Kauno apylinkės teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-10-21 teisme priimtas pareiškėjos L. S. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo. Pareiškėja prašo nustatyti, kad ji nuo 2008-06-12 iki 2013-10-07 slaugė neįgalią motiną G. V., kuriai buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Juridinio fakto nustatymas reikalingas dėl darbo stažo nustatymo, t. y. laikotarpis, kurio metu slaugė neįgalią motiną, būtų įtrauktas į darbo stažą. Nurodo, kad Kėdainių rajono savivaldybėje 2008-06-12 buvo priimtas sprendimas Dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo G. V. ir tuo sprendimu Nr. LN-645 nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis iki 2011-05-31. 2008-12-19 VšĮ Kėdainių Pirminės sveikatos priežiūros centras išdavė Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymą Nr. 0059628, galiojančią iki 2010-12-31. Po to, 2010-12-28 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno VI teritorinis skyrius išdavė Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymą, kurioje buvo nurodyta, jog G. V. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2010-12-28 iki 2013-12-27. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Socialinės paramos skyrius 2011-01-13 d. priėmė sprendimą Nr. LN-22, kuriuo G. V. nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis iki 2013-12-27. 2009 m. buvo pradėjusi rinkti dokumentus dėl globos G. V. nustatymo, tačiau negalėjo teismui pateikti visų dokumentų, nes brolis A. V. buvo išvykęs į užsienį, o be jo tai padaryti negalėjo.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010). Sprendžiant klausimą, ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kai asmuo kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iš jo pareiškimo matyti, kad nuo prašomo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiškimą teismas turėtų atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kai tai paaiškėja priėmus pareiškimą, bylą nagrinėjant iš esmės, civilinė byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip byla, nenagrinėtina teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2004).

CK ir CPK detaliai reglamentuojami pagrindai, kuriems esant nustatoma pilnamečio asmens globa ar rūpyba, taip pat tvarka, kaip nagrinėjamos tokio pobūdžio bylos. CK 3.242 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją. Globa teismo sprendimu skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu; rūpyba skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu (CK 3.277 str.) Veiksnaus fizinio asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą (CK 3.279 str. 2 d.). Pareiškimas dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 508 str. 1 d.). Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją (CPK 509 str. 1 d.). Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad globėju ar rūpintoju asmuo gali būti paskirtas tik teismo teisės aktų nustatyta tvarka teismui pripažinus asmenį atitinkamai neveiksniu ar ribotai veiksniu.

Veiksniam asmeniui, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, rūpintojas taip pat skiriamas tik teismo nutartimi. Nurodytas teisinis reglamentavimas vertinant jį Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punkto kontekste taip pat leidžia daryti išvadą, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiamas nesukakęs senatvės pensijos amžiaus nustatyta tvarka, t. y. teismo paskirtas neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėjas arba rūpintojas, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. Išimčių, jog neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėju arba rūpintoju asmuo gali būti paskirtas kitokia nei kad pirmiau nurodyta CK ir CPK nustatyta tvarka, nėra nurodyta.

Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos motina G. V. teismo buvo pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia, o pareiškėja atitinkamai teismo nutartimi, t. y. nustatyta tvarka, nebuvo paskirta savo motinos globėja ar rūpintoja (tokių duomenų nerasta ir LITEKO sistemoje), dėl to teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja faktiškai globojo ir slaugė savo motiną, nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Teismo nustatytas faktas, kad pareiškėja faktiškai globojo ir slaugė savo motiną negali būti prilygintas teismo sprendimui dėl pareiškėjos paskyrimo globėja ar rūpintoja.

Teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, jog valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami ne faktiškai globoję ar slaugę neįgalų asmenį asmenys, bet asmenys, nustatyta tvarka paskirti neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju. Esant paminėtoms aplinkybėms, byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 str. 1 p.). Analogiškoje byloje (Nr. 2A-194-260/2014) taip sprendė Kauno apygardos teismas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 str. 1 p.).

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą nutartį priėmusiam teismui.