Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-09-01 · Byla Nr. ATP-541-255/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-07-11Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-09-01Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-01
Bylos Nr.
ATP-541-255/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02773-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-541-255/2016Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02773-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 3.26. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 22 d. M. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. birželio 20 d. 9.30 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. sav., vairavo automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo (šoninio tarpo), dėl to atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Iš įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs nei nukentėjusiajam, nei policijai. Tokiais savo veiksmais jis padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 11 d. nutarimu M. P. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir paskyrė administracines nuobaudas: pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą, atimdamas teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams; pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį – 5 Eur (penkių eurų) baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrino, griežčiausia apimdamas švelnesnes, ir paskyrė galutinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą, atimdamas teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su priimtu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarimu M. P. teismui pateikė skundą, juo prašo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka. Mano, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą neįvertinti bylos duomenys. Pažymi, kad teismui paaiškino, jog vairuodamas savo automobilį 2016 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. sav., nepastebėjo kito automobilio, nes švietė saulė. Smūgį pajuto ir išlipęs pamatė, kad atsitrenkė į kitą automobilį, kurį apgadino. Prie apgadinto automobilio nebuvo vairuotojo, todėl jis pamanė, kad gali nuvažiuoti kelis šimtus metrų iki savo darbo tam, kad pasiimtų eismo įvykio deklaraciją. Po dešimties minučių, grįžęs į eismo įvykio vietą, apgadinto automobilio neberado. Grįžo į darbo vietą ir ruošėsi vykti į policiją. Tuo metu pastebėjo, kad į jo darbo vietą atvažiavo jam nepažįstamas vaikinas, kuris nurodė, kad yra apgadinto automobilio savininkas, ir paprašė jo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Jis vairuotojo pažymėjimą jam padavė, nepažįstamas asmuo jį paėmė ir įsidėjo į kišenę, sakydamas, kad dabar jis turi sumokėti 700 eurų už eismo įvykyje apgadintą automobilį. Jis tokių pinigų neturėjo, todėl paprašė jo per pietų pertrauką susitikti eismo įvykio vietoje tam, kad užpildytų autoįvykio deklaraciją. Nurodo, kad atvykus sutartu laiku į eismo įvykio vietą, nukentėjusio automobilio savininkas nepasirodė, todėl jis nuvyko į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pranešti apie autoįvykį policijos pareigūnams.

Akcentuoja, kad išnagrinėjus jo administracinio teisės pažeidimo bylą, jis suprato, jog byloje duomenų apie tai, kad iš jo buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas ir kad jis kreipėsi į policijos komisariatą, nėra. Teismas, neišsiaiškinęs objektyvių įvykio aplinkybių, pripažino jį kaltu dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Tai pat neišsiaiškinęs aplinkybių, kad iš jo apgaulės būdu, neteisėtai buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, kurio jis negalėjo pateikti policijos pareigūnams, nubaudė jį už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. už vairuotojo pažymėjimo nepateikimą. Pasak pažeidėjo, tai, kad iš jo neteisėtai buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, patvirtina prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai iš Klaipėdos rajono policijos komisariato. Nurodo, kad jis neturėjo tikslo išvengti administracinės atsakomybės ar pareigos atlyginti padarytą žalą, nes automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu. Pasak pažeidėjo, nagrinėjamu atveju nėra gauti objektyvus duomenys apie tai, kad jis po eismo įvykio nuvyko į policijos komisariatą ir pateikė rašytinį pranešimą apie autoįvykį, taip pat byloje nėra duomenų, kad vairuotojo pažymėjimo jis negalėjo pateikti policijos pareigūnams, nes jis iš jo buvo neteisėtai paimtas. Mano, kad neišsiaiškinus visų jo nurodytų aplinkybių ir jų motyvuotai neįvertinus, teismo priimtas nutarimas yra laikytinas neteisėtu, nepagrįstu ir pažeidžiančiu žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Pažymi ir tai, kad vairuotojas, kurio automobilis buvo apgadintas, taip pat iš įvykio vietos nuvažiavo. Be to, neteisėtai bei nepagrįstai atėmė iš jo vairuotojo pažymėjimą, tuo įvykdydamas nusikalstamą veiką.

Atsiliepimas

Laikinai einantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas R. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su pateiktu skundu ir prašo skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad M. P. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino nepranešęs apie įvykį policijai ir apgadinto automobilio savininkui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

Skundžiamu nutarimu M. P. nubaustas už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Ginčo dėl veikos kvalifikavimo, įrodymų šiuo atveju nėra, todėl skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti pažeidėjo kalte padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniu skundu pažeidėjas nesutinka dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį.

Skundžiamame nutarime teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, pranešimais apie įvykį, eismo įvykio vietos schema, fotolentelėmis, kitais byloje esančiais įrodymais. Pažeidėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu iš esmės nesutinka ir teigia, kad tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos jo veiksmuose nėra. Nurodė, kad smūgį pajuto ir išlipęs pamatė, kad atsitrenkė į kitą automobilį, kurį apgadino. Prie apgadinto automobilio nebuvo vairuotojo, todėl jis pamanė, kad gali nuvažiuoti kelis šimtus metrų iki savo darbo tam, kad pasiimtų eismo įvykio deklaraciją. Po dešimties minučių, grįžęs į eismo įvykio vietą, apgadinto automobilio neberado. Grįžo į darbo vietą ir ruošėsi vykti į policiją.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti priešingą išvadą, nei teigia pažeidėjas. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. P. 2016 m. birželio 20 d. 9.30 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. sav., vairavo automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo (šoninio tarpo), dėl to atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Iš įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs nei nukentėjusiajam, nei policijai.

