Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Šiuliui, kaltinamajam G. J., jo gynėjui advokatui Sigitui Štaraičiui, nukentėjusiesiems S. R., R. S., O. V., J. V., nukentėjusiosios S. R. atstovui advokatui Antanui Jarašiui, nedalyvaujant Valstybinės ligonių kasos atstovams, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, teistas: 1996 m. sausio 18 d., 1998 m. lapkričio 9 d. ir 2004 m. gruodžio 20 d., teistumai išnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 138 str. 1 d., 187 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. J. 2012 m. gegužės 10 d., apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name (duomenys neskelbtini), konflikto, kilusio dėl asmeninių nesutarimų, metu, ranka į krūtinę pastūmė S. R. ir ją pargriovė ant lovos bei paėmęs peilį, grasindamas žodžiais, kad nužudys ir nepaliks gyvos, laikydamas ranka nukentėjusiąją už plaukų, aštuonis kartus dūrė jai į veidą ir kaklą, dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įgyvendintas, bei šiais savo smurtiniais veiksmais dėl pjautinių žaizdų kaktos dešinėje pusėje, kaktos dešinėje, pereinant į antakį ir dešinės akies viršutinį voką, dešiniame žande, kakle, apatinėje lūpoje, dešinės plaštakos IV piršte, nubrozdinimo kakle, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pereinant į smilkinį, odos nubrozdinimų ir kraujosruvų krūtinėje, kurių gydymas truko ilgiau nei 10 dienų, nesunkiai sutrikdė S. R. sveikatą;

be to jis, 2012 m. liepos 1 d., apie 02.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėtu žiebtuvėliu tyčia padegė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), verandoje buvusias medienos atraižas, nuo kurių ugniai išplitus, visiškai sudegė veranda, namo stogas bei apdegė namo siena, sudegė S. R. priklausanti 2000 litų vertės lova, apdegė 1300 litų vertės spinta, sugadintas 600 litų vertės kilimas, 400 litų vertės monitorius, 1000 litų vertės televizorius, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino J. V. vardu registruotą, S. R., O. V., R. S. ir J. V. bendra jungtine nuosavybe priklausantį 12000 litų vertės turtą ir S. R. priklausantį 5300 litų vertės turtą.

Kaltinamasis G. J. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad su S. R. kartu gyveno nuo 2011 m. gegužės mėnesio. Buvo kelis kartus susipykę. 2012 m. gegužės 8 d. jis grįžo gyventi pas R. 2012 m. gegužės 10 d. jie nuo ryto abu gėrė degtinę, buvo girti. Vakare R. kelis kartus skambino pažįstamas G., todėl jie ėmė konfliktuoti dėl tų skambučių. R. pagriebus peilį, jis iš jos peilį atėmė ir pargriovęs ją ant lovos, atsisėdo ant jos. Dėl girtumo gerai nepamena visų aplinkybių. Grumtynių metu kažkaip sužalojo R., matė kraują, tačiau kaip sužalojo, neprisimena. Pats nubėgo pas kaimynę iškviesti pagalbos. 2012 m. birželio 30 d. nuėjo pas R. į namus, kur jos prašymu tvarkė verandą. Po darbų abu susėdo išgerti degtinės. Išgėrus R. paprašė jo kitą dieną baigti darbus, jam atsakius, kad pabaigs vėliau, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu R. jį išvarė namo. Supykęs jis padegė verandoje buvusias medienos atliekas, joms pradėjus smilkti, išėjo namo. Verandą padegti norėjo iš pykčio, apie pasekmes negalvojo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. J. kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji S. R. paaiškino, kad 2012 m. gegužės 10 d. vakare pas ją į namus atėjo girtas G. J., su kuriuo ji buvo susipykusi, norėjo pasiimti kažkokį laužtuvėlį. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu G. J. ją pargriovė ant lovos, grasindamas nužudyti, laikė ją už plaukų, o kita ranka kelis kartus dūrė peiliu jai į veidą. 2012 m. birželio 30 d. pas ją buvo atėjęs G. J., kuris jos prašymu tvarkė namo verandą. Baigus darbą, ji paruošė vakarienę ir jie kartu išgėrė degtinės. Tarp jų kilo ginčas dėl verandos remonto ir ji liepė J. išeiti iš namų. G. J. eiti nenorėjo, tačiau pagrasinus policija, išėjo, pasakęs, kad viską išardys ką padarė. Jam išėjus, ji nuėjo miegoti. Naktį pabudo nuo pokšėjimo, šaudė degančio stogo šiferis. Per kaimynę iškvietė priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Gaisro metu apdegė namas, sudegė jos asmeniniai daiktai. Po gaisro J. telefonu neigė padegęs namą, tačiau žadėjo padėti atstatyti.

