Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-905-834/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-16
Bylos Nr.
1-905-834/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
I. T.
Nukentėjusysis
A. T.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinei ligonių kasai
Advokatai
Aldevinas Švedas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-905-834/2020Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-11791-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.2.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 16 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Martynai Tumėnei,dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei,kaltinamojo I. T. gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,nukentėjusiajam A. T.,nedalyvaujant civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. T. (I. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. T. 2020 m. kovo 22 d. apie 14:30 val., prie namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia kairės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į dešinės pusės žandikaulį artimajam giminaičiui – savo broliui A. T., ko pasekoje A. T. po smūgio nukrito ir smakru atsitrenkė į kietą žemės paviršių, taip padarydamas nukentėjusiajam A. T. dvigubą abipusį apatinio žandikaulio lūžimą per 38 ir 44 – 45 dantis, t. y. nesunkiai sutrikdė brolio A. T. sveikatą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. T. kaltę pripažino ir paaiškino, jog kovo 22 d. jam paskambino motina, pranešė, kad negali su broliu 3 diena susisiekti. Paprašė nuvykti ir apžiūrėti. Brolio nerado. Kaimynai jam papasakojo kaip brolis gyvena ir kas pas jį lankosi. Sulaukė brolio ir pradėjo aiškintis.. Sulaukęs brolio ir kalbėjosi apie šunį, apie narkomanus, kuriuos vesdavosi. Taip pat dėl šuns, kuris buvo miręs ir rado jį maiše Brolis supyko, puolė aiškinti jam. Jis (kaltinamasis) išsigando jo (savo brolio) ir trenkė jam, šis nukrito. Paskui jo atsiprašė. Jis pats kvietė greitąją. Nežino kodėl trenkė, nenorėjo taip stipriai. Jie abu pykosi. Brolis pradėjo žodžiais jį pulti . Aiškino „kas jis (kaltinamasis) toks“. Jis (nukentėjusysis) ėjo link jo (kaltinamojo), jis pasimetė ir trenkė. Jis (kaltinamasis) nėra agresyvus, sportuoja, savo energiją ten išlieja. Jo (kaltinamojo) brolis agresyvus. Nemanė, kad taip stipriai trenks. Jis (kaltinamasis) išsigando jo (nukentėjusio) ir trenkė. Dabar geri santykiai su broliu, kartu padarė mamai remontą. Ligonių kasai susitarė atlyginti žalą. Padarė kelias įmokas. Gailisi. Nemanė, kad nuo vieno smūgio tiek bus visko. Viskas impulsyviai gavosi. Nežino, kodėl taip gavosi. Dabar turės pamoką. Tai baimės jausmas buvo. Brolis vyresnis, stambesnis ir aukštesnis. Brolis teistas anksčiau. Mama paleista iš psichiatrijos ligoninės ir jis (kaltinamasis) paskirtas jos globėju. Jis (kaltinamasis) psichiatrijos ligoninei pasižadėjo, kad prižiūrės ją. Kaltę pripažįsta pilnai. Jie abu buvo seniai nesimatę. Jam (kaltinamajam) kaimynai tik apie jį (nukentėjusį) pasakojo. Nežinojo, kad brolis pasikeitė. Jam (kaltinamajam) visi kaimynai pasakojo, kad pas jį narkomanai vaikščiojo. Būdamas užsienyje nebendravo su broliu. Labai gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis A. T. teismo posėdžio metu parodė, kad jie su broliu ilgai nesimatė, kai jis atvyko. Jis (nukentėjusysis) pasikeitė. Dabar pradėjo bibliją skaityti. Jis (kaltinamasis) atvyko ir pradėjo pasakoti, kaip jam (kaltinamajam) sunku. Jis (nukentėjusysis) yra tikintis. Jis (nukentėjusysis) padėdavo žmonėms. Padeda pakeisti kryptį. Atsigręžti į dievą. Jam (kaltinamajam) jis (nukentėjusysis) pradėjo aiškinti ką ir kaip darydavo jis (nukentėjusysis). Šuo neseniai numirė. Jis (nukentėjusysis) pasakė, kad jis (nukentėjusysis) taip nedarė, pasakė „Neteisti jo (nukentėjusio)“ pakeltu balsu. Pakelė jis (nukentėjusysis) galvą ir gavo smūgį. Paskui parodė, kur jis (nukentėjusysis) užkasė jų šunį. Brolis suprato, jis pats jam atleido. Jam (nukentėjusiajam) greitąją iškvietė. Dabar santykiai geri. Jis (nukentėjusysis) pats buvo tokio charakterio, greit užsiplieskiantis. Brolis apie jo (nukentėjusiojo) pasikeitimą mažai žinojo. Jis (kaltinamasis) apie jį (nukentėjusį) žinojo, kai jam (nukentėjusiajam) buvo apie 20 metų. Jis (nukentėjusysis) nebuvo prie jo (kaltinamojo) agresyviai nusiteikęs. Pokalbio metu bandė jam (kaltinamajam) išaiškinti. Jis (nukentėjusysis) jam pakeltu balsu pasakė „Neteisk jo (nukentėjusio)“.Su juo (kaltinamuoju) susitaikė, linki jam lengviausios bausmes.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. kovo 23 d. Vilniaus AVPK PR 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. K., užpildytame tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) km., apie 14:30 val., pas pranešėją A. T. atėjo į svečius jo brolis I. T., kuris konflikto metu su kumščiu sudavė A. T. į kairės pusės žandą, ko pasekoje išmušė jam dantį bei sukėlė fizinį skausmą. Į įvykio vietą atvykusi GMP 5604 išvežė A. T. į Žalgirio ligoninę (b. l. 3-4);

