- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- eI-6261-505/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01228-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- G. P., I. V., R. C., R. N., S. L., V. G., G. M., R. G., V. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant pareiškėjams G. P., I. V., R. C., R. N., S. L., V. G., pareiškėjų atstovui advokatui S. D.,
atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei M. A. Č., nedalyvaujant pareiškėjams G. M., R. G., V. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. N., R. G., S. L., G. P., I. V., R. C., G. M., V. J., V. G. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. A-1786 „Dėl iniciatyvinės grupės gyventojų parašams dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkti registravimo ir parašų rinkimo lapų išdavimo” 2 punktą, kuriame nustatyta apklausos teritorija - visa Kauno miesto savivaldybės teritorija.
Pareiškėjai skunde nurodė bei jų atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracija parengė „Nemuno krantinės Kaune rekonstravimo projektinius pasiūlymus”, kurių sprendiniai iš esmės keičia ne tiktai Nemuno krantinės naudojimo pobūdį, bet ir šioje Kauno miesto vietoje (Žemuosiuose Šančiuose) gyvenančių asmenų gyvenimo sąlygas, įtakoja Žemųjų Šančių, kaip teritorinio vieneto, unikalumą. Projektiniais pasiūlymais inter alia numatyta Nemuno krantinėje įrengti naują gatvės atkarpą, kuri būtų naudojama automobilių transportui. Pažymėjo, jog projektuojamoje miesto dalyje šiuo metu yra 444 m ilgio gatvės atkarpa, kurią pagal Projektinius pasiūlymus siekiama prailginti iki 3471 m ir ją padaryti D kategorijos gatve ir dėl to būtų neišvengiamai keičiamas esamas Nemuno krantinės kraštovaizdis, poilsio zonų, transporto infrastruktūra bei šios Kauno miesto vietos gyventojų gyvenimo sąlygos, ko pasėkoje tam prieštarauja apie 6000 gyventojų. Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymu įsikūrė dešimties asmenų iniciatyvinė grupė (pareiškėjai), kurie, išreikšdami iniciatyvą apklausos būdu ištirti projektinių pasiūlymų poreikį tos vietos gyventojams, nustatyta tvarka 2019 m. gegužės 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą, kuriuo buvo prašoma įregistruoti apklausos paskelbimo iniciatyvinę grupę, pateikiamas apklausai teikiamas tekstas, nurodyta siūloma apklausai teritorija - Kauno miesto Šančių ir Sodų rinkimų apylinkės - ir apklausos būdas: tiesioginis gyventojų nuomonės įrašymas apklausos dalyvių sąrašo lapuose. Nurodė, jog 2019 m. gegužės 23 d. buvo priimtas ginčijamas įsakymas „Dėl iniciatyvinės grupės gyventojų parašams dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkti registravimo ir parašų rinkimo lapų išdavimo“, kurio inter alia 1 punktu įregistravo iniciatyvinę grupę gyventojų parašams dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkti ir 2 punktu nustatė apklausos teritoriją - visą Kauno miesto savivaldybės teritoriją. Pareiškėjų ir jų atstovo įsitikinimu, skundžiamo akto 2 punktas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Teigė, kad projektinių pasiūlymų reikalingumas turi būti pagrįstas gyvenamosios vietovės bendruomenės poreikiais ir turėtų būti iš anksto aptartas su suinteresuota visuomene, o tiek planavimas, tiek ir projektavimas turi būti vykdomi viešų konkursų būdu. Siekdami ištirti Projektinių pasiūlymų sprendinių pagrįstumą gyvenamosios vietovės bendruomenės poreikiams pareiškėjai ir inicijavo vietos gyventojų apklausą. Akcentavo, kad bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais bei interesais yra susiję Šančių miesto dalyje gyvenantys asmenys, kadangi Kauno miesto dalis, vadinama Šančiais, pasižymi istoriniu bei urbanistiniu unikalumu bei segmentiniu vientisumu, o joje susikūrusios bendruomenės, veikiančios įvairiomis tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimai, vieši svarstymai, siekiama apklausa, veikla vykdoma per savo atstovus, bendruomeninėmis organizacijomis ir kt.), tenkina būtent šios miesto dalies, t. y. Šančių gyventojų poreikius ir interesus. Nurodė, jog patvirtintoje 2013-2023 m. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijoje nustačius bendrojo plano urbanistinę viziją yra nurodyta, jog miesto gatvių struktūra aiški ir patogi, gerai organizuotas eismas; daugelyje visuomeninių ir gyvenamų teritorijų prioritetas teikiamas viešajam transportui, transportui be variklių bei pėsčiųjų eismui, taip pat yra palaikomas netradicinis ir istorinis transportas (funikulierius, vandens transportas), be to, nustatyta, kad tarp svarbiausių Kauno funkcinių simbolių inter alia yra ir (duomenys neskelbtini) su Nemunu jungianti buvusio karinio miestelio bei „Krantų” gatvelių urbanistinė struktūra ir Žemųjų Šančių išlikusio pramoninio paveldo kompleksai. O tarp svarbiausių funkcinių kompozicinių ašių, atspindinčių svarbiausias miesto plėtros kryptis, nurodytas (duomenys neskelbtini). „Kauno miesto identiteto formavimo schemoje” Šančiai kaip ir kai kurios kitos svarbios miesto teritorijos yra išskirti kaip reikšmingas teritorinis vienetas. Pažymėjo, kad bendrasis planas yra privalomas norminis dokumentas tiek rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tiek planuojant bei projektuojant statybas, taip pat jis išreiškia segmentinį Kauno miesto infrastruktūros pobūdį suteikiant reikšmę unikalių urbanistinių teritorijų, turinčių istorinį-urbanistinį savitumą bei vientisumą, svarbai siekiant jas išsaugoti, tuo pačiu, kaip savitumą bei urbanistinį unikalumą turintį teritorinį vienetą neabejotinai išskiria ir Šančius. Pareiškėjų ir jų atstovo nuomone, bendrojo plano nuostatos sąlygoja Šančių, kaip gyvenamosios vietovės bendruomenės savarankišką subjektiškumą jos urbanistinių bei teisinių interesų aspektu, o taip pat Šančiuose gyvenančios gyvenamosios vietovės bendruomenės teisę į vietos gyventojų apklausą. Paaiškino, kad specialus viešojo juridinio asmens teisnumas išreiškia pagrindinį ultra vires doktrinos principą, kad juridinis asmuo negali veikti viršydamas savo kompetencijos ribų. Tuo tarpu teisės normose nėra nustatyta viešojo subjekto teisė pakeisti apklausą inicijuojančio subjekto valią, todėl siūlomos apklausti teritorijos pakeitimas išeina už atsakovo kompetencijos ribų. Be to, siekiant įvykdyti gyventojų apklausą savarankišką iniciatyvos teisę turi ir kiti įstatyme nustatyti subjektai (savivaldybės taryba, meras ir seniūnas), todėl norint inicijuoti kitokio pobūdžio apklausą, negu to siekia pareiškėjai, atsakovas turi galimybę ją surengti ir be gyventojų iniciatyvos. Vietos gyventojų apklausa yra tam tikra socialinė-pilietinė teisė, todėl tiek aplinkybė, kad apklausos rezultatai yra tiktai patariamojo pobūdžio, tiek ir aplinkybė, kad vietos gyventojų apklausos iniciatyvos teisę turi ir kiti subjektai, kurie yra tiesiogiai susiję su viešuoju asmeniu, lemia, kad remiantis sisteminiu teisės aiškinimu atsakovas negali turėti diskrecijos pakeisti gyventojų, inicijuojančių vietos gyventojų apklausą, valią, nes taip būtų pažeista apklausą inicijuojančių gyventojų teisė. Atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamas aktas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, tačiau šiuo aspektu jis yra nemotyvuotas. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė bei atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. gegužės 20 d. buvo gautas pareiškėjų prašymas įregistruoti apklausos paskelbimo iniciatyvinę grupę, kurią sudaro dešimt gyventojų, turinčių teisę rinkti savivaldybės tarybą. Teigė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A-1786 „Dėl iniciatyvinės grupės gyventojų parašams dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkti registravimo ir parašų rinkimo lapų išdavimo“ įregistravo iniciatyvinę grupę gyventojų parašams dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkti bei nustatė apklausos teritoriją - visą Kauno miesto savivaldybės teritoriją. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 39 straipsnį apklausa gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) ar jos (jų) dalyse arba gyvenamosios vietovės teritorijoje ar jos dalyje, apklausos teritorija parenkama atsižvelgiant į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai. Taip pat pažymėjo, kad ginčo sprendimu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius per minėto įstatymo nustatytą terminą įregistravo iniciatyvinę grupę asmenų, turinčių teisę rinkti savivaldybės tarybą, ir nustatė apklausos teritoriją, atsižvelgdamas į klausimo aktualumą visos Kauno miesto savivaldybės nuolatiniams gyventojams. Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį iniciatyvinė grupė turi teisę siūlyti apklausos teritoriją, tačiau teisė ir pareiga nuspręsti dėl jos dydžio priklauso išimtinai sprendimą priimančiam subjektui - Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kuris ginčijamą aktą priėmė neviršijus viešojo administravimo subjekto įgaliojimų ribų. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui adresuotame pareiškėjų prašyme nurodyta teritorija apibrėžiama rinkimų apylinkėmis ((duomenys neskelbtini)). Pabrėžė, jog rinkimų apylinkių teritorijos nustatomos Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, o ne Vietos savivaldos įstatymo įgyvendinimo tikslais. Mano, kad ginčo sprendimo 2 punktu apibrėžta apklausos teritorija atitinka tiek Vietos savivaldos įstatymo, tiek ir Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą. Paminėjo, kad Vietos savivaldos įstatymo 39 straipsnyje nurodyta, kad apklausos teritorija parenkama atsižvelgiant į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai. Nemuno upė nėra privati ir naudojimasis jos pakrante nėra išimtinė tik konkrečiai prie Nemuno gyvenančių asmenų teisė. Nemuno krantinės gatvė yra egzistuojantis nekilnojamasis daiktas, įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Kiekvienas Kauno miesto savivaldybės gyventojas yra potencialiai suinteresuotas tiek pačios Nemuno krantinės gatvės būklės pagerinimu (tam taip pat skirtas ir šios gatvės rekonstravimo projektinių pasiūlymų rengimas), tiek komfortiškesnėmis galimybėmis naudotis pačia Nemuno upės pakrante rekreaciniais tikslais (planuojamas ir pėsčiųjų bei dviračių tako atnaujinimas, modernaus paplūdimio įrengimas, upės krantinės sutvarkymas). Atsakovės atstovės įsitikinimu, pareiškėjų atstovo nurodytos 2013-2023 metų Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos urbanistinės vizijos nuostatos nėra skirtos tik Žemųjų Šančių (kaip plėtojama Skunde) gyventojams. Pažymėjo, kad Nemuno krantinės rekonstrukcijos klausimas yra aktualus viso Kauno miesto gyventojams. Tai pagrindžia ir faktas, kad kartu su Žemųjų Šančių bendruomenės pateiktais prieštaravimais dėl Nemuno krantinės projektinių pasiūlymų buvo pateikti ir 5468 Kauno miesto gyventojų parašai. Tarp pasirašiusiųjų asmenų ne maža dalis gyventojų yra būtent kitų Kauno miesto rajonų ((duomenys neskelbtini)) gyventojų, todėl vien jau dėl aukščiau nurodyto galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsižvelgiant į klausimo aktualumą, svarbą, planuojamus pokyčius ir didelę jų visuomeninę, socialinę reikšmę, apklausos teritorija pagrįstai nustatyta tam įgalioto subjekto. Atsakovės atstovės nuomone, iniciatyvinės grupės pasiūlytos teritorijos išplėtimas anaiptol nereiškia apklausos iniciatyvos teisės uzurpavimo. Vietos savivaldos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis iniciatyvinei grupei suteikia teisę pasiūlyti apklausos teritoriją ir anaiptol nesusaisto sprendimą priimančio subjekto. Toks yra imperatyvus įstatyminis reguliavimas ir juo yra paremtas ginčo sprendimo 2 punktas, todėl šiuo aspektu ginčo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl iniciatyvinės grupės gyventojų parašams dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkti apklausos teritorijos nustatymo.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai V. G., R. G., R. N., S. L., G. P., A. B., R. C., I. V., V. J. ir G. M. 2019 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą Nr. 2019-05-20 (Kauno miesto savivaldybės administracijoje gautas 2019 m. gegužės 20 d.) įregistruoti apklausos paskelbimo iniciatyvinę grupę, kurią sudaro dešimt gyventojų, turinčių teisę rinkti savivaldybės tarybą. Prašyme buvo nurodyta:
1) apklausai teikiamo klausimo tekstas: „Ar pritariate, kad Šančiuose, Nemuno krantinėje tarp Geležinkelio ir Panemunės tiltų, šalia dviračių-pėsčiųjų tako, nebūtų statoma automobiliams skirta gatvė?“
2) apklausos teritorija - Kauno miesto Šančių ir Sodų rinkimų apylinkės;
3) apklausos būdas - tiesioginis gyventojų nuomonės įrašymas apklausos dalyvių sąrašo lapuose.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A-1786 „Dėl iniciatyvinės grupės gyventojų parašams dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkti registravimo ir parašų rinkimo lapų išdavimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 41 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 549 „Dėl Gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti vietos gyventojų apklausą rinkimo lapo formos patvirtinimo“, ir atsižvelgdamas į klausimo aktualumą visos Kauno miesto savivaldybės nuolatiniams gyventojams (toliau – ir Įsakymas):
1) įregistravo iniciatyvinę grupę gyventojų parašams dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkti: A. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini); R. C., gyvenanti (duomenys neskelbtini); V. G., gyvenanti (duomenys neskelbtini); R. G., gyvenanti (duomenys neskelbtini); V. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini); S. L., gyvenantis (duomenys neskelbtini); G. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini); R. N., gyvenanti (duomenys neskelbtini); G. P., gyvenanti (duomenys neskelbtini); I. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini).
2) nustatė apklausos teritoriją - visą Kauno miesto savivaldybės teritoriją.
Pareiškėjai skunde ir jų atstovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog skundžiamo Įsakymo 2 punktas, kuriuo atsakovė nustatė apklausos teritoriją - visą Kauno miesto savivaldybės teritoriją, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Projektinių pasiūlymų reikalingumas turi būti pagrįstas gyvenamosios vietovės bendruomenės poreikiais ir turėtų būti iš anksto aptartas su suinteresuota visuomene, o tiek planavimas, tiek ir projektavimas turi būti vykdomi viešų konkursų būdu. Taigi, siekdami ištirti projektinių pasiūlymų sprendinių pagrįstumą gyvenamosios vietovės bendruomenės poreikiams, pareiškėjai ir inicijavo vietos gyventojų apklausą. 2013-2023 m. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcija sąlygoja Šančių, kaip gyvenamosios vietovės bendruomenės savarankišką subjektiškumą jos urbanistinių bei teisinių interesų aspektu, o taip pat Šančiuose gyvenančios gyvenamosios vietovės bendruomenės teisę į vietos gyventojų apklausą. Vietos gyventojų apklausa yra tam tikra socialinė-pilietinė teisė. Todėl tiek aplinkybė, kad apklausos rezultatai yra tiktai patariamojo pobūdžio, tiek ir aplinkybė, kad vietos gyventojų apklausos iniciatyvos teisę turi ir kiti subjektai, kurie yra tiesiogiai susiję su viešuoju asmeniu, lemia, kad remiantis sisteminiu teisės aiškinimu atsakovė negali turėti diskrecijos pakeisti gyventojų, inicijuojančių vietos gyventojų apklausą, valią, nes taip būtų pažeista apklausą inicijuojančių gyventojų teisė. Tokiu būdu, skundžiamas aktas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, tačiau šiuo aspektu jis tiesiog yra nemotyvuotas.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą ir atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė priešingai, jog ginčo Įsakymo 2 punktu buvo įgyvendinta viešojo administravimo institucijos diskrecija parinkti (VSĮ 39 str.) ir nustatyti (VSĮ 41 str. 4 d.) apklausos teritoriją atsižvelgiant į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai. Be to, pareiškėjai neturi subjektinės (nei materialiosios, nei procesinės) teisės kreiptis į teismą dėl ginčo Įsakymo dalies panaikinimo, kadangi tokią teisę turi tik ginčo Įsakymu registruota 10 asmenų iniciatyvinė grupė, kuriai šis administracinis aktas ir sukėlė teisines pasekmes, o nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi 9 fiziniai asmenys.