Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-461-1095/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-17
Bylos Nr.
1-461-1095/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Kaltinamasis
V. Š.
Advokatai
Lidija Blinkevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-461-1095/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36788-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 17 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,dalyvaujant prokurorams Gražvydui Kazlauskui, Giedriui Jasulaičiui,kaltinamajam V. Š. ir jo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 245 straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams,

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. 2020 m. rugsėjo 13 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Panevėžio mieste vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, iki kol 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 15.35 val. Panevėžyje, nuo Pievų g. ties pastatu, esančiu Pušaloto g. 166, jį vairuojantį transporto priemonę – automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmą kartą bandė sustabdyti priėję prie jo sėdinčio automobilyje tai matę liudytojai, tačiau jam nuvažiavus toliau Pušaloto gatve, tai matę liudytojai jį pasivijo savo automobiliu, užstatę kelią ištraukė raktelius iš automobilio užvedimo spynelės, po to atvykus policijos pareigūnams jis vengė neblaivumo patikrinimo, atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau nustačius neblaivumo požymius, kai nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kaltinamasis V. Š. teismo posėdyje dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 15 val. vairavo buvusiai sutuoktinei, su kuria išsituokę toliau gyveno kartu, priklausantį automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su A. Š. sieja tokie ryšiai, kad 20 metų kartu gyveno, o dabar ji išvykusi į užsienį. Po skyrybų iki jos išvykimo su Š. gyveno kartu 2 kambarių bute, ji gyveno viename kambaryje, o jis – kitame, buvo susitarę, kaip mokės mokesčius. Po skyrybų Š. iš savo asmeninių lėšų įsigijo automobilį, kurį išvykdama į užsienį paliko jam naudotis. Be to, Š. pasakė, kad jei ras, kas automobilį nuperka, tai jį parduoti, nes jai mašinos nereikia, o pardavęs automobilį už jį gautus pinigus būtų išsiuntęs Š. ar sūnui. Susitarė netoli automobilių turgaus esančioje aikštelėje 2020 m. rugsėjo 13 d. susitiksi su automobilio pirkėjais, todėl tą dieną su Š. automobiliu važiavo kartu su G. V., kuris buvo užėjęs pas jį (V. Š.), iki (duomenys neskelbtini) esančių jo (G. V.) namų. G. V. užėjo namo, o jis laukė automobilyje, paskui važiavo į su automobilio pirkėjais sutartą vietą Pušaloto g. Važiavo gatve, kurioje yra viščiukų perykla, suko link Stiklo fabriko, įvažiavo į Pušalo g. Jį pradėjo sekti nuo tada, kai išvažiavo nuo Rėklių gatvės, jį bandė lenkti, mojo ranka, jis išsigando, nes galvojo, kad banditai, todėl rankos, kojos pradėjo drebėti ir galėjo važiuoti netiesiai. Sekė juos iki pat tol, kol nuvažiavo į su pirkėjais sutartą vietą, ten sustojo, užgesino mašinos variklį, o vyras irgi sustojo, pribėgęs ištraukė raktelius ir dingo, gal nuėjo į savo automobilį, nelabai jį įsidėmėjo, nieko jam nesakė. Kai sustojo, vairuoti daugiau tą dieną neketino, nes pirkėjas būtų pasiėmęs mašiną, todėl draugas davė išgerti alaus (draugas davė pilną butelį) ir jis išgėrė trečdalį litro alaus. Važiuojant iki su pirkėjais sutartos vietos buvo blaivus. Kelionės metu sustojęs nebuvo. Tas raktelius paėmęs žmogus negalėjo matyti, kaip jis vartojo alkoholį, nes jis buvo perlipęs ant užpakalinės sėdynės, išgėrė ten alaus ir atgal perlipo į vairuotojo vietą. Kai po 15–20 min. atvyko policija, mašina stovėjo užgesinta ir be raktelių. Kai atvyko policija, jis sėdėjo vairuotojo vietoje, o draugas sėdėjo šalia. Policiją gal iškvietė tas asmuo, kur raktus ištraukė, bet tiksliai nežino. Policijos pareigūnas siūlė pasitikrinti blaivumą, bet jis atsisakė, nes stovėjo ir niekur nevažiavo. Tada jį išsivežė. Mašinoje alkoholio kvapas galėjo būti, nes draugas buvo nemažai išgėręs ir jis pavartojo alaus po to, kai sustojo. Teisme liudijęs pareigūnas melavo, kad jis svirduliavo, jis buvo blaivus ir įvykio aplinkybes prisimena. Prieš įvykį alkoholį buvo vartojęs gal prieš savaitę. Dėl to, kad jį kelyje persekiojo, į policiją nesikreipė, tikėjosi viską išsiaiškinti be policijos. Klientas, kuris norėjo pirkti automobilį, vėliau jam paskambino ir pasakė, kad pamatė policiją ir nebeatvažiavo.