Nukentėjusioji O. V. paaiškino, kad S. R. yra jos sesuo. Nuo 2011 m. vasaros S. R. gyveno su G. J.. Per tą laikotarpį jie pykosi ir taikėsi, G. J. S. yra sumušęs keturis kartus. Apie tai, kad 2012 m. gegužės 10 d. sesuo buvo sužalota peiliu, sužinojo iš sesers kaimynės. 2012 m. gegužės 11 d. pati nuvyko į ligoninę, matė sumuštą seserį, kuri pasakė, kad atėjęs G. J. ją sumušė ir subadė peiliu. 2012 m. liepos 1 d., apie 05.00 val., sužinojo, kad buvo gaisras name (duomenys neskelbtini). Atvykusi į vietą rado išsigandusią seserį R., kuri pasakė, kad vakare pas ją buvo J., o jam išėjus, kilo gaisras. Ji suprato, kad namą padegė J. Namas buvo bendras, o jame buvę daiktai - sesers R.

Nukentėjusysis J. V. paaiškino, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), po mamos mirties liko jam, O. V., S. R. ir R. S.. Name liko gyventi S. R., ji buvo įpareigota sutvarkyti nuosavybės dokumentus. Apie gaisrą name sužinojo iš seserų. Nuvykęs matė, kad sudegęs namo stogas, veranda, apdegusi namo siena. Su S. R. apie gaisrą nekalbėjo, žino, kad sesuo turėjo kažkokį sugyventinį.

Nukentėjusioji R. S. paaiškino, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), po mamos mirties liko jai, O. V., S. R. ir J. V.. Name liko gyventi S. R., ji buvo įpareigota sutvarkyti nuosavybės dokumentus. Apie gaisrą ji sužinojo 2012 m. liepos 1 d. naktį, tačiau atvykti negalėjo, nes dirbo. Atvyko tik 09.00 val. ryte. Iš gaisrininkų sužinojo, kad buvo padegimas. Pati R. pasakė, kad vakare gėrė su J., o kai šį išvarė, po jo išėjimo kilo gaisras. Po to bendravo ir su J., kuris žadėjo viską atstatyti, jei jam dovanos. Iš to ji suprato, kad jis ir padegė namą.

Liudytojas R. N. paaiškino, kad gavo pranešimą, kad dega namas (duomenys neskelbtini). Nuvyko į įvykio vietą, gaisras buvo likviduojamas, gaisrininkai dirbo. Buvo nudegęs stogas, sudegusi veranda. Apžiūrėjo įvykio vietą, gaisro židinys buvo namo veranda, nes buvo sudegusi veranda, apdegusi lauko siena nuo verandos pusės ir sudegęs namo stogas. Židinio vieta nustatoma pagal daugiausiai išdegusią vietą. Gaisras kilo verandoje. Stipriai išdegę buvo sienų rąstai ir gaisras persimetė į stogą. Tą naktį nežaibavo. Kitų pašalinių ugnies šaltinių nebuvo. Ugnies šaltinis galėjo būti tik įneštas. Labiausiai tikėtina, kad padegta.

