Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Halinos Zaikauskaitės (pranešėja) ir Egidijos Smalakienės, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjai G. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. skundą dėl sprendimų panaikinimo, atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prie LR finansų ministerijos (FM), trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2007 08 30 sprendimą Nr. S-145(7-140/2007);panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2007 07 03 sprendimą Nr. 68-111.

Reikalavimą panaikinti žemės mokesčius už žemę už 2007 metus atsisakyta priimti teismo 2007 10 10 nutartimi (b. l. 1).

Paaiškina, kad pareiškėjos motinos brolis įgaliojo savo sūnų S. K. A. tvarkyti visus dokumentus dėl nuosavybės teisių į buvusios savininkės V. L. žemę, esančią Kauno rajone, atkūrimo. V. L. savarankiškai tvarkė visus žemės nuosavybės atkūrimo reikalus. Ji visas savo teises perleido pareiškėjai. Pareiškėja jokių įgaliojimų nedavė. Pareiškėjos motina mirė dar prieš ginčytino įgaliojimo išdavimą. Tuo tarpu įgaliojimą turintis asmuo ėmėsi veiksmų, kad būtų atkurta nuosavybės teisė ir į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą. Dėl to, 2005 10 17 Kauno apskrities viršininko sprendimu, pareiškėjai nežinant ir nedalyvaujant, buvo atkurta bendros dalinės nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) km., Vandžiogalos sen., Kauno rajone. Pareiškėja su tokiu sprendimu nesutinka. Ji padavė ieškinio pareiškimą Kauno rajono apylinkės teismui dėl 2001 10 12 notaro išduoto įgaliojimo panaikinimo bei dėl Kauno apskrities viršininko 2005 10 17 sprendimo Nr. 52/19783, taip pat dėl kitų aktų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu panaikinimo.

Paaiškina, kad 2007 05 23 gavo deklaraciją mokėti žemės mokestį už laikotarpį nuo 2006 01 01 iki 2006 12 31. Jai nesuprantama, kodėl taip pavėluotai gavo deklaraciją mokėti žemės mokestį.

Teismo posėdyje pareiškėja skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Paaiškina, kad pagal Žemės mokesčio įstatymo 1 str. žemės mokesčio objektas yra privati žemė, o pagal 2 str. – šio mokesčio mokėtojai yra žemės savininkai. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo, būdamas privačios žemės savininkas, nepriklausomai nuo jokių kitų sąlygų, privalo mokėti žemės mokestį. Įstatymas prievolės mokėti žemės mokestį nesieja su realiu žemės naudojimu. Mano, kad pareiškėjos atsisakymas mokėti žemės mokestį yra nepagrįstas. Remiasi Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 116 punktu ir teigia, kad nuosavybės teisių atkūrimo diena yra apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo data. Nuo šios datos atsiranda ir pareiga mokėti žemės mokestį. Taip pat remiasi Žemės mokesčio įstatymo 9 str. ir teigia, kad pagal įstatymą mokestis turi būti mokamas už 2006 metus.

Atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu apskrities viršininko administracijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo bus panaikintas, bus pagrindas perskaičiuoti žemės mokestį ar jį panaikinti. Kol šis sprendimas nepanaikintas pareiškėja privalo mokėti žemės mokestį.

Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Kilęs ginčas yra dėl žemės savininko pareigos mokėti žemės mokestį. Žemės mokesčio mokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Žemės mokesčio įstatymas. Žemės mokesčio įstatymo 1 straipsnyje pasakyta, kad žemės mokesčio objektas yra privati žemė, 2 straipsnyje pasakyta, kad žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemės savininkai. Pagal Mokestinių ginčų komisijos byloje esantį 2005 12 01 pažymėjimą apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (MGK byla, l. 11) galima nustatyti, kad pareiškėjai G. K. nuo 2005 11 15 nuosavybės teise priklauso 128700/386700 žemės sklypo Nr. 4400-0718-2387, o pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2006 12 05 išrašą (ten pat, l. 10) galima nustatyti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 19700/59300 žemės sklypo Nr. 4400-0718-2454, daiktinės teisės abiem atvejais neįregistruotos. Pareiškėja žemės savininke tapo Kauno apskrities viršininkui priėmus 2005 10 17 sprendimą Nr. 52/19783 (MGK byla, l. 23). Šiuo sprendimu pareiškėjai atkurta nuosavybės teisė į 14,84 ha žemės (12,87 ha žemės ir 1,97 ha miško), nuosavybės teisė atkurta kaip bendroji dalinė nuosavybė su M. A.. Išvada, kad pareiškėja tapo žemės savininke, daroma todėl, kad pagal Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 116 punktą, sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisių atkūrimo diena. Taigi nuo šios datos pretendentas jau tampa žemės savininku ir atsiranda visi su šia nuosavybės teise susiję kiti teisiniai santykiai. Pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 (redakcija galiojusi 2005 m. spalio mėnesį) 120 punktą, priėmus sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo, žemėtvarkos skyrius per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo perduoda nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, kuris Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539), nustatyta tvarka žemės sklypų duomenis įrašo į Nekilnojamojo turto kadastrą. Todėl žemės mokesčio apskaičiavimui jokios įtakos neturi tai, ar sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre, ar jis kokiu tai aktu realiai perduotas savininkui. Mokesčių administratorius, gavęs informaciją iš Registrų centro apie priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, apskaičiavo pareiškėjai mokėtiną žemės mokestį už 2006 metus (MGK byla, l. 3). Mokesčio apskaičiavimo deklaracijoje, kurią pareiškėjai pateikė inspekcija, nurodyta, už kokią konkrečiai žemę apskaičiuotas mokestis. Žemė yra Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat nurodyta ir minėtuose Nekilnojamojo turto registro dokumentuose. Dėl žemės (duomenys neskelbtini) kaime pareiškėja ieškiniu kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą (b. l. 71-72). Pareiškėja nesutinka dėl nuosavybės teisių atkūrimo bendrosios dalinės nuosavybės teise bei dėl sklypo ribų. Byla apylinkės teisme dar neišnagrinėta ir skundžiamas Kauno apskrities viršininko sprendimas, kuriuo pareiškėjai atkurta nuosavybės teisė, dar nepanaikintas, taigi pareiškėjai dar priklauso nuosavybės teisė į žemę, o kartu ir su tuo susijusių mokesčių mokėjimas. Teismui panaikinus Kauno apskrities viršininko sprendimą, kuriuo pareiškėjai buvo atkurta nuosavybės teisė, mokestis bus perskaičiuotas. Tai pareiškėjai nurodo ir mokesčio administratorius.

Apskaičiuojant mokestį svarbi yra žemės nuosavybės teisės atsiradimo data. Atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 116 straipsnio nuostatas, šiuo atveju turi būti laikoma, kad nuosavybė įgyta 2005 10 17, o ne 2005 11 15, kaip nurodyta mokesčio apskaičiavimo deklaracijoje. Tačiau pagal Žemės mokesčio įstatymo 9 straipsnį svarbu yra tik nuosavybės teisių atsiradimo pusmetis, todėl dėl nurodytų datų skirtumo mokesčio dydis nei apskaičiavimo tvarka nesikeičia.

Gavusi informaciją iš Registrų centro, valstybinė mokesčių inspekcija privalėjo vykdyti Vyriausybės 1993 08 03 nutarimo „Dėl žemės mokesčio“ Nr. 603 nuostatas ir apskaičiuoti žemės mokestį už 2006 metus. Būtų nelogiška, jei žemės mokestis būtų apskaičuojamas tik nuo tos datos, kai savininkas įregistruoja nuosavybę Nekilnojamojo turto registre, nes nekilnojamojo turto registravimas nėra privalomas, tuo tarpu tai leistų žemės savininkams išvengti mokesčio mokėjimo neregistruojant nuosavybės teisės. Todėl Inspekcijos sprendimas dėl mokesčio apskaičiavimo yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo pačiu teisėtas ir pagrįstas yra pareiškėjos skundžiamas Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 08 30 sprendimas Nr. S-145(7-140/2007).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos G. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.