- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- A5.-1770-540/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01277-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- M. P.
- Kategorijos
dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rūtai Butkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. sausio 18d. 18 val. 00 min. Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas, esančioje Žalgirio arenoje Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus pareigūnų atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (2018-11-15 paslaugų subteikimo sutartis Nr. 18105) naudai nelegaliai dirbo darbuotojas J. K. (Y. K.), kuris vilkėjo apsaugos darbuotojo liemenę bei stovėjo prie įėjimo vartų ir tikrino įeinančių žmonių bilietus. Apie J. K. (Y. K.) įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pranešta nebuvo bei su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis. Tuo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. P., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, leido darbuotojui J. K. (Y. K.) dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki darbuotojo numatytos darbo pradžios neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Šiais savo veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 dalis ir Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau - Užimtumo įstatymo) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. P. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nuolat trūkstant apsaugos darbuotojų susirinkimo metu jis darbuotojams yra nurodęs, kad jei rastų norinčių dirbti apsaugos darbuotojais, kad tuos žmones pakviestų ateiti ir jei jie būtų tinkami, jie galėtų būti įdarbinti. Jo vadovaujama bendrovė yra sudariusi paslaugų subteikimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl apsaugos paslaugų teikimo. Įprastai UAB (duomenys neskelbtini) nurodo keli jiems apsaugos darbuotojai bus reikalingi ir tuomet yra perskambinama dirbantiems apsaugos darbuotojams ir susitariama kurie bendrovės apsaugos darbuotojai dirbs nurodytame objekte. Taip buvo ir 2019 m. sausio 18d. Kiek ateina dirbti į konkretų objektą apsaugos darbuotojų bei kiek jie išdirba valandų, apskaitą veda saugos vadovas G. S.. Jis atveža ir liemenes. Kiek M. P. žinoma, įvykio vakarą saugos vadovo nebuvo. Kas tą vakarą fiksavo dirbančius apsaugos darbuotojus, negali pasakyti. J. K. (Y. K.) iki to vakaro nepažino ir kas jam leido tą vakarą dirbti apsaugos darbuotoju bei kas jam išdavė spec. liemenę bei praėjimo kortelę, negali pasakyti.
Institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Rūta Butkienė paaiškino, kad 2019 m. sausio 18 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus pareigūnai atliko patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad neįdarbinti apsaugos darbuotojais dirba keturi asmenys. Institucijai gavus patikrinimo medžiagą bei atlikus patikrinimą, trijų darbuotojų nelegalaus darbo fakto nepavyko įrodyti. Surinkti duomenys buvo tik dėl vieno darbuotojo – J. K. (Y. K.) nelegalaus darbo, kuris policijos pareigūnų patikrinimo metu vilkėjo apsaugos darbuotojo liemenę bei stovėjo prie įėjimo vartų ir tikrino įeinančių žmonių bilietus. Imant paaiškinimą iš J. K. (Y. K.), jis paaiškino, kad jį dirbti prie Žalgirio arenos pakvietė dirbantys UAB (duomenys neskelbtini), konkrečiai J. K..
Liudytojas J. K. (Y. K.) parodė, kad J. K. jam pasiūlė 2019 m. sausio 18d. ateiti prie Žalgirio arenos ir pasižiūrėti ar patiktų apsaugos darbuotojo darbas. Jis sutiko ir atėjo. Su direktoriumi tą vakarą nebuvo bendravęs. Kas jam konkrečiai padavė spec. liemenę bei kortelę, negali nurodyti, nes kitų asmenų be J. tą vakarą nepažinojo. J. K. (Y. K.) asmens duomenų niekas nesiteiravo ir jo niekas niekur nepažymėjo. Kartu su visais apsaugos darbuotojais išklausė instruktažą ir po to į renginį praleidinėjo žmones bei tikrino bilietus. Tą vakarą dirbo apie porą valandų. Už tai jokio užmokesčio negavo. 2019 m. sausio pabaigoje UAB (duomenys neskelbtini) įsidarbino oficialiai.