Liudytoja O. E. paaiškino, kad atbėgo kaimynas ir pasakė, kad buvo su bendradarbiais prie karjero, gėrė alų, o grįžus pamatė, kad S. guli kruvina. Paprašė iškviesti greitąją, nes jo mobilus išsikrovęs. Parodė kaip guli, ir kad guli visa kruvina. G. pasakė S. adresą. Liepė G. eiti į stotelę ir laukti greitosios. G. buvo išgėręs, bet nelabai. Buvo tamsiai apsirengęs, kraujo žymių nesimatė. Buvo susijaudinęs. Po įvykio G. matė, jis aiškino, kad nekaltas, sakė, kad grįžo ir rado. S. sakė, kad jisai taip padarė.

Rašytinė medžiaga.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (1 tomas, b.l. 6 - 13) nustatyta, kad 2012 m. gegužės 11 d. apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas gyvenamasis namas, kurio viduje ant grindų rastos dėmės, panašios į kraują, patalynė su dėmėmis, panašiomis į kraują, iš virtuvės paimtas virtuvinis peilis.

Daiktų apžiūros protokolu (1 tomas, b.l. 14 – 22) nustatyta, kad apžiūrėtas peilis ir rūbai, kurie po apžiūros perduoti saugoti į Kėdainių rajono policijos komisariato saugojimo kamerą.

Daiktų pateikimo atpažinti protokolu (1 tomas, b.l. 29 - 31) nustatyta, kad S. R. iš jai pateiktų atpažinti peilių atpažino peilį, kuriuo G. J. ją sužalojo.

Teismo medicinos specialisto išvada (1 tomas, b.l. 34 - 35) nustatyta, kad S. R. padaryti sekantys sužalojimai: pjautinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, pereinant į antakį ir dešinės akies viršutinį voką, dešiniame žande, kakle, apatinėje lūpoje, dešinės plaštakos IV piršte, nubrozdinimas kakle, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pereinant į smilkinį, odos nubrozdinimai ir kraujosruvos krūtinėje, konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi nustatytų sužalojimų gydymas truko ilgiau nei 10 dienų.

Asmens apžiūros protokolu (1 tomas, b.l. 67 - 70) nustatyta, kad 2012 m. gegužės 16 d. apžiūrėtas G. J., ant kurio kūno rasti sužalojimai.

Aktu dėl kilusio gaisro (1 tomas, b.l. 82) nustatyta, kad gaisro, kilusio 2012 m. liepos 1 d., 03 val. 11 min., (duomenys neskelbtini), metu sudegė namo stogas, sulietas namo vidus, baldai. Tikėtina gaisro kilimo priežastis - tyčinė žmogaus veikla.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (1 tomas, b.l. 83 – 86) nustatyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro išrašu (1 tomas, b.l. 93 – 94) nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. V., kuri yra mirusi (1 tomas, b.l. 99).

Girtumo nustatymo aktu (1 tomas, b.l. 121) nustatyta, kad 2012 m. gegužės 10 d. G. J. nustatytas 4,75 ‰ promilių girtumas.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 tomas, b.l. 138 - 141) G. J. patvirtino savo parodymus apie tai, kur ir kaip padegė verandą.

