- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-881-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Marijonas Greičius, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- L. J., R. J.
- Ieškovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, J. I. J.
- Advokatai
- Jūratė Matonienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. J. ir R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4717-734/2010 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovams L. J., R. J. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, J. I. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2009-05-04 patikslino, prašydama iškeldinti atsakovus R. J. ir L. J. bei jų nepilnamečius vaikus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1996-12-23 ieškovės brolis R. Ž. padovanojo ieškovei 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 67.35 kv. m. 1996-12-23 dovanojimo sutartį 1997-01-21 ieškovė įregistravo Nekilnojamojo turto registre. R. G. priklausančiame bute gyvena atsakovų šeima. Prasidėjus teisminiam procesui dėl iškeldinimo, atsakovas R. J. pateikė teismui prašymą – atnaujinti terminą buto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti. Vilniaus apygardos teismo 2005-06-29 nutarties pagrindu atsakovas savo vardu atliko teisinę buto registraciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės kasacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2005-06-29 nutartį. Ieškovė teigia, kad atsakovo atlikta teisinė registracija po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tapo negaliojanti, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo VĮ Registrų centrui panaikinti registraciją. Todėl ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2009-02-10 sprendimu pripažino R. J. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu, panaikindamas jo vardu atliktą teisinę registraciją ir atstatydamas buto teisinę registraciją R. G. vardu. Atsakovai iki šiol gyvena minėtame bute. Ieškovė negali įvykdyti teismo sprendimo, nes Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra atsakovo atžvilgiu yra pradėjo ikiteisminį tyrimą ir areštavo minėtą butą. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registre atsakovas R. J. yra registruotas kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovo šeima bute gyvena neteisėtai, todėl turi būti iškeldinta, nes visuma dokumentų įrodo ieškovės teises į minėtą butą (LR CK 4.93 str., 4.95 str., 4.96 str., 4.97 str.).
Atsiliepimas
Atsakovai R. J. ir L. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydami ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovė R. G. minėtą butą 1997-07-11 pardavė A. P., o pastarasis testamentu šį butą paliko atsakovui R. J.. Ieškovė neturi subjektinės reikalavimo teisės iškeldinti atsakovų šeimą iš buto ir elgiasi nesąžiningai, todėl jos reikalavimai neteisėti ir atmestini.
Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog neturi teisinio pagrindo prieštarauti pareikštam ieškiniui. Trečiojo asmens atstovė lankėsi atsakovų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau apsilankymo metu ginčo buto durų niekas neatidarė. Į paliktą pranešimą apie vizitą su prašymu paskambinti arba atvykti pokalbiui atsakovai neatsiliepė. Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų apie atsakovų R. J. ir L. J. netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą, į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sąrašą ši šeima neįrašyta. Pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus tretysis asmuo padarė išvadą, kad ginčo bute teisinė registracija R. J. vardu tapo negaliojanti, ir buvo atstatyta teisinė registracija ieškovės R. G. vardu (LR CK 3.163 str., LR Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 str., 6 str., 11 str., 21 str.).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-06-09 sprendimu patenkino ieškinį visiškai, nusprendė iškeldinti atsakovus R. J. ir L. J. bei jų nepilnamečius vaikus su visais jiems priklausančiais daiktais iš buto Kalvarijų g. 26-2, Vilniuje, nuosavybės teise priklausančio ieškovei R. G., priteisti iš atsakovų R. J. ir L. J. lygiomis dalimis 100 Lt žyminio mokesčio ieškovei R. G.. Nurodė, kad ieškovė reikalavimą iškeldinti atsakovus R. J. ir L. J. iš buto grindžia tuo, kad ji yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Šią aplinkybę patvirtina pridėtos teismų nutartys. Teismas nustatė, kad 1996-12-23 ieškovės brolis R. Ž. padovanojo jai trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į šį butą įgytos 1996-12-23 dovanojimo sutartimi (1 t., b.l. 7) ir 1997-01-21 įregistruotos turto registre (1t., b.l. 6). Netrukus atsakovas R. J. kreipėsi į teismą dėl termino įregistruoti ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. P. ir R. G.. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi atsakovo prašymą atmetė (2 t., b.l. 8-9). 2005-06-29 R. J. Vilniaus apygardos teismo nutarties (panaikinusios pirmosios instancijos teismo nutartį) pagrindu įregistravo pirkimo-pardavimo sutartį (2 t., b.l. 10-14). 2006-01-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo panaikinta, palikus galioti 2005-05-04 pirmosios instancijos teismo nutartį (2 t., b.l. 15-20). 2009-02-10 sprendimu Vilniaus apygardos teismas pripažino R. J. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu ir atstatė ginčo buto teisinę registraciją ieškovės vardu (2 t., b.l. 21-26). Teismas konstatavo, kad ieškovė pateikė teismui pakankamai rašytinių įrodymų apie tai, kad ji yra buto savininkė. Iš Gyventojų registro tarnybos pažymų matyti, kad bute adresu (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą yra deklaravę atsakovai L. J. ir R. J. (2 t., b.l. 40, 43). Su jais kartu gyvena nepilnamečiai vaikai: J. I. J. ir G. J. (1 t., b.l. 18). Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 11-10-10 nustatyta, kad ginčo bute gyvena atsakovai su dukromis, durys užrakintos, jų niekas neatidaro, matyti praviras buto langas (1 t., b.l. 79-81). Ieškovė negali patekti į ginčo butą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė negali pilnai įgyvendinti savo, kaip buto savininkės, teisių. Įstatymas suteikia teisę savininkui reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, susijusius su valdymu (CK 4.93 str., 4.98 str.). CPK 4.22 str. nustato, kad valdymo pažeidimo atveju, pažeidimas turi būti pašalinamas nesiaiškinant nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios (LR CK 4.93 str., 4.98 str., LR CPK 93 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 271 str., 422 str.).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai R. J. ir L. J. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą iškeldinti atsakovus iš ieškovei priklausančio buto, nevertino ir nepasisakė dėl 1997-07-11 buto prikimo-pardavimo sutarties ir neišsprendė pinigų, t.y. 42000 Lt sumokėtų ieškovei R. G. pagal šią sutartį, sudarytą tarp A. P. ir R. G., klausimo. Nors ši buto pirkimo-pardavimo sutartis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruota atitinkamoje turto įregistravimo įstaigoje. Pagal minėto sandorio sudarymo metu galiojusio LR CK 255 str. daro šį sandorį negaliojančiu, tačiau minėta daikto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina daikto įgijimą A. P. nuosavybėn ir faktą, kad už butą buvo sumokėti R. G. pinigai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje konstatavo, kad R. J. dėdė A. P. nupirko, o R. G. pardavė ginčo butą. Be to butas buvo suremontuotas, pagerintas, todėl teismas priimdamas sprendimą dėl iškeldinimo turėjo išspręsti ir daikto pagerinimo išlaidų klausimą.
Atsiliepimas
Ieškovė R. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti, palikti nepakeistą 2010-06-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, priteisti iš apeliantų ieškovės R. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantai neginčija paties iškeldinimo iš buto teisėtumo, tik nurodo, kad nebuvo išspręsti tam tikri klausimai. Teismas nesprendžia klausimų, kuriuos bylos šalys turi omenyje, tačiau į teismą dėl jų nesikreipia. Pirmosios instancijos teismas negalėjo išeiti iš nagrinėjamo ieškinio ribų, todėl apeliantų teiginiai, kad nebuvo išspręsti klausimai dėl 1997-07-011 buto pirkimo-pardavimo sutarties pinigų, t.y. 42000 Lt neva sumokėtų ieškovei pagal šią sutartį bei daikto pagerinimo yra nepagrįsti ir prieštarauja civilinio proceso kodekso normoms. Apeliantai nekėlė pirmosios instancijos teisme apeliaciniame skunde nurodytų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo ginčijamame sprendime dėl jų pasisakyti. Apeliantai, teikdami apeliacinį skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Atsakovai visais įmanomais būdais bandė vilkinti šios bylos nagrinėjimą. Visi jų veiksmai buvo atlikti sąmoningai, tokiu būdu vilkinant iškeldinimo procesą (LR CK 1.137 str., LR CPK 265 str., 301 str., 307 str., 327 str. - 329 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimosi į teismą formalizavimas reikšmingas ne tik dėl to, kad įgalina aiškiai ir tiksliai apibrėžti teisme nagrinėtino ginčo ribas bei sukuria prielaidas teisingam ir operatyviam bylos išnagrinėjimui, bet ir dėl to, kad taip užtikrinamos atsakovų teisės. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą būtinųjų sąlygų yra reikalavimas ieškinyje nurodyti ieškinio dalyką – ieškovo reikalavimą, kuris per teismą yra adresuojamas atsakovams (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Savo ruožtu teisė keisti ieškinio dalyką yra dispozityvi ir absoliuti ieškovo teisė, kuriai kiti asmenys ar teismas negali daryti įtakos (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Teismas įpareigotas ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus. Teismui nesuteikta teisės, išskyrus kai kurias įstatyme nustatytas išimtis (pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalyse, 405, 417, 418 straipsniuose), keisti ieškinio dalyką ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).
Teismas įvykdo teisingumą įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka priimdamas sprendimą, t.y. išspręsdamas teisinį ginčą konkrečioje byloje. Tam, kad ginčas dėl teisės būtų išspręstas teisingai, svarbu, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai įgyvendintų savo teises bei įstatymų nustatytas pareigas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama pareiškiant ieškinį, tinkamai nurodant ieškinio dalyką (reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Vadinasi, ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimus, siekdamas, kad teisme būtų apgintos jo subjektinės teisės, atsižvelgiant ir į teisių gynimo būdus, nes teismas, pripažinęs reikalavimą apginti subjektinę teisę pagrįstu, jį tenkina ir teismo sprendimas, tenkinantis reikalavimą iškeldinti fizinius asmenis turi būti konkretus, įvardinant ne tik pilnamečių, bet ir nepilnamečių asmenų vardus ir pavardes, siekiant užtikrinti sprendimo realų, teisėtą ir operatyvų įgyvendinimą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė 2009-05-04 patikslintu ieškiniu (2 t., b.l. 6-7) iškeldinti atsakovus R. J. ir L. J. bei jų nepilnamečius vaikus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė termino ieškinio trūkumams šalinti, nors ieškinyje suformuluoti reikalavimai - iškeldinti nepilnamečius vaikus - yra nekonkretūs ir neapibrėžti, įvardinat kiekvieno vardą, pavardę, gimimo datą, siekiant užtikrinti galimo teismo sprendimo realų įgyvendinimą.
Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalėjo nustatyti terminą ieškovei galutinai suformuluoti savo reikalavimus (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 3 dalis, 230 straipsnio 1 dalis). Padaryti procesinės teisės normų pažeidimai (CPK 115 str., 159 str. 1 d., 179 str. 1 d., 225 str. 1 p., 226 str., 227 str. 3 d.) yra esminiai procesiniai pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla dėl nepilnamečių vaikų, nenurodant vardo, pavardės, gimimo datos. Šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje suformuluotus reikalavimus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas dėl to, kad neatskleista bylos esmė, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės apeliacinės instancijos teisme tikslinti ieškinio reikalavimus ar juos papildyti, nes yra draudžiama apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi procesinės galimybės įvardinti nepilnamečių vaikų duomenis dėl jų iškeldinimo, nes įstatymas draudžia bloginti apeliantų padėtį ir konkretūs reikalavimai, įvardinant nepilnamečių asmenų duomenis dėl jų iškeldinimo, nebuvo suformuluoti pirmosios instancijos teisme.
Kadangi šiuo atveju bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tai ribotų byloje dalyvaujančių asmenų apeliacijos teises ir blogintų apeliantų padėtį, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 313 str.). Nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui (CPK 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes jie yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apeliantų priėmimu (CPK 313 str.).
Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas visa apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, nagrinėtina byla (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 13 str., 41 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.