2016 m. birželio 22 d. rašytame paaiškinime M. P. neneigė, kad važiuodamas atbuline eiga įvažiavo į šalikelėje stovintį automobilį AUDI A4 ir įlenkė priekinį vairuotojo pusės sparną. Išlipo iš automobilio, pasižiūrėjo padarytus apgadinimus, išsigando, kad yra kaltas dėl padarytų apgadinimų, neturėdamas su savimi reikiamų dokumentų išvažiavo į darbo vietą jų pasiimti. Grįžęs į įvykio vietą automobilio nerado ir išvažiavo į darbą. Praėjus valandai po įvykio pas jį atvažiavo apgadinto automobilio vairuotojas su kitu automobiliu, paprašė jo vairuotojo pažymėjimo, kurį jis pasiėmė, paprašė 700 eurų ir išvažiavo (b. l. 15). Teismo posėdžio metu apylinkės teisme M. P. taip pat nurodė, kad važiuodamas atbuline eiga kito automobilio nepastebėjo, švietė saulė. Smūgį pajuto, išlipo, pažiūrėjo. Neturėjo dokumentų deklaracijai užpildyti, todėl išvažiavo jų pasiimti. Grįžęs į įvykio vietą automobilio nerado ir išvažiavo. Po valandos pas jį atvyko apgadinto automobilio vairuotojas, paėmė iš jo vairuotojo pažymėjimą ir pareikalavo 700 eurų (b. l. 21-22). Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad vertinant šiuos M. P. paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su eismo įvykiu ir po jo, pažymėtina, kad jis pats patvirtino, jog važiuodamas atbuline eiga pajuto smūgį, išlipo, apžiūrėjo padarytus apgadinimus, išsigando, kad neturi reikiamų dokumentų deklaracijai užpildyti, ir išvažiavo jų pasiimti. Byloje esantys duomenys, t. y. fotonuotraukos, patvirtina, kad automobilių AUDI A4 ir AUDI A6 apgadinimai aiškiai matomi (b. l. 13, 14), taip pat iš šalies matęs įvykį R. K. nurodė, kad tamsus automobilis AUDI galu įvažiavo į kitą automobilį. Vairuotojas, išlipęs iš automobilio, susiėmė už galvos ir vėl įlipęs į automobilį pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 18). Iš aptartų aplinkybių viseto darytina vienareikšmė išvada, kad M. P. aiškiai suvokė, kad jis sukėlė eismo įvykį, t. y. kliudydamas svetimą automobilį jį apgadino.

Pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Pastaroji Kelių eismo taisyklių nuostata reiškia, kad įvykio kaltininkas, jei jis nepažįsta autoįvykio metu patyrusio turtinę žalą asmens ir (ar) nežino jo buvimo vietos iš karto po įvykio, apie įvykį turi informuoti policiją. Nagrinėjamu atveju M. P. nežinojo nei to, kas yra jo apgadinto svetimo automobilio valdytojas ar savininkas, nei kur jį galėtų rasti, t. y. informuoti šio asmens nedelsiant jis neturėjo jokios galimybės, todėl jis privalėjo, vykdydamas minėtą Kelių eismo taisyklių nuostatą, apie įvykį informuoti policiją, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. P. tyčia, turėdamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y. pasišalino iš įvykio vietos suvokęs, kad elgiasi neteisėtai, ir tokia jo veika visiškai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Pažymėtina ir tai, kad M. P. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos motyvai, kad neturėjo reikiamų dokumentų eismo įvykio deklaracijai užpildyti, reikšmės pažeidimo kvalifikavimui neturi. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. P. nubaudė už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Tačiau skundą nagrinėjantis teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad M. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje.

ATPK 124¹ straipsnis numato atsakomybę už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Minimo straipsnio 8 dalis užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 5 (penkių) iki 11 (vienuolikos) eurų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.

M. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir pastarasis Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu nubaustas už Kelių eismo taisyklių 9, 16, 126 ir 222 punktuose numatytų reikalavimų nesilaikymą. Kelių eismo taisyklių 16 punkte numatyta, kad „tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus. Vairuotojui paprašius, tikrinantis pareigūnas privalo parodyti jo įgaliojimus patvirtinantį tarnybinį pažymėjimą“.

Iš šios nuostatos matyti, kad šis pažeidimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Šiuo atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad policijos pareigūnai pažeidėjo pateikti vairuotojo pažymėjimą paprašė tirdami eismo įvykio aplinkybes, o ne sustabdę jo automobilį, kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklių 16 punkte. Atsakomybė pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį kyla tik esant Kelių eismo taisyklių 16 punkte numatytoms sąlygoms. Nesant pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, sudėties ginčijama apylinkės teismo nutarimo dalis dėl šio pažeidimo naikinama ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies M. P. nutraukiama (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neteisėtas vairuotojo pažymėjimo paėmimas iš M. P. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl to nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 6 punktu,

nutaria:

M. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarimą:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarimo dalį dėl M. P. nubaudimo pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį M. P. nutraukti.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu subendrinus paskirtas nuobaudas, už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus M. P. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė