Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-10-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-5105-961/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-16
Bylos Nr.
A5.-5105-961/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04295-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pažeidėjas
V. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-5105-961/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04295-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R.,institucijos, surašiusios protokolą, atstovui Giedriui Kriūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. R. (V. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R., būdamas UAB „T.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), veiklos adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams, numatytiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnyje, nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. 10.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 7 d. leido A. A. (A. A.) dirbti vairuotoju įmonėje UAB „T.“, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie A. A. darbo pradžią, tuo V. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. teismo posėdyje kaltę pripažino, paaiškino, kad sudarė su A. A. darbo sutartį ir pamiršo ją perduoti buhalterei. Vairuotojas išvyko į reisą. Tik jam grįžus rugsėjo 7 d., kadangi darbuotoją susiruošė atleisti, pastebėjo, kad nebuvo jo įdarbinęs. Savo veiksmus vertina blogai. Prašo griežtai nebausti, toks atvejis vienintelis, kai darbuotojas dirbo nelegaliai.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovas palaikė protokole nurodytas aplinkybes, nurodė, kad asmuo kaltę pripažino iš karto, netrukdė tyrimui, todėl siūlo skirti minimalią nuobaudą.

Tyrimo metu V. R. savo kaltę taip pat pripažino, gailėjosi ir parodė, kad darbo sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais, iš kurių vienas buvo atiduotas A. A., tačiau šiam grįžus iš reiso, jo darbo sutarties egzempliorius buvo rastas automobilyje (pateikė A. A. pasirašytą darbo sutartį (b. l. 8-10)). V. R. teigimu, dėl didelio darbo krūvio jis buvo įsitikinęs, kad A. A. dirba oficialiai, ir tik susiruošęs jį atleisti pastebėjo, kad A. A. buvo neįdarbintas (b. l. 4).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą ir V. R. kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2).

Šalies argumentai

A. A. prašyme dėl UAB „T.“ patikrinimo, adresuotame Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nurodoma, kad jis 2019 m. rugpjūčio 20 d. pasirašė darbo sutartį su UAB „T.“ direktoriumi V. R. dėl tolimųjų reisų vairuotojo darbo ir tą pačią dieną išvyko į reisą. Reisai buvo vykdomi po visą Europą, kroviniai buvo vežiojami Lenkijoje registruotu automobiliu OPEL. Grįžęs iš reiso 2019 m. rugsėjo 7 d. sužinojo, kad apie jo darbo pradžią nepranešta Sodrai (b. l. 5).

Iš Sodros duomenų išrašo matyti, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 3 d. UAB „T.“ apdraustųjų asmenų sąraše A. A. nebuvo (b. l. 6).

Nelegalaus darbo tyrimo akto duomenimis, buvo atliktas UAB „T.“ patikrinimas gavus A. A. kreipimąsi dėl UAB „T.“ patikrinimo dėl jo nuo galimai nelegalaus darbo tolimųjų reisų vairuotoju įmonėje UAB „T.“, adresu (duomenys neskelbtini). Darbo inspektoriams atlikus tyrimą nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. spalio 4 d. buvo rastas vienas asmuo, su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis arba nepranešta VSDFV (b. l. 3).

VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „T.“ direktorius nuo 2014 m. kovo 21 d. yra V. R. (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Šio straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Nelegalaus darbo sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Šios bylos kontekste svarbios ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio nuostatos, kurio 1 dalies pagrindu darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Pagal šio straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog V. R. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra visiškai įrodyta. Bylos duomenys patvirtina, kad V. R., būdamas UAB „T.“ vadovu (direktoriumi), nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. d. 10.00 val. iki rugsėjo 7 d. bendrovės veiklos vietoje (duomenys neskelbtini), leido dirbti tolimųjų reisų vairuotojo darbus A. A., sudarė su juo rašytinę darbo sutartį, tačiau nustatyta tvarka ir terminais apie įdarbinimą nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui, t.y. mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie šio darbuotojo priėmimą į darbą.

Tiek iš A. A., tiek iš paties V. R. rašytinių paaiškinimų ir V. R. teismui duotų paaiškinimų matyti, jog UAB „T.“ A. A. faktiškai dirbo nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. 10.00 val. iki rugsėjo 7 d., kai grįžo iš reiso (iki VDI patikrinimo). Dėl darbo pobūdžio, darbo laiko ir atlygio už darbą buvo susitarta, susitarimas įformintas 2019 m. rugpjūčio 16 d. rašytine darbo sutartimi Nr. 1, A. A. atliko darbo sutartyje nurodytą vairuotojo-ekspeditoriaus darbą, pradėjo bendrovėje dirbti nuo darbo sutartyje nurodytos datos – rugpjūčio 17 d. Visa tai leidžia spręsti, kad tarp UAB „T.“ bei A. A. buvo susiklostę darbo santykiai. Atsižvelgiant, jog darbo sutartyje buvo numatyta darbo pradžia – 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie A. A. priėmimą į darbą VSDFV teritorinei įstaigai turėjo būti pranešta dar 2019 m. rugpjūčio 16 d., tačiau tai nebuvo padaryta. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 3 d. sistemoje nėra registruotas apdraustasis A. A.. Todėl darytina išvada, kad dirbti bendrovėje A. A. pradėjo ir dirbo taip ir neinformavus VSDFV apie jo įdarbinimo faktą.

V. R. teigė Sodrai nepranešęs dėl didelio darbo krūvio, būdamas įsitikinęs, kad asmuo dirba oficialiai. Tačiau pažymėtina, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalies nuostatas bendrovės direktorius organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. V. R., pasirašęs su A. A. darbo sutartį, pavesdamas jam atlikti darbo sutartyje numatytą darbą, privalėjo įsitikinti, kad vadovaujantis Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies nuostatomis apie šio asmens įdarbinimą buvo pranešta valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios ir užtikrinti, jog šių sąlygų neatitinkantiems darbuotojams nebūtų leista dirbti.

Taigi aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad V. R., būdamas UAB „T.“ direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams, nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. 10.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 7 d. leido A. A. dirbti UAB „T.“, nepranešęs apie darbo sutarties sudarymą prieš vieną darbo dieną Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie A. A. darbo pradžią, todėl V. R. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Aplinkybė, kad A. A. savo prašyme nurodė pasirašęs sutartį rugpjūčio 20 d., vertintina kaip rašymo apsirikimas, nes pačioje darbo sutartyje nurodyta jos data – 2019 m. rugpjūčio 16 d.; šis apsirikimas neturi įtakos administracinio nusižengimo kvalifikavimui.

V. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl nusižengimo prisipažino ir gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą V. R., teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį (įmonėje nelegaliai dirbo vienas darbuotojas) ir pavojingumą, į tai, kad duomenų, jog V. R. būtų anksčiau baustas administracine tvarka, nėra. Nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgtina, jog V. R. dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti pažeidimo aplinkybių, pats pateikė su pažeidimu susijusius dokumentus, su jais bendradarbiavo. Taigi įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. R. už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, atitinkančią straipsnio sankcijoje numatytą minimumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 635, 636 straipsniais,

nutaria:

V. R. (V. R.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 19106463771.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka, tad asmuo po nutarimo įsiteisėjimo turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu dėl baudos mokėjimo išdėstymo, kartu pateikdamas duomenis apie savo materialinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė