- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-30
- Bylos Nr.
- 1S-1041-579/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių PN - atvirosios kolonijos 3 valdyboje (toliau-Komisijos) 2014-04-08 nutarimą Nr. 95-145 dėl nuteistojo A. R. lygtinio paleidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009-01-21 nuosprendžiu pagal BK 129 str. 1 d., 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p., 294 str. 2 d. subendrinta bausme – laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.
Anksčiau neteistas.
Bausmės pabaiga – 2017-04-04.
2014 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 95-145 Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą bei nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kitas reikšmingas aplinkybes, priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą pagal bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepime teismui Komisijos nutarimui pritarė.
Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakyta tenkinti Komisijos nutarimą, konstatavus, jog nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus apsiekti bausmės tikslai.
Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį ir prašo ją panaikinti, taikyti lygtinį paleidimą. Nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Teigia, jog jo elgesys pataisos namuose rodo, kad jis gali būti lygtinai paleistas – draudžiamų daiktų neturėjo, nieko neleistina nedarė. Prašo atsižvelgti į tai, kad dėl bausmės atlikimo blogėja sveikata, būtina rankos operacija. Taip pat laisvėje padėtų išlaikyti mažametę dukrą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. R. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. R. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, skatintas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema – 34 balai pagal OASys programą. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir kad probacija gali būti sėkminga.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką, o šiuo atveju labai sunkų tyčinį, pavojingą nusikaltimą padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.
Nors A. R. elgesys pataisos namuose charakterizuojamas teigiamai, tačiau būtina atsižvelgti į jo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. R. elgesys nebuvo nepriekaištingas, jis kartą yra padaręs visaus tvarkos taisyklių pažeidimą. Tiesa, pažeidimas nėra grubus ar šiurkštus, nuobauda nebegalioja, tačiau įvertinus atliktos bausmės dalį, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kuris yra žemas (34 balai pagal OASys metodiką), tačiau vis dėlto dar artimas vidutinei (41-99 balai), tai leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog nuteistasis būdamas lygtinai paleistas sugebės tinkamai laikytis jam skirtų įpareigojimų ir draudimų.
Taip pat atsižvelgtina į tai, kad A. R. atlieka bausmę už kelių tyčinių pavojingų nusikaltimų padarymą, du iš kurių susiję su žmogaus gyvybės atėmimu (nužudymas ir pasikėsinimas nužudyti du ar daugiau asmenis), kurie priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai, vieno iš jų pasekmės sunkios ir neatstatomos, nes atimta žmogaus gyvybė, o taip pat atlieka bausmę ir už tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 294 str. 2 d.) ). Ir nors nuteistasis atlikęs iš teisų nemažą dalį bausmės, tačiau likusi bausmės dalis yra dar didelė – daugiau nei 3 metai Komisijos posėdžio dienai. Likusios bei neatliktos bausmės dydžiai yra vertinamosios kategorijos apie kurias teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006) Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimi tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti. Padarytos kelios pavojingos nusikalstamos veikos bendrininkų grupėje iš anksto susitarus, vienos iš jų pasekmės neatstatomos, nuteistasis buvo aktyvus bendrininkų grupės dalyvis, todėl net ir įvertinus nuteistojo teigiamai charakterizuojamą asmenybę, jo elgesį pataisos namuose, likusį neatliktos bausmės dydį, pagrįstai manytina, jog pritaikius lygtinį paleidimą nuteistajam atlikus beveik šešis metus skirtos laisvės atėmimo bausmės, būtų pažeistas teisingumo bei proporcingumo principas. Todėl konstatuojama, jog teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.