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir VAĮ) 8 straipsnio, numatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 1 dalis sako, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau- ir VSĮ)(akto redakcija, galiojusi nuo 2019 03 15 iki 2019 07 01) 39 straipsnį apklausa gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) ar jos (jų) dalyse arba gyvenamosios vietovės teritorijoje ar jos dalyje. Apklausos teritorija parenkama atsižvelgiant į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai.
VSĮ 41 straipsnis reglamentuoja gyventojų apklausos paskelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimo tvarką. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę gyventojai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 10 gyventojų, turinčių teisę rinkti savivaldybės tarybą. Grupės atstovas pateikia savivaldybės administracijos direktoriui prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę (1 dalis). Iniciatyvinės grupės prašyme turi būti nurodyta: preliminarus arba galutinis apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, siūlomas apklausos būdas ir iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai). Be to, iniciatyvinės grupės prašyme gali būti pasiūlyta apklausos teritorija. Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai (2 dalis). Jeigu iniciatyvinės grupės prašyme pažymima, kad apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas yra preliminarus, grupės atstovo (atstovų) prašymu savivaldybės administracija suteikia reikalingą pagalbą rengiant galutinį apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstą. Galutinį klausimo (klausimų) tekstą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai ir jis pateikiamas savivaldybės administracijos direktoriui (3 dalis). Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iniciatyvinės grupės prašymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įregistruoja iniciatyvinę grupę ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos įregistravimo išduoda vidaus reikalų ministro patvirtintos formos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus (4 dalis).
Įsakymu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius per VSĮ 41 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą įregistravo iniciatyvinę grupę asmenų, turinčių teisę rinkti savivaldybės tarybą, ir nustatė apklausos teritoriją atsižvelgdamas į klausimo aktualumą visos Kauno miesto savivaldybės nuolatiniams gyventojams. Atsižvelgiant į tai pagal VSĮ 41 straipsnio 2 dalį iniciatyvinė grupė gali pasiūlyti apklausos teritoriją, tačiau teisė ir pareiga nuspręsti dėl jos dydžio apklausai, priklauso išimtinai sprendimą priimančiam subjektui - Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir tik vadovaujantis VSĮ 39 straipsnio nuostata, t. y. apklausos teritorija parenkama atsižvelgiant į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai. Nagrinėjamu atveju ginčo Įsakymo 2 punktu buvo įgyvendinta viešojo administravimo institucijos diskrecija, tačiau nurodymas Įsakyme, jog apklausos teritorija nustatoma atsižvelgiant į klausimo aktualumą visos Kauno miesto savivaldybės nuolatiniams gyventojams, negali būti pripažintas teisiškai reikšmingu faktiniu pagrindimu VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, VSĮ 39 straipsnio prasme, nes Įsakymo 1 punktu įregistruota iniciatyvinė grupė gyventojų parašams dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkti turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas (nustatyta apklausos teritorija), o ginčijamo Įsakymo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo Įsakymo pripažinimui teisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4631-968/2019).