Liudytojas J. K. parodė, kad J. K. (Y. K.) yra jo pažįstamas ir jis jį 2019 m. sausio 18d. atsivedė prie Žalgirio arenos pabandyti padirbti apsaugos darbuotoju. Kas J. K. (Y. K.) padavė spec. liemenę bei kortelę nežino, nes nematė. Ką tą vakarą veikė ar dirbo J. K. (Y. K.), liudytojas nestebėjo, nes dirbo savo darbą. Direktoriaus nebuvo atsiklausęs ar gali atsivesti kokį nors asmenį.
Teisės pažeidimo faktą ir M. P. kaltę įvykdžius protokole nurodytą nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); Kauno apskrities Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriaus vyresniojo specialisto A. P. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad vykdant „Saugos tarnybų patikrinimo organizavimo Kauno mieste“ priemonių planą (2019-01-16 Nr. 20-IL-2183) kartu su vyr. specialistu G. B. 2019-01-18 nuo 18.00 val. iki 20.30 val. Kauno „Žalgirio arenoje“ krepšinio rungtynių metu buvo tikrinama, kaip apsaugos darbuotojai bei apsaugos darbuotojai- stažuotojai laikosi LR asmens ir turto apsaugos įstatymo nuostatų reikalavimų. Patikrinti renginio metu visi dirbę UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojai ir apsaugos darbuotojai - stažuotojai turėjo apsaugos darbuotojo ar apsaugos darbuotojo - stažuotojo pažymėjimus. Surašė patikrinimo aktą. Patikrinus renginio metu dirbusius UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus, 5 dirbantys piliečiai neturėjo nei apsaugos darbuotojo, nei apsaugos darbuotojo - stažuotojo pažymėjimų. Iš jų paimti pasiaiškinimai, surašytas patikrinimo aktas, informuotas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas M. P.. Renginio metu UAB (duomenys neskelbtini) atsakingam darbuotojui buvo nurodyta, kad be pažymėjimų dirbę darbuotojai būtų nušalinti nuo darbo (b. l. 3), Licencijavimo sistemos objektų patikrinimo aktas (b. l. 4-5), J. K. (Y. K.) paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad buvo pakviestas apsaugos darbuotoju UAB (duomenys neskelbtini) Kauno Žalgirio arenos zonoje prie įėjimo vartų tikrinti įeinančius žmones į areną. Jam išdavė liemenę. Oficiali darbo sutartis nebuvo pasirašyta. Apsaugos darbuotojo stažuotojo ar apsaugos darbuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 6), J. L. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad pradėjo dirbti apsaugos darbuotoju. Jį pakvietė draugas. Darbo sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) nesudarė (b. l. 7), M. Č. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad dirbo Žalgirio arenoje apsaugos darbuotoju. Liemenę išdavė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, atsakingas už apsaugos darbuotojus. Dirbo prie įėjimo vartų. Darbo sutartis nebuvo pasirašyta, darbuotojo pažymėjimo neturi, taip pat ir stažuotojo (b. l. 8), P. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad jį draugas pakvietė padėti tikrinti įeinančius į Žalgirio areną. Jam davė geltoną liemenę. Draugo pamokytas tikrino žmones. Apsaugos darbuotojo pažymėjimo neturi, sutartis su juo nebuvo pasirašyta (b. l. 9), M. A. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad nepažįstamas vyras pasiūlė padirbėti prie įėjimo į Žalgirio areną prieš krepšinio varžybas. Gavo liemenes. Darbo sutartis nebuvo sudaryta (b. l. 10), VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, iš kurio matyti, kad G. J. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad UAB ,,Kauno arena“ turi vieną saugos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), Saugos paslaugų sutartis tarp UAB ,,Kauno arena“ ir UAB (duomenys neskelbtini) (b .l. 17-20), R. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad Žalgirio arenoje apsaugą vykdo UAB (duomenys neskelbtini), esant didesniam apsaugos darbuotojų poreikiui renginių metu samdo darbuotojus iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal subrangos sutartį (b. l. 21), Paslaugų subteikimo sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-25), Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius yra M. P. (b. l. 26-27), integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai (b. l. 28-29, 30, 31, 33), J. K. (Y. K.) paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad jį pakvietė dirbti J. K., kuris yra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Kad jis ateis į darbą, buvo sutarta prieš savaitę. Su vadovu susitikęs nebuvo, nes atėjo į darbą pabandyti padirbti. Darbo drabužį išdavė nepažįstamas žmogus, kadangi stovėjo prie Juliaus. Po šio atvejo dirbo dar kelis kartus. Darbo sutarties nepasirašęs, darbuotojai sakė, kad jam bus sumokėta grynais pinigais, turėjo sumokėti J. (b. l. 35), J. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini). Dirba nuo 2018 m. spalio mėn. J. K. pasikvietė dirbti jis, kad jis pasižiūrėti darbo pobūdį (b. l. 37), M. Č. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad jį pasikvietė dirbti apsaugoje dirbanti draugė M. Š., dirbo iki 22 val., darbo sutarties nepasirašė (b. l. 38), nelegalaus tyrimo aktas (b. l. 41-42).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkta M. P. charakterizuojanti medžiaga : administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad jis turi galiojančių administracinių nuobaudų.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Pabrėžtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
Byloje nustatyta, jog 2019 m. sausio 18d. 18 val. 00 min. Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas, esančioje Žalgirio arenoje UAB(duomenys neskelbtini) naudai dirbo darbuotojas J. K. (Y. K.), kuris vilkėjo apsaugos darbuotojo liemenę bei stovėjo prie įėjimo vartų ir tikrino įeinančių žmonių bilietus. Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad J. K. (Y. K.) UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintas tik nuo 2019 m. sausio 25 d. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. P. paaiškino, jog įprastai objektuose, kuriuose apsaugos paslaugas teikia UAB (duomenys neskelbtini), dirbančius apsaugos darbuotojus kontroliuoja saugos vadovas, tačiau jo įvykio vakarą paslaugų teikimo vietoje nebuvo ir kas tą vakarą buvo atsakingas už darbuotojus, negali nurodyti. Be to iš M. P. paaiškinimų matyti, jog nuolat trūkstant apsaugos darbuotojų, susirinkimo metu jis darbuotojams buvo nurodęs, kad jei rastų norinčių dirbti apsaugos darbuotojais, kad tuos žmones pakviestų ateiti ir jei jie būtų tinkami, jie galėtų būti įdarbinti. Iš liudytojo J. K. (Y. K.) parodymų matyti, kad jį pabandyti padirbti pakvietė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas J. K.. Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 18 d. J. K. (Y. K.) atliko darbines funkcijas – tikrino einančių į renginį asmenų bilietus ir tai atliko UAB (duomenys neskelbtini) naudai.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog tarp M. P., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo ir J. K. (Y. K.) buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius. Kadangi šie santykiai oficialiai ir tinkamai įforminti nebuvo, todėl yra pakankamas pagrindas J. K. (Y. K.) darbą pripažinti nelegaliu.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. P. nepripažindamas kaltės nurodė, kad jis apie J. K. (Y. K.) 2019 m. sausio 18 d. darbą nežinojo ir jis dirbo be M. P. žinios, tačiau įmonės vadovas privalo užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju M. P. privalėjo taip organizuoti jo bendrovėje dirbančių darbuotojų ar jos naudai dirbančių asmenų darbą, kad visi asmenys dirbtų nepažeidžiant įstatymų nustatytos įdarbinimo tvarkos.
Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. P., būdamas darbdaviu ir esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jam, neužtikrino, jog J. K. (Y. K.) dirbtų legaliai, su juo sudarius darbo sutartį ir pranešus prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Tokiais veiksmais M. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
M. P. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).
Skiriant M. P. nuobaudą atsižvelgiama, jog nėra duomenų, jos jis anksčiau buvo baustas už analogiškus pažeidimus, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiama jo nurodytas nusižengimo padarymo aplinkybes.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, M. P. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatant jos dydį viršijantį minimalų. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
M. P. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą - 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19103112231.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.