Teismas mano, kad kaltinamasis G. J. name (duomenys neskelbtini), 2012 m. gegužės 10 d., apie 18.00 val., tyčia aštuonis kartus dūrė S. R. į veidą ir kaklą, kuriai nuo prieš ją pavartoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes tai patvirtinama specialisto išvada nr. G1275/12 (02) (1 tomas, b.l. 34, 35), kad S. R. konstatuoti sekantys sužalojimai: pjautinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje, pereinant į antakį ir dešinės akies viršutinį voką, dešiniame žande, kakle, apatinėje lūpoje, dešinės plaštakos IV piršte, nubrozdinimas kakle, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pereinant į smilkinį, odos nubrozdinimų ir kraujosruvų krūtinėje. Liudytoja O. E. paaiškino, kad: „atėjo G., kuris paprašė iškviesti greitąją medicininę pagalbą, nes S. guli kruvina“. Kaltinamasis G. J. nurodė, kad: „Grumtynių metu kažkaip sužalojo R., matė kraują“. Nukentėjusioji S. R. paaiškino, kad: „G. J. ją pargriovė ant lovos, grasindamas nužudyti, laikė ją už plaukų, o kita ranka kelis kartus dūrė peiliu jai į veidą“.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių IV skyriaus 7.1 punktą nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnyje, jeigu sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. J. aštuonis kartus dūrė S. R. į veidą ir kaklą. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1275/12 (02) nurodyta, kad S. R. padaryti sekantys sužalojimai: pjautinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, pereinant į antakį ir dešinės akies viršutinį voką, dešiniame žande, kakle, apatinėje lūpoje, dešinės plaštakos IV piršte, nubrozdinimas kakle, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pereinant į smilkinį, odos nubrozdinimai ir kraujosruvos krūtinėje, konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi nustatytų sužalojimų gydymas truko ilgiau nei 10 dienų. Nustačius, kad kaltinamasis G. J. nesunkų nukentėjusiosios S. R. sveikatos sutrikdymą padarė tyčiniais veiksmais, jo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalis baudžiamąją atsakomybę numato už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal įstatymą grasinimas turi būti toks, kad nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012 m. gegužės 10 d., apie 18.00 val., name (duomenys neskelbtini),, grasindamas nužudyti, siekdamas įbauginti, kad šis grasinimas bus įvykdytas, ranka į krūtinę pastūmė S. R. ir ją pargriovė ant lovos bei paėmęs peilį, grasindamas žodžiais, kad nužudys ir nepaliks gyvos, laikydamas ranka nukentėjusiąją už plaukų, aštuonis kartus dūrė jai į veidą ir kaklą, dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Tai patvirtino ir pats kaltinamasis G. J. nurodydamas: „pargriovęs ją ant lovos, atsisėdo ant jos. Dėl girtumo gerai nepamena visų aplinkybių“, nukentėjusioji S. R. nurodydama, kad: „G. J. ją pargriovė ant lovos, grasindamas nužudyti, laikė ją už plaukų, o kita ranka kelis kartus dūrė peiliu jai į veidą“. Teismas mano, kad nukentėjusioji S. R. grasinimą suvokė kaip realų pavojų jos gyvybei ar sveikatai, nes kaltinamasis G. J. kelis kartus dūrė peiliu jai į veidą. Grasindamas kaltinamasis G. J. buvo agresyviai nusiteikęs, realiai atliko smurtinius veiksmus.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis G. J. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios S. R. sveikatą, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Tai, kad kaltinamasis G. J. sugadino svetimą turtą veikdamas tiesiogine tyčia įrodyta jo paties parodymais, kad: „Supykęs jis padegė verandoje buvusias medienos atliekas, joms pradėjus smilkti, išėjo namo. Verandą padegti norėjo iš pykčio, apie pasekmes negalvojo“, nukentėjusiosios S. R. parodymais, kad: „G. J. eiti nenorėjo, tačiau pagrasinus policija, išėjo, pasakęs, kad viską išardys ką padarė. Naktį pabudo nuo pokšėjimo, šaudė degančio stogo šiferis.“, nukentėjusiosios O. V. parodymais, kad: „Atvykusi į vietą rado išsigandusią seserį R., kuri pasakė, kad vakare pas ją buvo J., o jam išėjus, kilo gaisras. Ji suprato, kad namą padegė J.“, nukentėjusiosios R. S. parodymais, kad: „R. pasakė, kad vakare gėrė su J., o kai šį išvarė, po jo išėjimo kilo gaisras. Po to bendravo ir su J., kuris žadėjo viską atstatyti, jei jam dovanos. Iš to ji suprato, kad jis ir padegė namą“, nukentėjusiojo J. V. parodymais, kad: „Apie gaisrą name sužinojo iš seserų. Nuvykęs matė, kad sudegęs namo stogas, veranda, apdegusi namo siena“, liudytojo R. N. parodymais, kad: „Apžiūrėjo įvykio vietą, gaisro židinys buvo namo veranda, nes buvo sudegusi veranda, apdegusi lauko siena nuo verandos pusės ir sudegęs namo stogas“, rašytiniais įrodymais: įvykių vietos apžiūros protokolais, Aktu dėl kilusio gaisro.