Kaip minėta VSĮ 41 straipsnio, numatančio apklausos paskelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimą, 1 dalis numato, kad apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę gyventojai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 10 gyventojų, turinčių teisę rinkti savivaldybės tarybą. Grupės atstovas pateikia savivaldybės administracijos direktoriui prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę.
Pareiškėjai neturi subjektinės (nei materialiosios, nei procesinės) teisės kreiptis į teismą dėl ginčo Įsakymo 2 dalies, kuria nustatyta apklausos teritorija, panaikinimo, kadangi tokią teisę turi tik ginčo Įsakymo 1 punktu įregistruota iniciatyvinė grupė gyventojų parašams dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkti, kuriai šis administracinis aktas ir sukėlė teisines pasekmes.
Kaip jau nustatyta, į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių VSĮ 41 straipsnio nustatyta tvarka kreipėsi 10 savivaldybės tarybą rinkti turinčių teisę asmenų: A. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini); R. C., gyvenanti (duomenys neskelbtini); V. G., gyvenanti (duomenys neskelbtini); R. G., gyvenanti (duomenys neskelbtini); V. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini); S. L., gyvenantis (duomenys neskelbtini); G. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini); R. N., gyvenanti (duomenys neskelbtini); G. P., gyvenanti (duomenys neskelbtini); I. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini).
Akivaizdu, kad pareiškėjai, kurie kreipėsi į teismą su skundu dėl Įsakymo 2 punkto panaikinimo, yra tik devyni, t. y. jie neveikia, kaip ginčo Įsakymo 1 punktu įregistruota iniciatyvinė grupė, kurios sudėtis identiška jos 2019 m. gegužės 20 d. prašyme nurodytajai. Iniciatyvinė grupė veikia tik in corpore (visi, visi drauge): pareigą pasirašyti prašymą grupės registravimui būtent visiems jos nariams nustato VSĮ 41 straipsnio 2 dalis, o pareigą pasirašyti po klausimo tekstu būtent visiems jos nariams nustato VSĮ 41 straipsnio 3 dalis.
Taigi devyni pareiškėjai šioje administracinėje byloje nėra Įsakymo 1 punktu įregistruota iniciatyvinė grupė gyventojų parašams dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkti, kurios teisėms ir pareigoms bei teisėtiems interesams, jų pasikeitimui turi įtakos Įsakymo 2 punktu nustatyta apklausos teritorija (2019 m. gegužės 20 d. iniciatyvinės grupės prašyme buvo pasiūlyta apklausos teritorija - Kauno miesto Šančių ir Sodų rinkimų apylinkės).
Pareiškėjų, pateikusių skundą teismui, skaičius šioje byloje neatitinka minimalaus asmenų skaičiaus reikalavimo, imperatyviai nurodyto VSĮ 41 straipsnio 1 dalyje. Vadinasi jie neveikia kaip iniciatyvinė grupė VSĮ 41 straipsnio prasme ir negina savo ginčo Įsakymo 2 punktu tariamai pažeistų teisių. Taigi ginčo Įsakymo 2 punktas pareiškėjams, šioje byloje nusprendusiems veikti kaip bendrapareiškėjai, nesukelia jokių teisinių pasekmių ir jie neturi subjektinės teisės ginti jų galimai pažeidžiamas teises ar įstatymų saugomas teisėtus interesas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno suinteresuoto subjekto teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-304/2009, 2009 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-857/2009), nurodytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų tenkinti pareiškėjų
skundo reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. A-1786 „Dėl iniciatyvinės grupės gyventojų parašams dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkti registravimo ir parašų rinkimo lapų išdavimo” 2 punktą, kuriame nustatyta apklausos teritorija - visa Kauno miesto savivaldybės teritorija, nebėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi minėto administracinio akto panaikinimas pareiškėjams teisinių pasekmių nesukurs, todėl pareiškėjų skundas atmestinas, nepasisakant dėl kitų skundo argumentų (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjų R. N., R. G., S. L., G. P., I. V., R. C., G. M., V. J., V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.