Liudytojas T. T. teismo posėdyje paaiškino, kad važiavo su šeima pas mamą į Rožyną, kai kelyje pamatė asmenį, kuris vairuodamas atlėkė dideliu greičiu į juos ir kelyje elgėsi neadekvačiai. Jie atvažiavo nuo Katkaus g. ir suko link Rožyno. Jis vairavo, žmona su dukra buvo gale, o pavojingai važiavęs pilietis su draugu buvo kitoje mašinoje. Jis įjungė avarinį, išlipo ir priėjęs prie vairuotojo pasakė, kad jam kelionė baigėsi, tačiau vairuotojas jam atsakė necenzūriniais žodžiais ir nuvažiavo. Grįžęs į savo automobilį žmonai pasakė, kad reikia kviesti policiją, ir nuvažiavo paskui tą automobilį Pušaloto g. į mašinų turgaus pusę. Neprivažiavus mašinų turgaus tas automobilis prie kairėje buvusio serviso nusuko į dešinėje pusėje buvusį keliuką, o jis nuvažiavo link jų. Kai privažiavo, išlipo, priėjo, atėmė raktelius ir liepė sėdėti mašinoje. Jie apsižodžiavo, kai jis stovėjo prie jų automobilio, neatsimena, ar buvo nuėjęs link savo automobilio, gal ir buvo nuėjęs iki automobilio, nes su žmona buvo mažas vaikas. Iki atvykstant pareigūnams jie sėdėjo automobilyje, šnekėjosi, juokėsi, o jis buvo šone, kadangi langas buvo atidarytas, matė, ką jie darė. Pareigūnai vairuotojui 2–3 kartus pasiūlė tikrintis blaivumą, bet jis atsisakė. Ar sustojęs vairuotojas galėjo vartoti alkoholį, negali pasakyti, bet jam matant jis negėrė, nebuvo jam net tokios galimybės. Jei būtų matęs, kad vairuotojas vartojo alkoholį, būtų pasakęs apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Kai atėmė raktelius, užuodė alkoholio kvapą tiek nuo vairuotojo, tiek ir nuo jo draugo. Kaltinamąjį atpažįsta kaip vairavusį asmenį, o jo draugas sėdėjo keleivio sėdynėje, jie važiavo su „Renault Clio“. Negali tiksliai pasakyti, po kiek laiko atvyko policija, neprisimena.

Teisme buvo perskaityti liudytojo T. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 15.30 val. kartu su savo sutuoktine K. T. vyko savo automobiliu „Ford S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu važiavo Panevėžyje, Pušaloto gatve, automobilį vairavo jis. Maždaug apie 15.30 val. jis jau ketino sukti į Pievų gatvę, tačiau tuo metu pastebėjo, kad Pievų gatve link Pušaloto gatvės, t. y. tiesiai į jo automobilį, atvažiuoja įtartinai manevruojantis automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuodamas šis automobilis tiesiog vinguriavo po važiuojamąją kelio dalį, išvažiuodamas net į priešpriešinio eismo juostą. K. T. šiuos įtartinus automobilio manevravimus po kelią taip pat pamatė. Pušaloto g.–Pievų g. sankryžoje minėtas automobilis sustojo. T. T. taip pat sustojo šalia šio automobilio ir pribėgo prie vairuotojo, manydamas, kad gali būti reikalinga kokia nors pagalba. Pribėgęs iš karto pamatė, kad šio automobilio vairuotojas yra visiškai girtas. Sėdėdamas už vairo vyriškis sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, nesugebėjo rišliai kalbėti. Tai matydamas ir supratęs, kad automobilio vairuotojas yra visiškai girtas, pareikalavo, kad jis atiduotų automobilio užvedimo raktelį, niekur nebevažiuotų, nes yra visiškai girtas. Minėtas vairuotojas dėl savo girtumo sunkiai bešnekantis ir neorientuotas pasakė, kad „jis eitų <necenzūrinis žodis>„. Kadangi jo automobilio variklis nebuvo išjungtas, todėl nieko nelaukęs minėtas vairuotojas savo automobiliu nuvažiavo tiesiai į Pušaloto gatvę. Matydamas, kad yra keliamas akivaizdus pavojus kitiems eismo dalyviams, nedelsiant sėdo į savo automobilį ir ėmė Pušaloto gatve persekioti minėtą automobilį. Kadangi vairavo, todėl bendruoju pagalbos telefono numeriu apie šį įvykį pranešė jo sutuoktinė. Persekiojant girtą vairuotoją pamatė, kad pastarasis savo automobiliu pasuko į įvažiavimą ties Pušaloto g. 166 pastatu ir ten sustojo. Kelių sekundžių bėgyje prie jo privažiavo ir tiesiog užblokavo šiam automobiliui kelią. Pribėgęs ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius, po akimirkos privažiavo policijos ekipažas. Pareigūnams būnant įvykio vietoje aiškiai girdėjo, kaip minėto automobilio vairuotojas policijos pareigūnams paprašius pasitikrinti savo blaivumą keletą kartų atsisakė kategoriškai tikrintis. Minėtą vairuotoją policijos pareigūnai sulaikė (b. l. 38–40).