Teismas mano, kad kaltinamasis G. J. tiesiogine tyčia padegė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), verandoje buvusias medienos atraižas, nuo kurių ugniai išplitus, visiškai sudegė veranda, namo stogas bei apdegė namo siena, sugadino svetimą, S. R., R. S., J. V., O. V., priklausantį turtą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d.

Baudžiamojoje byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos 396,92 (trijų šimtų devyniasdešimt šešių litų 92 centų) litų civilinis ieškinys (1 tomas, b.l. 47, 50) įrodytas, todėl priteistinas.

Byloje nukentėjusioji S. R. pareiškė 5400 litų dydžio civilinį ieškinį (1 tomas, b.l. 107) turtinei žalai atlyginti, kuriame nurodė, kad dėl gaisro sugadinti jos daiktai: 2000 litų vertės lova, 1300 litų vertės spinta, 600 litų vertės kilimas, 400 litų vertės kompiuteris, 1000 litų vertės televizorius. Ieškinys įrodytas 5300 litų sumai, todėl tenkintinas šiai sumai. Atmestini kaltinamojo ir jo atstovo teiginiai, kad daiktų vertė neatitinka realybės, nes kaltinamasis ir jo atstovas neginčijo, kad šie daiktai sugadinti, neįrodinėjo kokia tikroji vertė, o teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios S. R. teiginiais, kad daiktai įgyti užsienyje, nors ir naudoti, vertingi.

Byloje nukentėjusioji S. R. pareiškė 30000 litų dydžio civilinį ieškinį (2 tomas, b.l. 55, 56, 57 – 62, 75, 76) neturtinei žalai atlyginti, kuriame nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma reanimacijos skyriuje, traumatologijos skyriuje. Vėliau buvo gydyta chirurgo ir neurologo, hospitalizuota psichiatrijos skyriuje - diagnozuota vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Iki šiol nėra pasveikusi. Yra užregistruota akies operacijai, tęsiamas medikamentinis gydymas. Nurodo, kad žalą dėl sveikatos sutrikdymo vertina ne mažiau kaip 17000 litų, dėl gaisro - 13000 litų. Prašo teismo leidimo civilinio proceso tvarka prisiteisti iš atsakovo patirtų būsimų gydymo išlaidų atlyginimą. Jai padarytas ir nepataisomas veido subjaurojimas (randai), ateityje planuoja daryti plastinę operaciją. Dėl įvykdytų nusikaltimų patyrė didžiulį skausmą, fizinį ir psichinį sukrėtimą, ilgą laiką buvo nedarbinga. Sveikatos sutrikimus gydosi iki šiol. Liko pažeminta – G. J. neatsiprašė, savanoriškai žalos neatlygino. Iki šiol patiria nemalonius jausmus prisimindama įvykį, aplinkinių žmonių neigiamą reakciją į ją, ilgą laiką vengė lankytis žmonių susibūrimo vietose, bendrauti su aplinkiniais, tapo jautri, užsidariusi, sutriko miegas. Naktį padegus namą, kuriame miegojo, atsirado baimė būti namuose, nuolat verkdavo, atsirado ir suicidinės mintys. Dėl to tebėra gydoma. Dėl sutrikdytos sveikatos buvo ilgam netekusi galimybės ieškoti darbo bei gauti pajamas, didelė tikimybė, kad darbingumas liks sumažėjęs ir ateityje. Ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai dėl neturtinės žalos, nes teismas sutinka su nukentėjusiosios S. R. motyvais, bei mano, kad visi nusikaltimai prieš S. R. padaryti ypač įžūliai ir ciniškai, ypač realiai jos gyvybei, grasinimai nužudyti pasireiškė ypač realiai, darant sužalojimus, sužalojimai padaryti sunkiai pataisomi, turtas sugadintas brangus ne tik materialiai, bet ir moraliai, sunkiai atstatomas. Teismas sutinka ir su nukentėjusiosios S. R. prašymu pripažinti teisę į žalos atlyginimą dėl būsimų akies ir veido plastinių operacijų Civilinio proceso kodekso tvarka, nes pagal pateiktus duomenis, tokios operacijos gali būti reikalingos ateityje, bet nustatyti išlaidas joms, šiuo metu nėra įmanoma. Teismas atmeta nukentėjusiosios S. R. prašymą priteisti iš kaltinamojo atstovavimo (teisinės pagalbos) išlaidas, nes, net sudarius teismo posėdžio metu sąlygas pateikti atstovavimo (teisinės pagalbos) išlaidas pagrindžiančius įrodymus, to padaryta nebuvo.

Nukentėjusioji R. S. pareiškė 30000 litų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 tomas, b.l. 116), kuriame nurodė, kad turtinės žalos dydį sudaro: visiškai suniokotas gyvenamasis namas: sudegęs stogas, veranda, sienos, lubos, langai, balkiai, gegnės, likęs tik kaminas, kurio atstatymui būtinos didelės išlaidos. Pateikė lokalinę sąmatą (2 tomas, b.l. 77 – 80). Ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas visa apimtimi. Teismas atmeta kaltinamojo ir jo atstovo teiginius, kad į sąmatą įtraukti nereikalingi darbai, nes kaltinamasis ir jo atstovas neįrodinėjo, kokie darbai yra būtini atstatyti sudegusiam namui.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti: vokas su biologiniais pėdsakais, kurie saugomi Kėdainių rajono policijos komisariate (1 tomas, b.l. 22), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti: nukentėjusiosios rūbai ir peilis, kurie saugomi Kėdainių rajono policijos komisariate (1 tomas, b.l. 22), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. padarymo kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo G. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažintina, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.), nes apie tai, kad buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis G. J. buvo neblaivus, tai patvirtina ir pats kaltinamasis G. J., bet tai, kaltinamojo G. J. teigimu, neturėjo įtakos jo veiksmams.

Kaltinamasis G. J. teistas, teistumas išnykęs, padarytas apysunkis nusikaltimas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d.) ir du nesunkūs nusikaltimai (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), kaltu prisipažino ir gailisi. Visi nusikaltimai tyčiniai, padaryti įžūliai, ciniškai, ypač realiai asmens gyvybei, grasinimai nužudyti pasireiškė ypač realiai, darant sužalojimus, sužalojimai padaryti sunkiai pataisomi, turtas sugadintas brangus ne tik materialiai, bet ir moraliai, sunkiai atstatomas, todėl parinkdamas bausmės rūšį, teismas mano, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 41 str.), atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamasis G. J. baustinas laisvės atėmimu. Skiriant galutinę bausmę už kelias nusikalstamas veikas, kadangi padarytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 dalį ir 145 str. 1 d. labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 10 straipsnį (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 punktas), taikytinas bausmių apėmimas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 302 - 305 str., 307 - 308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d., paskirtas bausmes bendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) apibendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas ir subendrintas bausmes pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. bendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187 str. 2 dalį, ir paskirti G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) galutinę apibendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą sulaikyme bei suėmime nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. gegužės 19 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) sulaikymo dienos.

Kardomąsias priemones, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimą ir nuteistąjį G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) suimti.

Voką su biologiniais pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Rūbus ir peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, pavedant tai atlikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui.

Priteisti iš G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) Valstybinėm ligonių kasoms prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, 396,92 (tris šimtus devyniasdešimt šešis litus 92 centus) litus.

Priteisti iš G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 5300,00 (penkis tūkstančius tris šimtus) litų turtinės žalos ir 30000,00 (trisdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos.

Likusioje dalyje S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 30000,00 (trisdešimt tūkstančių) litų turtinės žalos.

Likusioje dalyje R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 31,95 (trisdešimt vieną litą 95 ct) litą pašto išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.