų stiklinių durų atstatymo vertę patvirtina byloje esančios pažyma, PVM sąskaita faktūra ir atliktų darbų aktas (1 t., b. l. 63, 64, 65), kaltinamasis šių nuostolių dydžio neginčijo ir su jais sutiko. Kadangi ši turtinė žala pagrįsta rašytiniais įrodymais, civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteistinas 336,38 Eur civilinis ieškinys dalyje turto sunaikinimo.

Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 31- 32). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Pagal BPK 94 str. reikalavimus priimtini sprendimai dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti.

Teismui suteikta diskrecijos teise, proceso išlaidoms tik nežymiai viršinant išlaidų, nuo kurių galimas išieškojimas valstybei dydį, atsižvelgus į aplinkybę, kad teismo šaukimai, dėl nukentėjusiosios įgalioto atstovo negalėjimo dalyvauti paskirtame teismo posėdyje, siųsti du kartus, proceso išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos- BPK 105 str.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302- 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. ir nuteisti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) gydytis nuo alkoholizmo; 3) per 3 (tris) mėnesius atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai V. K. padarytą 106,52 Eur (vieno šimto šešių eurų 52 ct), o civiliniam ieškovui UAB „Baltisches Haus“ 336,38 Eur (trijų šimtų trisdešimt šešių eurų 38 ct) turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, bausmės metu įpareigojant: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) gydytis nuo alkoholizmo; 3) per 3 (tris) mėnesius atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai V. K. padarytą 106,52 Eur (vieno šimto šešių eurų 52 ct), o civiliniam ieškovui UAB „Baltisches Haus“ 336,38 Eur (trijų šimtų trisdešimt šešių eurų 38 ct) turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą laisvės apribojimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-08-27 nuosprendžiu paskirta neatliktos bausmės dalimi- bauda, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę- 301,20 Eur (trijų šimtų vieno euro 20 ct) baudą ir 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės metu įpareigojant: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) gydytis nuo alkoholizmo; 3) per 3 (tris) mėnesius atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai V. K. padarytą 106,52 Eur (vieno šimto šešių eurų 52 ct), o civiliniam ieškovui UAB „Baltisches Haus“ 336,38 Eur (trijų šimtų trisdešimt šešių eurų 38 ct) turtinę žalą.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti, kad V. B. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam keičiama areštu.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta (ir pateikti teismui, į 101 kab., sumokėjimą patvirtinantys duomenys) ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba areštą (Bausmių vykdymo kodekso 25 str.).

Priimti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. K. atsisakymą dalyje nuo 350,00 Eur turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir procesą dėl šioje dalyje nutraukti.

Nukentėjusiosios V. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. B. 106,52 Eur (vieną šimtą šešis eurus 52 ct) turtinės, 602,58 Eur (šešis šimtus du eurus 58 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir 320,00 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 00 ct) atstovavimo išlaidų V. K..

UAB ,,Baltisches Haus“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. B. UAB ,,Baltisches Haus“ naudai 336,38 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis eurus 38 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Proceso išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti– veržliaraktį ir tamponą voke, saugomus Kauno AVPK Kėdainių r. PK, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus apeliaciniu skundu.