Liudytojas T. T. po jo ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymų perskaitymo parodė, kad tvirtina tuo metu nurodytas aplinkybes.

Liudytoja K. T. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo 2020 m. rugsėjo 13 d. jie su vyru važiavo Pušaloto gatve ir suko į Pievų g., kai išgirdo tokį kaip užsikirtusio mašinos rato garsą, cypimą, pamatė, kad ant posūkio mašina dideliu greičiu atlekia, jos vyras sustabdė mašiną, o tas automobilis, kuris atskriejo, užgeso ties jų automobiliu. Tas automobilis buvo raudonos spalvos „Renault Clio“. Ji sėdėjo gale už vairuotojo ir jai matėsi to automobilio vairuotojas, akivaizdžiai pamatė, kad jis yra neblaivus ir tai pasakė savo vyrui. Tame automobilyje dar buvo aukštas keleivis, o vairuotojo vietoje sėdėjo kaltinamasis. Vyras išlipo iš automobilio, pasakė jam, kad nebevažiuotų, vairuotojas bandė kelis kartus užvesti automobilį, pavartojo necenzūrinius žodžius, užsikūrė automobilį ir išvažiavo. Kai vyras išlipo, girdėjo kelias sekundes trukusį jų bendravimą, nes langas buvo praviras. Kai jos vyras grįžo ir vijosi dideliu greičiu link Pramonės g. važiavusį automobilį, tada ji skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Prie persekiojamo automobilio priartėjo gana greitai, nuvažiavę gal pusę kilometro. Kai prisivijo automobilį, vairuotojas staigiai pasuko į dešinę pusę, kur buvo akligatvis, ir ten sustojo. Iš automobilio išlipo jos vyras ir to automobilio vairuotojui, kuris sėdėjo automobilyje, pasakė, kad niekur nebevažiuotų. Po to išlipo ji, pasiėmė vaiką ir laukė pareigūnų prie kelio, būdama apie 100 m atstumu nuo kaltinamojo automobilio, belaukdama dar buvo nuėjusi prie automobilyje sėdėjusio kaltinamojo, kurio klausė, ką jis daro. Kad vairuotojas neblaivus, suprato, nes kai pirmą kartą jį pamatė, jis nerišliai kalbėjo, rankų gestai buvo nekoordinuoti, o paskui kai jis antrą kartą sustojo, buvo alkoholio kvapas, nerišli kalba, judesiai. Mano, kad alkoholio kvapas buvo nuo asmens. Pareigūnai atvyko maždaug per 5–15 min. Sutuoktinis visą tą laiką stovėjo šalia kaltinamojo automobilio. Atvažiavus policijos pareigūnams jiems matant vairuotojui buvo kelis kartus pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, iš pradžių jis sakė, kad gal ir pūs, po to kategoriškai atsisakė tai daryti, tada jie paliko policijos pareigūnus įvykio vietoje, o patys išvažiavo į apklausą.

Liudytojas E. V. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis vairavo neblaivus automobilį, žmonės jį sustabdė ir jie atvykę į įvykio vietą užregistravo nusižengimą, tiksliai negali pasakyti, ar vairuotojui buvo nustatytas neblaivumas. Įvykis įvyko rudenį, Pušaloto gatvėje, prie Stiklo fabriko. Dėl praėjusio ilgo laiko ir atliekamų pareigų daug aplinkybių nebeatsimena.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojo E. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. dirbo ekipaže „P1879“ kartu su vyr. patruliu L. P., apie 15.35 val. buvo gautas pranešimas, kad Panevėžyje, Pušaloto g. 193, pranešėja sustabdė neblaivų vairuotoją, kuris vairavo automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešėja laukia vietoje. Nuvykus nurodytu adresu pranešėja jiems nurodė, kad važiuodama su vyru automobiliu pastebėjo automobilį „Renault“, kurį vairavo neblaivus vyriškis, t. y. jis manevravo po visą važiuojamąją kelio dalį, o jai ir vyrui pasivijus bei sustabdžius automobilį „Renault“, jos vyras ištraukė automobilio užvedimo raktelius ir iškvietė policijos pareigūnus. Automobilyje „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis, į kurį pranešėja nurodė kaip į tą, kuris vairavo automobilį. Automobilis stovėjo Panevėžyje, Pušaloto g. 166 kieme. Priėjus prie vyriškio nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, buvo paraudusios akys, buvo sutrikusi koordinacija. Vyriškis mažai bendravo, nieko jiems apie įvykį neaiškino. Vyriškis kategoriškai atsisakė pasitikrinti girtumą alkotesteriu, nepateikė jokių dokumentų. Pagal policijos duomenų bazę nustatyta, kad vyriškio duomenys – V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) . Vyriškis buvo sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas, esančias Senamiesčio g. 100, Panevėžyje, o automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas į automobilių saugojimo aikštelę Panevėžyje, Elektronikos g. 80 (b. l. 49–52).

Liudytojas E. V. po jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo parodė, kad tvirtina savo parodymus. Pamena, kad vairuotojas sunkiai išlipo iš mašinos, reikėjo jį net prilaikyti. Mano, kad vairuotojas sunkiai pastovėjo dėl girtumo, nes sklido alkoholio kvapas jam iš burnos, siūlyta nusistatyti blaivumą, dėl ko jis atsisakė tai padaryti, negali pasakyti, bet kalbėjo nerišliai. Vairuotojas nieko nesugebėjo padaryti, reikėjo jį laikyti, kad nenukristų. Vairuotojo buvo klausiama, kada ir kokį alkoholį vartojo, negali pasakyti, ką jis atsakė, bet stovėti jam buvo sunku. Su vairuotoju bendravo apie pusvalandį, nes laukė tralo, kol nuveš automobilį. Įvykio vietoje buvo dar vienas neblaivus vyriškis, jis neprisistatė, bet buvo blaivesnis už vairuotoją. Iš bendravimo atrodė, kad automobilyje buvę asmenys yra pažįstami. Tas vyriškis reiškė nepasitenkinimą, moralizavo, kodėl kaltinamasis vairavo neblaivus. Kai nuvyko į įvykio vietą, tas vyriškis stovėjo prie automobilio, dar buvo tie žmonės, kurie sulaikė kaltinamąjį. Atpažino K. T., tai jų kolegė, kuri šiuo metu vaiko priežiūros atostogose. Pamena, kad kai atvyko mašina stovėjo, o ar buvo užgesintas variklis ir ar rakteliai buvo ištraukti, negali pasakyti. Pagal liudytojų parodymus nustatė vairuotoją, nes buvo nurodyta, kad kaltinamasis vairavo, be to, jis sėdėjo vairuotojo vietoje, patys to, kaip jis vairavo neblaivus, nematė. Automobilis buvo apžiūrėtas, bet ar buvo rasta alkoholinių gėrimų, negali pasakyti. Nepamena, kad jiems esant vairuotojas būtų vartojęs alkoholį, turbūt nevartojo.