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. kovo 22 d. nutarimu A. T. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 23);

Iš byloje esančio 2020 m. gegužės 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti A. T. medicininiai dokumentai kartu su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistu J. M. P.. Specialistas pateikė išvadą, kad A. T. nustatytas dvigubas abipusis apatinio žandikaulio lūžimas per 38 ir 44-45 dantis. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl žandikaulio lūžimo, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu smūginiu kieto, buko daikto poveikiu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos (b. l. 46-47);

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. balandžio 15 d. iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas ir aprašytas. Garso įrašo data 2020 m. kovo 22 d. Garso įraše girdima, kaip vyras, prisistatęs A. T., kviečia greitąją medicinos pagalbą, nes jam lūžo žandikaulis. Pranešėjas teigia, kad jį sumušė brolis (b. l. 7-8);

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad įvykio vieta – neaptvertas namo, pažymėto Nr. 1. (duomenys neskelbtini), kiemas. Neaptvertame, vaismedžiais apsodintame kieme, dešinėje pusėje matomas vandens telkinys – prūdas, kurio dešinėje pusėje stovi sena, negyvenama pašiūrė. Atvirame kieme, prūdo kairėje – elektros skydinė, šalia kurios primėtyta statybinių atliekų, auga vaismedžiai. Visas kiemas, kurio pagrindas – veja, netvarkomas, apleistas. Artėjant link medinėmis dailylentėmis apkalto, žalsvos spalvos gyvenamojo namo šoninės sienos su dviem plastikiniais langais, matomas 1-o metro atstumu nuo namo išmindžiotas takelis. Į namą patekimas yra iš šoninės dešiniosios namo pusės. Aplink visą neaptverto kiemo teritoriją – miškas. Apžiūrėjus įvykio vietą, tyrimui reikšmingų daiktų nepaimta (b. l. 9-14);

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog asmens blaivumo teste Nr. 14439 nurodyta, kad 2020 m. kovo 22 d., 16:21 val., I. T. blaivus, t. y. nustatyta 0.00 promilės girtumas (b. l. 61).

Dėl veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo I. T. kaltė, jog jis nesunkiai sutrikdė sveikatą savo artimam giminaičiui – broliui A. T., visiškai įrodyta. Kaltinamojo įvykdytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas) yra tyčinis, baigtas nusikaltimas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamą veiką I. T. padarė tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, ir trenkdamas broliui turėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų kils pavojingi padariniai (buvo sužalotas nukentėjusysis A. T.). Padariniai sukelti broliui A. T. (vadovaujantis BPK 38 straipsnio nuostatomis), dėl ko buvo nustatytas nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantis požymis. Kaltinamasis savo kaltę prisipažino. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina nukentėjusio A. T., liudytojo parodymai, apžiūros protokole su foto lentele užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys bei kiti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad I. T. 2020 m. kovo 22 d. apie 14:30 val., prie namo, pažymėto numeriu 1, Baraškų k., Juodšilių sen., Vilniaus r., konflikto metu, tyčia kairės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į dešinės pusės žandikaulį artimajam giminaičiui – savo broliui A. T., ko pasekoje A. T. po smūgio nukrito ir smakru atsitrenkė į kietą žemės paviršių, taip padarydamas nukentėjusiajam A. T. dvigubą abipusį apatinio žandikaulio lūžimą per 38 ir 44 – 45 dantis, t. y. nesunkiai sutrikdė brolio A. T. sveikatą. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės skyrimo

I. T. padarė apysunkę nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis praeityje nėra teistas, tačiau 2018 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį ir byla nutraukta, susitaikius su nukentėjusiuoju dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kurios objektas žmogaus sveikata (b. l. 85-87, 132-133). Baustas už vieną administracinį nusižengimą, paskirtą baudą yra sumokėjęs. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog ne pirmą kartą padaro veiką, kurios objektas žmogaus sveikata, daro išvadą, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bus įgyvendinta tik paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 22 d., 15.45 val. iki 2020 m. kovo 23 d., 15.14 val. (b. l. 62, 77), BPK 140 straipsnio tvarka.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pagrįstai mano, jog nagrinėjamu atveju gali būti taikomas BK 75 straipsnis. Taikant BK 75 straipsnio nuostatą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014). Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia, kad I. T. yra jauno amžiaus, yra neteistas, administracine tvarka baustas, paskirtą baudą yra sumokėjęs, dirbantis, susitaikė su nukentėjusiuoju, šis jam atleido, šiuo metu jų santykiai yra geri, pradėjo mokėti įmokas Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Taip pat teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančios aplinkybės nebuvimą, o būtent į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Todėl teismo nuomone, išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, bausmės tikslai gali būti pasiekti greičiau ir efektyviau, nei izoliavus kaltinamąjį nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, teismo manymu, yra pakankamas pagrindas atidėti bausmės vykdymą, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų kaltinamajam tinkamai integruotis į visuomenę ir susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-693/2019). Nagrinėjamoje byloje civiliniu ieškovu pripažintina Vilniaus teritorinė ligonių kasa – ieškinio suma 1679,10 Eur. Taip pat civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašė priteisti iš kaltinamojo I. T. 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 1679,10 Eur žalą, o būtent už tai, kad A. T. buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 49-58).

2020 m. birželio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos žalos Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. 2874 ir pranešimas, kuriame nurodoma, kad civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir civilinis atsakovas I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) susitarė dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo – 2020 m. birželio 9 d. sudarė žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 2874, kuria I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlyginti žalą PSDF biudžetui per 40 mėnesių, nuo 2020 m. birželio 9 d. kiekvieną mėnesį mokėdamas po 40,00 Eur (keturiasdešimt Eur). Pirmos įmokos suma – 79,10 Eur (septyniasdešimt devyni Eur 10 Eur). Sutarties sudarymo momentu skolininkas I. T. yra atlyginęs 40 Eur padarytos žalos. Žala, kurią skolininkas turi atlyginti iš viso yra 1639,10 Eur. Vadovaudamiesi BPK 113 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalimi, prašo patvirtinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir civilinio atsakovo sudarytą Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį.

BPK 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja BPK, taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CK 6.985 straipsnis imperatyviai nustato, kad teismo patvirtinta taikos sutartis (nagrinėjamu atveju Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis) jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis savo esme yra civilinė sutartis, todėl jai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, t. y. šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Taigi, tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas, todėl teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015). Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad susitarimas dėl žalos atlyginimo yra išreikšta visų sutarties šalių valia ir neprieštarauja įstatymui ir gerai moralei, šalių interesų nepažeidžia, todėl susitarimas tvirtintinas, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

BPC garso įrašas saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas saugojimui prie bylos.

Kiti procesiniai klausimai

Šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

I. T. (I. T.) pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nubausti laisvės atėmimu 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. T. paskirti galutinę bausmę 6 (mėnesius) laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 22 d., 15.45 val. iki 2020 m. kovo 23 d., 15.14 val.

Pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 , 6, 7 punktus, ir I. T. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant: tęsti darbą, netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir civilinio atsakovo I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 9 d. Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį dėl žalos atlyginimo, kuriuo kaltinamasis I. T. įsipareigoja atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalą, kurios dydis 1639,10 Eur (vienas tūkstantis trisdešimt devyni eurai 10 ct) per 40 (keturiasdešimt) mėnesių, nuo 2020 m. birželio 9 d. kiekvieną mėnesį mokėdamas po 40 Eur (keturiasdešimt eurų), pirmos įmokos suma 79,10 Eur (septyniasdešimt devyni eurai 10 ct) ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašą saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė