Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-05-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-106-635/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-16
Bylos Nr.
AN2-106-635/2023
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00003-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Daiva Jazbutienė (pirm.)
Pažeidėjas
K. V.
Institucija
Klaipėdos AVPK, Klaipėdos apskrities vyriausiasiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-106-635/2023Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00003-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 1.5.3; 21.11.9; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023-01-03 nutarimu K. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda, paskiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesių terminui, už tai, kad 2022-12-04 11.15 val., (Duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, lenkė ta pačia kryptimi važiavusią kitą transporto priemonę, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 140.1 punktą.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. V. ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui, prašė taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023-03-07 nutartimi K. V. skundas netenkintas ir nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. V. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutartį, pakeisti Institucijos nutarimą ir taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalį bei sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Skunde nurodoma, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.

4.2. Nesutinkama su teismo išvadomis, kad Klaipėdos AVPK paskirta administracinio poveikio priemonė yra pagrįsta ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog administracinis nusižengimas padarytas nesant pavojingumo požymio, t. y. pažeidimas tik formaliai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėtį. Mano, jog minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apylinkės teismas galėjo sutrumpinti paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

4.3. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog lenkimo manevras žalos ar pavojaus eismo dalyviams nesukėlė. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas kaltę pripažino, pažeidimą padarė nuoširdžiai klysdamas dėl galimumo atlikti lenkimo manevrą sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklui „Pagrindinis kelias“. K. V. nėra sistemingas kelių eismo taisyklių pažeidėjas, administracinis nusižengimas buvo padarytas nesant išankstinės tyčios, visiškai atsitiktinai. Pažymima, kad apeliantas niekada nebuvo baustas už šiurkščius administracinius nusižengimus, neteistas, laikosi socialiai priimtinų normų, nustatytos tvarkos. Todėl mano, kad yra pagrindas, individualizuojant paskirtą administracinio poveikio priemonę, sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Pabrėžiama, kad teismų praktikoje net vairavimas esant neblaiviam tam tikrais atvejais vertinamas kaip nepavojingas.

Šalies argumentai

4.4. Apeliantas nurodo, kad jis supranta, jog vien neigiamas pasekmių poveikis jo gyvenimui, darbui, artimųjų interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė, tačiau pažymi, kad teismų praktikoje nurodyta, jog kiekvienu atveju šios neigiamos pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teigia, kad išvadas dėl nusižengimo padarė, pakartotinai atnaujino KET žinias, kad tokios klaidos kelyje nepasikartotų, naujų pažeidimų nepadarė. Pabrėžia, kad Institucijos taikyta nuobauda ir specialiosios teisės atėmimas net ir kur kas trumpesniam terminui sukeltų pakankamai daug nepatogumų ir turėtų itin reikšmingą poveikį jo darbinio bei šeimos gyvenimo režimui. Apelianto manymu, Institucijos skundžiamu nutarimu paskirtas 3 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas neatitinka pažeidimo padarymo pavojingumo, todėl sutrumpinus jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą bent iki 2 mėnesių, būtų visapusiškai užtikrinti paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių įgyvendinimo tikslai.

Atsiliepimas

4. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacine tvarka administracinio nusižengimo bylą, sprendžia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas K. V. skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas, ir, šias aplinkybes įvertinęs, priėmė motyvuotą ir teisėtą nutartį, kurios keisti nėra pagrindo. Bylos duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių K. V. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turėtų būti sutrumpintas.

6. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už <...> lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, <…>. Už šio administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo 170 iki 230 Eur. Pagal to paties straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju, K. V. už jo padarytą administracinį nusižengimą Institucija paskyrė minimalaus dydžio baudą ir minimaliam terminui paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, apelianto skunde nurodytas aplinkybes, skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoti, kad apeliantui paskyrus ANK sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, jis buvo nubaustas per griežtai, neturi pagrindo.

7. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.

9. Priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visapusiškai ir detaliai įvertino visus bylos duomenis, kurie reikšmingi administracinio poveikio priemonės skyrimui. Byloje nustatyta, kad K. V., vairuodamas transporto priemonę, lenkė kelyje, kuriame tai daryti draudžia kelio ženklas (sankryžoje, pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“). Nors neigiamų pasekmių savo ar kitų asmenų sveikatai, turtui apelianto padarytas KET pažeidimas nesukėlė, pažymėtina, kad apelianto padarytas administracinis nusižengimas ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra įtvirtintas formalia sudėtimi, nereikalaujančia pasekmių atsiradimo. Be to, įstatymų leidėjas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatydamas griežtą atsakomybę, pabrėžė šio pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Taigi neigiamų pasekmių nebuvimas šio nusižengimo mažesnio pavojingumo savaime nelemia, o pagal byloje nustatytas aplinkybes jį vertinti, kaip mažiau pavojingą, nėra pagrindo. K. V. pasirinko nerūpestingą ir neatsakingą elgesį kelyje, lenkė transporto priemonę vietoje, kurioje tai daryti imperatyviai draudžiama.

10. Pažymėtina, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino pakankamai griežtą administracinio poveikio priemonę už administracinį nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį – privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Todėl šiuo ir panašiais atvejais prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Skunde apelianto minima byla, kurioje Panevėžio apygardos teismas taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas asmeniui už vairavimą esant neblaiviam, savaime neįpareigoja tokį sprendimą dėl minėto straipsnio taikymo priimti ir šioje byloje. Sprendžiant nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju, byloje nustatytos aplinkybės yra vertinamos individualiai.

11. Apeliantas skunde nurodo, kad pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailėjosi. Minėta aplinkybė ir tai, kad K. V. anksčiau tokio pobūdžio pažeidimo nebuvo padaręs teisiškai jau buvo įvertinta, individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones bei turėjo įtakos, nustatant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas dar labiau švelninti K. V. atsakomybę. Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. V. per paskutinius 5 metus administracine tvarka buvo baustas 4 kartus, iš jų 1 kartą už greičio viršijimą, 1 kartą už naudojimąsi mobiliuoju telefonu, 1 kartą už tai, kad sustojo ir paliko transporto priemonę pažeisdamas kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ reikalavimus ir 1 kartą už tai, kad įvažiavo į draudžiamą zoną pažeisdamas kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimus. Šios paminėtos aplinkybės apie K. V. ankstesnius baustumus neigiamai charakterizuoja K. V. ir rodo, kad jis sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus, išvadų iš baustumų nedaro. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, duomenis apie ankstesnius K. V. baustumus, daroma išvada, kad K. V. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinis. Sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tikėtina, kad K. V. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.

12. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad išvadas dėl nusižengimo padarė, pakartotinai atnaujino KET žinias, kad nepasikartotų tokios klaidos kelyje, nepadarė naujų nusižengimų, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, kad KET 5 punkte įtvirtina eismo dalyvių pareiga išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Nors apeliantas nurodo, kad jam inkriminuotą KET pažeidimą padarė neturėdamas išankstinės tyčios, tačiau pažymėtina, kad ANK 7 straipsnyje numatyta, jog asmuo gali būti pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį nusižengimą padarė ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo.

13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad K. V. nustatytas administracinio poveikio priemonės terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui, todėl K. V. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dar labiau sušvelninti paskirtą nuobaudą, nėra pagrindo. Nuobauda paskirta nepažeidžiant ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų ir nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Priešingu atveju nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas, kad grėsmę eismo saugumui keliantys pažeidėjai būtų teisingai nubausti bei užkirstas kelias jiems daryti tokius nusižengimus ateityje. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Jazbutienė