Liudytojas G. V. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo ruduo, gal rugsėjo vidurys, gal 13 d. Tardytojas jam pasakė įvykio mėnesį ir datą, dėl to ir liko atmintyje. Gal apie 11 val. buvo užėjęs į barą, gal litrą išgėrė, iš vakaro taip pat alaus vartojo. Ryte po baro užėjo pas motiną, paskui užėjo pas V.. Su Š. yra pažįstami apie 7 metus, nes anksčiau buvo kaimynai. Šalia V. Š. gyvena jo mama. Pas jį pabuvo gal 20 min., pakalbėjo, toliau ėjo namų link, ėjo vienas, Š. pasiliko namie. Ėjo link namų, bet neparėjo, paskambino V. ir jis parvežė namo. Jis ne kartą buvo pas jį namie. Kelintą valandą jis jį parvežė, negali pasakyti. Po to V. Š. išvažiavo savo reikalais ir gal už pusvalandžio vėl atvažiavo. Namuose jis toliau vartojo alkoholį. Tada V. Š., netoliese važinėjęs su reikalais, užsuko, paprašė padaryti arbatos ir po kiek laiko jam paskambino, kad pirks mašiną. V. Š. norėjo, kad pas jį atvažiuotų tie žmonės, bet jis nenorėjo, kad į jo kiemą atvažiuotų. T. Š. pasiūlė jam kartu važiuoti su juo iki sutartos vietos, kur atvažiuos pirkti automobilio, pasiėmė dar alkoholio ir kartu nuvyko į sutartą vietą. Važiavo dviese, vairavo V. Š., važiavo „Renault Clio“ raudonu automobiliu, tai V. buvusios žmonos A. Š. automobilis. Nežino, kodėl V. jos mašiną pardavinėjo. Jis pats vartojo alkoholinius gėrimus, buvo daug pavartojęs alkoholio, neatsimena, kaip nuvažiavo iki tos vietos, o V. vairavo, nes nebuvo vartojęs alkoholio. Garantuoja, kad V. nebuvo girtas važiuodamas. Su V. jie yra seniai pažįstami, bendrauja, bet retai išgeria. V. visiškai retai vartoja alkoholį, nes su mašina važinėja į darbą. Kelionės metu lyg ir nieko neįprasto nebuvo. Pati kelionė iki sustojimo buvo įprasta, važiavo Rėklių gatve, žvyrkeliu, paskui Pievų gatve, po to pasuko dar dešiniau link mašinų turgaus, po to į trumpą gatvę iki mašinų turgaus. Neatsimena, kad kas kelyje bevažiuojant juos būtų stabdęs. Nematė, kad V. būtų išvažiavęs į priešpriešinį eismą ar staigiai stabdęs, to nebuvo. Kai nuvyko į sutartą vietą, po kiek laiko (po kelių minučių) atėjo žmogus ir ištraukė raktelius, ar su juo buvo moteris, nežino. Matė, kad jis laiko alų, gal jam nepatiko, nesupranta, kodėl taip pasielgė. Ką V. su juo šnekėjo, nežino, jau nebuvo įdomu, gal koks banditas buvo, bet policijos nekvietė. Jis gal dar buvo išlipęs parūkyti. V. paprašė ir jam duoti alaus, nes sakė, kad vis tiek nebevažiuos. Padavė V. savo turėto alaus, tai buvo litrinė tara, gal 6 laipsnių stiprumo alus. V. išgėrė gal pusę litro, nes matėsi, kad buvo pusę butelio nugerta, o po to butelį padėjo pas jį prie kojų ant kilimėlio. Jie sėdėjo priekinėse sėdynėse ir sustojus V. Š. liko ten sėdėti. Tas vyras, kuris ištraukė raktelius, buvo prie V. pusės, nelabai suprato, ką jis kalbėjo su V., gal ginčijosi, ko gero jis buvo iki pat atvykstant pareigūnams. Jis nelabai gerai viską atsimena, kaip per miglą, nes buvo jau smarkiai išgėręs, po 5–10 min. privažiavo pareigūnai. Jie nežinojo, kad atvyks pareigūnai, laukė, kol atvažiuos mašinos pirkėjai. Nežino, dėl ko atvyko pareigūnai, atvykus jiems sėdėjo automobilyje, galvojo, gal tai paprastas patikrinimas. Š. visada sėdėjo vairuotojo vietoje, neatsimena, kad jis būtų persėdęs ant automobilio galinės sėdynės. Ką jie ten šnekėjo, kai atvažiavo pareigūnai, nebeatsimena, bet suprato, kad mašiną išveš į aikštelę. Tada jis išlipo iš mašinos, pareigūnui sakė, kad bent parvežtų V. Š. namo, o kadangi jam iki namų tik kokios 15 min. kelio, tai pats pareis. Pareigūnas jam pasakė „eik tu namo“, o kas toliau vyko, nežino, nes išėjo. Kokie V. Š. pareikšti kaltinimai, nesakė, tik sakė, kad mašiną uždarė į aikštelę. Pirkėjai pamatę policiją net nesustojo ir nuvažiavo. Negirdėjo, kad pareigūnai būtų V. Š. siūlę pūsti į alkotesterį.

2020 m. rugsėjo 13 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Renault Clio“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis įvažiavime į Pramonės g. 12 teritoriją, ties pastatu, esančiu Pušaloto g. 166. Automobilio priekis nukreiptas šiaurės–rytų kryptimi. Automobilis buvo be akivaizdžių apgadinimo požymių. Automobilio salone ant grindų mėtėsi du tušti plastikiniai alaus buteliai (b. l. 7–13).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio L. P. 2020 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. dirbant ekipaže „P1879“ kartu su vyr. patruliu E. V. apie 15.35 val. buvo gautas pranešimas, kad Panevėžyje, Pušaloto g. 193, pranešėja sustabdė neblaivų vairuotoją su automobiliu „Rernault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laukia vietoje. Nuvykus nurodytu adresu pranešėja nurodė, kad važiuodama pastebėjo minėtą automobilį, kurį vairavo akivaizdžiai neblaivus vyriškis, manevravo po visą važiuojamąją dalį. Pasivijus ir sustabdžius minėtą automobilį iš užvedimo spynelės ištraukė raktus ir iškvietė policijos pareigūnus. Prie automobilio, kuris stovėjo Panevėžyje, pastato, esančio Pušaloto g. 166, kieme, vairo sėdėjo vyriškis, kurį kaip automobilio vairuotoją nurodė pranešėja. Nuo vyriškio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, akys paraudę, koordinacija sutrikusi. Vyriškis kategoriškai atsisakė pasitikinti girtumą alkotesteriu, jokių dokumentų nepateikė. Pagal duomenų bazę nustatyta, kad tai V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Vyriškis buvo sulaikytas 15.45 val. ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas Panevėžyje, Senamiesčio g. 100. Automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę Panevėžyje, Elektronikos g. 80 (b. l. 32).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. 15.45 val. V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. V. Š. vengė neblaivumo patikrinimo (b. l. 33).

Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše, kurio pavadinimas 2020_09_13_15-35-19_25.17 (įrašo trukmė 00:56) užfiksuota: Moteriškas balsas (operatorius): 112 (vienas vienas du). Moteriškas balsas: Reikia skubiai policininkų, nes neblaivus vairuotojas. Moteriškas balsas (operatorius): O sakykite, čia kur? Moteriškas balsas: Panevėžys. Moteriškas balsas (operatorius): O gatvė kokia? Moteriškas balsas: Pušaloto. Moteriškas balsas (operatorius): Namo numeris koksai? Ar čia sustojo ar važiuoja? Moteriškas balsas: Sustojo, mes susistabdėm. Moteriškas balsas (operatorius): O kur čia yra? Prie 166 ar kur? Moteriškas balsas: Čia… kur salono valymas yra. Moteriškas balsas (operatorius): Nu žinokit aš Vilniuj gyvenu, nežinau. Moteriškas balsas: Priešais 193 pastatą. Moteriškas balsas (operatorius): 193, nu tai taip 166. Taip, koksai ten automobilis? Galite pasakyti? Moteriškas balsas: Renault Clio bus, (duomenys neskelbtini) Moteriškas balsas (operatorius): (duomenys neskelbtini)? Moteriškas balsas: Taip, (duomenys neskelbtini). Staigiai jeigu galite, staigiai. Moteriškas balsas (operatorius): Ir sakėte neblaivus. Ane? Moteriškas balsas: Taip, akivaizdžiai. Moteriškas balsas (operatorius): Jūsų vardas, pavardė. Moteriškas balsas: Galima anonimiškai? Moteriškas balsas (operatorius): Gerai, informuojame, laukit. Gerai? Moteriškas balsas: Laukiam (b. l. 61–65).

VĮ „Regitra“ pateiktoje informacijoje apie kelių transporto priemones nurodyta, kad automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. gegužės 15 d. priklauso A. Š. (b. l. 18).

Žemesnės instancijos teismas

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad 2004 m. gamybos automobilio „Renault Clio“ vidutinė kaina Lietuvoje 2020 m. rugsėjo mėn. buvo 784 eurų be PVM ir 950 eurų su PVM (b. l. 155).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę neigė, nurodydamas, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. vairavo buvusiai sutuoktinei priklausantį automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas blaivus, o alkoholinius gėrimus vartojo tik po to, kai sustojo aikštelėje, nes nebeketino niekur važiuoti. Kaltinamasis teisme pripažino, kad atvykę policijos pareigūnai siūlė pasitikrinti blaivumą, bet jis atsisakė, nes niekur po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, nevažiavo. Iš vyr. patrulio L. P. tarnybinio pranešimo ir E. V. parodymų matyti, kad policijos pareigūnai paties vairavimo fakto nematė ir neužfiksavo, nes kai jie atvyko pagal iškvietimą automobilis jau stovėjo nejudėdamas. Tačiau tai, kad kaltinamasis V. Š. kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina byloje liudytojais apklaustų T. T., K. T., G. V. parodymai. Automobilį vairavęs pripažįsta ir pats kaltinamasis.

Pažymėtina, kad policijos pareigūnus iškvietė liudytoja K. T., kuri važiavo kartu su sutuoktiniu T. T.. Šių liudytojų parodymai patvirtina, kad jie pamatė Pievų g. link Pušaloto g., kuria jie važiavo, atvažiuojantį ir įtartinai manevruojantį automobilį „Renault Clio“, T. T. Pievų–Pušaloto g. sankryžoje bandė sustojusio „Renault Clio“ vairuotojui nebeleisti toliau važiuoti, nes iš jo išvaizdos ir elgesio suprato, kad jis yra neblaivus, tačiau automobiliui nuvažiavus ėmė jį persekioti savo automobiliu. Automobilis „Renault Clio“ sustojo ties pastatu, esančiu Pušaloto g. 166, ir tada prie jo priėjo iš paskos važiavęs T. T. bei ištraukė raktelius iš automobilio užvedimo spynelės. Pagal liudytojų parodymus policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko maždaug po 5–15 min. Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašto matyti, kad policija buvo kviesta 15.35 val. nurodant, kad automobilis, kurį vairavo akivaizdžiai neblaivus asmuo, yra sustabdytas ties pastatu, esančiu priešais Pušaloto g. 193 (b. l. 61–65), o V. Š. policijos faktiškai sulaikytas 15.43 val. (b. l. 100–101), t. y. praėjus 8 min. nuo skambučio.

Liudytoja K. T. nurodė, kad policijos laukė prie kelio, o T. T. tuo metu stovėjo šalia kaltinamojo automobilio. T. T. parodė, kad iki atvykstant pareigūnams vairuotojas ir kartu su juo buvęs asmuo sėdėjo automobilyje, šnekėjosi, juokėsi, o jis buvo šalia automobilio ir, kadangi langas buvo atidarytas, matė, ką jie darė, jam matant vairuotojas alkoholio nevartojo, jeigu būtų matęs, kad vairuotojas vartojo alkoholį, būtų pasakęs apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Atvykus policijos pareigūnams būtent V. Š. sėdėjo automobilio vairuotojo vietoje ir liudytojų buvo nurodytas, kaip jį vairavęs asmuo, nes T. T. ir K. T. įsidėmėjo vairuotoją. Liudytojai T. T. ir K. T. paaiškino, iš kokių požymių sprendė, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus (sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, nesugebėjo rišliai kalbėti). Policijos pareigūno E. V. užpildytame neblaivumo nustatyto akte taip pat nurodyta, kad V. Š. buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Liudytojas E. V. parodė, kad dėl girtumo vairuotojas sunkiai išlipo iš mašinos ir pastovėjo, reikėjo jį net prilaikyti, o įvykio vietoje buvo dar vienas neblaivus vyriškis, bet jis buvo blaivesnis už vairuotoją; iš bendravimo atrodė, kad automobilyje buvę asmenys yra pažįstami; tas vyriškis reiškė nepasitenkinimą, moralizavo, kodėl kaltinamasis vairavo neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Pats kaltinamasis pripažįsta, liudytojai T. T., K. T., E. V. nurodė ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. Š. atsisakė tikrintis blaivumą, nors jam tai buvo siūlyta padaryti kelis kartus. Kaltinamojo teisme nurodyta atsisakymo tikrintis neblaivumą priežastis (tvirtinimas, kad vairavo blaivus) nėra teisiškai reikšminga, nes pagal KET 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Įvykio vietoje V. Š. buvo nurodytas kaip automobilį vairavęs asmuo ir kadangi policijos pareigūnai įtarė, kad jis vairavo neblaivus, jų reikalavimu privalėjo leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, nepriklausomai nuo to, kad laikėsi pozicijos, jog alkoholinius gėrimus vartojo jau po to, kai sustojo ir nebevažiavo.

Teismas dėl kelių priežasčių kritiškai vertina kaltinamojo versiją, kad alkoholį (alų) jis vartojo po to, kai sustojo, t. y. kad vairavo blaivus. Netrukus po to, kai sustojo, prie V. Š. vairuoto automobilio priėjo liudytojas T. T., buvo prie jo iki atvykstant pareigūnams ir matė, ką darė kaltinamasis, t. y. nematė, kad jis būtų vartojęs alkoholį. Be to, abu liudytojai T. dar Pievų–Pušaloto g. sankryžoje iš kaltinamojo elgesio ir išvaizdos suprato, kad „Renault Clio“ vairuotojas (V. Š.) yra neblaivus. Liudytojas E. V. parodė, kad kaltinamasis dėl girtumo sunkiai savarankiškai pastovėjo ant kojų, nors tiek jis, tiek G. V. teigia, kad V. Š. sėdėdamas stovinčiame automobilyje išgėrė mažiau nei litrą alaus (trečdalį litro). Mažai tikėtina, kad išgėręs trečdalį litro alaus suaugęs vyras sunkiai pastovėtų ant kojų, paprastai tai būdinga didesnį kiekį alkoholio suvartojusiems asmenims. G. V. nurodė, kad padavė V. Š. pilną butelį alaus, kurį jis ne visą išgėrė (analogiškas aplinkybes nurodė ir kaltinamasis), tačiau apžiūros metu automobilyje rasti tušti alaus buteliai. 2020 m. rugsėjo 14 d. apklausoje kaltinamasis teigė, kad kai sustojo ir pavartojo alkoholio, buvo girtas ir nelabai prisimena, kas buvo po to, 2021 m. kovo 10 d. kaltinamasis teigė, kad sustojęs išgėrė gal porą gurkšnių alaus ir nelabai prisimena, kas buvo toliau. Teisme kaltinamasis nurodė visiškai naują aplinkybę, kad alų gėrė perlipęs ant užpakalinės automobilio sėdynės, o po to atgal perlipo į vairuotojo vietą, tačiau apie alkoholio vartojimo automobilyje aplinkybes detaliai teisme pasakojęs G. V. to nenurodė, sakė, kad kaltinamasis sėdėjo vairuotojo vietoje, t. y. liudytojo G. V. ir kaltinamojo parodymai yra prieštaringi tarpusavyje ir prieštarauja kitiems ištirtiems įrodymams, nes prie kaltinamojo iki atvykstant pareigūnams buvęs liudytojas T. T. apie jokį V. Š. perlipimą ant galinės sėdynės nepasakojo.

Kaltinamojo versiją apie alkoholio vartojimo laiką po vairavimo bando patvirtinti kartu su juo važiavęs liudytojas G. V., tačiau prieštaringus jo parodymus teismas vertina kritiškai. Visų pirma, šį liudytoją ir V. Š. sieja draugiški santykiai, todėl jis gali būti suinteresuotas duoti kaltinamajam palankius parodymus, t. y. jis gali būti suinteresuotas siekti padėti V. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, šio liudytojo parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams, kuriuos teismas vertina kaip objektyvius. Liudytojų T. T., K. T., E. V. parodymai, priešingai nei kaltinamojo ir jo draugo G. V. parodymai, yra nuoseklūs, logiški ir dėl esminių aplinkybių sutampantys tarpusavyje. Nenustatyta, kad T. T., K. T. ar E. V., kurie nėra niekaip susiję su kaltinamuoju, būtų suinteresuoti apkalbėti ir nepagrįstai apkaltini kaltinamąjį nusikaltimo padarymu. E. V. parodė, kad pats G. V. būdamas įvykio vietoje reiškė nepasitenkinimą, moralizavo, kodėl kaltinamasis vairavo neblaivus, o po to apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis jau tvirtino, kad V. Š. vairavo blaivus, o alkoholį vartojo tik po vairavimo, kai sustojo. Be to, G. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl girtumo viską prisimena „per rūką“, teisme jis taip pat nurodė sunkiai atsimenantis kelionę iki tos vietos, kur atvyko policija, tačiau detaliai papasakojo, kaip stovėdami ten abu su V. Š. vartojo alkoholį.

Teismas konstatuoja, kad dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas kaip teisingus ir patikimus vertinti bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų T. T., K. T., E. V. parodymus, o paties kaltinamojo ir liudytojo G. V. parodymais apie kaltinamojo būklę vairuojant ir alkoholio vartojimo momentą teismas nesivadovauja, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams apie įvykių eigą. Taigi patikimais pripažintų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog V. Š. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku vairavo automobilį būdamas su akivaizdžiais neblaivumo požymiais, todėl turėjo pareigą būti leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, tačiau vengė neblaivumo patikrinimo, tokiais veiksmais (neveikimu) padarydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nes baudžiamoji atsakomybė numatyta ne tik tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, bet ir tam, kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 281? straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo V. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir kai teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnis).

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam V. Š. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis per paskutinius 5 metus 1 kartą baustas administracine tvarka, tačiau ne už KET pažeidimą (b. l. 92–93), teistas už smurtinio pobūdžio veikas (b. l. 70–75), registruotas Užimtumo tarnyboje, priklausomybės ligų kabinete ir psichikos sveikatos centre neregistruotas. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant baudą, viršijančią minimalų jos dydį – 84 MGL (4200 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. 15.43 val. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. 16.15 val. (2 paros), 1 sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai (b. l. 103–104). Baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 2 metams atsižvelgiant į jos dydį ir tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, nors yra darbingo amžiaus.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog V. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl, siekiant užtikrinti bausmės tikslus, byloje yra pagrindas skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. V. Š. naudojantis kelių transporto priemone padarytas KET pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę sukeldamas pavojų aplinkiniams, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudžiant naudotis specialia teise 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 14 d., t. y. nuo dienos, kai V. Š. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o jo buvusiai sutuoktinei A. Š., kuri, kaip nurodė kaltinamasis, jį įsigijo jau po santuokos su kaltinamuoju nutraukimo iš savo asmeninių lėšų. Nors A. Š. išvykdama į užsienį leido kaltinamajam naudotis jos automobiliu, tačiau tokių duomenų, kad ji savo automobilį būtų perleidusi V. Š. ar žinojusi, kad V. Š. jį panaudos kaip nusikaltimo padarymo priemonę, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė (su PVM) nusikaltimo padarymo dieną (2020 m. rugsėjo mėn.), t. y. 950 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 121–126) – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. Byloje saugomas kompaktinis diskas paliktinas saugoti byloje.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai išieškomos automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 84 MGL (4200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. Š. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) MGL (100 Eur (vieno šimto eurų)) dydžio baudai, ir laikyti, kad likusi nesumokėta bauda – 80 MGL (4000 Eur (keturi tūkstančiai eurų)).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti, jog V. Š. paskirtą baudą per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti V. Š., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu ir 75 straipsnio 2 dalimi, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. Š. konfiskuotino turto – automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkei.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, priteisti iš V. Š. automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nurodant jas įmokėti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas 291008610, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT35 7044 0600 0782 8726, esančią AB SEB banke.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė