- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- e2S-1203-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- I. B., UAB „mogo LT“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės atstovo advokato E. J. Š. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų bei atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei I. K., dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalinimo, tretieji asmenys I. B. ir UAB „mogo LT“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovės atstovui advokatui E. J. Š. už neatvykimą į 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdį be svarbios priežasties paskirta 150 EUR bauda.
2. Gautas ieškovės atstovo prašymas panaikinti paskirtą jam baudą. Pašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog atstovavimo sutarties pagrindu klientą civilinėje byloje atstovavimo teisė suteikta advokatui E. J. Š. ir advokato padėjėjui L. V.. Pagal susitarimą su klientu ir susitarimu tarp kliento atstovų pirmos instancijos teisme klientą atstovauja advokato padėjėjas L. V., o advokatas klientą atstovaus apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme. Susitarimą laiko, atitinkančiu šalių valią ir neprieštaraujančiu procesinės teisės nuostatoms. Bylos dinamika patvirtina, jog iki 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio pirmos instancijos teisme klientą atstovavo advokato padėjėjas, o jis klientą atstovavo apeliacinės instancijos teisme. Iki 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio jis nebuvo nurodytas kaip šalies atstovas - proceso dalyvis, jam nebuvo siunčiami teismo šaukimai, procesiniai dokumentai. Jam nebuvo įteikta nei nutartis, kuria netenkintas advokato padėjėjo L. V. prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nei teismo šaukimas dalyvauti byloje. Jam nebuvo žinoma apie civilinės bylos Nr.e2-79-1068/2019 nagrinėjimo vietą ir laiką. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. jis atostogavo ir buvo išvykęs iš darbo vietos. Bylos eiga, esant aukščiau nurodytam susitarimui, neturėjo pagrindo domėtis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi advokato prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sutinka, kad bylos nagrinėjimo procese dalyvavo tik advokato padėjėjas, kuris visuomet ir buvo informuojamas apie posėdžius, ir kol ieškovės atstovavimas procese per šį atstovą buvo tinkamai užtikrintas, nebuvo jokio būtinumo papildomai informuoti kitą ieškovės atstovą advokatą E. J. Š., juolab, kad jis buvo suteikęs leidimą advokato padėjėjui L. V. atstovauti byloje. Advokato padėjėjo prašymu teismas 2019 m. kovo 1 d. nutartimi 2019 m. kovo 27 d. teismo posėdį perkėlė kitai datai 2019 m. balandžio 2 d., nes atstovas savalaikiai pranešė apie negalimumą dalyvauti procese, dėl ko teismas turėjo galimybę informuoti kitus proceso dalyvius, kad šie nevyktų į teismo posėdį. Tuo tarpu 2019 m. balandžio 19 d. paskyrus teismo posėdį 2019 m. gegužės 14 d., ieškovės atstovas advokato padėjėjas L. V. teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pateikė tik 2019 m. gegužės 8 d., nors apie tai, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje žinojo dar tą pačią dieną, kai buvo paskirtas teismo posėdis – 2019 m. balandžio 19 d.. Teismo manymu, advokato padėjėjas nesavalaikiai teikdamas prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, gerbdamas teismą ir kitus proceso dalyvius, turėjo pats imtis priemonių ir iniciatyvos, informuoti jį leidusį procese dalyvauti ir kitu atstovu byloje esantį advokatą apie susidariusią situaciją ir galimybę jį pavaduoti šiame posėdyje, o tuo pačiu užtikrinti advokatui kaip atstovui savo pareigos pagal atstovimo sutartį įvykdymą. Susidarius tokiai situacijai byloje, t. y. teismui pateikus informaciją, kad vienas iš ieškovės atstovų dėl atostogų negalės dalyvauti teismo posėdyje, teismas, turėdamas tikslą išvengti bylos vilkinimo ir nerezultatyvaus kitų proceso dalyvių atvykimo į teismo posėdį, informavo kitą ieškovės atstovą byloje apie posėdį, 2019 m. gegužės 10 d. išsiųsdamas nutartį ir šaukimą į teismo posėdį per EPP, kas laikytina tinkamu įteikimu, vadovaujantis CPK 175¹ straipsniu. Prieš tai duomenys apie šio atstovo užimtumą buvo patikrinti Liteke, kuriame jokių dalyvavimo teismo posėdžiuose ar kitų užimtumo priežasčių nebuvo nurodyta. Teismo žiniomis advokatai apie savo atostogas privalo atsižymėti Lietuvos advokatūros tinklapyje, iš kur duomenys perkeliami į Liteko sistemą. Šiuo atveju tokių duomenų nebuvo ir jokių kitų įrodymų prie prašymo apie atostogas, kurių nurodyta data sutampa tik su teismo dokumentų išsiuntimo ir teismo posėdžio data, advokatas nepateikė.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovės atstovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti teismo paskirtą 150 EUR. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo bylos proceso, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo pareigą laiku ir tinkamai informuoti proceso dalyvius apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, skundžiamą nutartį priėmė formalias pagrindais, nepagrįstai ir neproporcingai perkeliant ieškovės atstovui advokatui E. J. Š. pareigą dalyvauti teismo posėdyje, apie kurio vietą ir laiką advokatas nebuvo tinkamai informuotas.
5.2. Nors pagal atstovavimo sutartį ieškovę atstovavo advokatas bei advokato padėjėjas, tačiau tarp ieškovės atstovų buvo sudarytas susitarimas, jog ieškovę pirmosios instancijos teisme atstovaus tik advokato padėjėjas. Pirmosios instancijos teismas visus procesinius dokumentus siuntė tik advokato padėjėjui, į teismo posėdžius buvo šaukiamas taip pat tik advokato padėjėjas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
7. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovės atstovo prašymas panaikinti 150 EUR baudą už neatvykimą į teismo posėdį, netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi nutarta skirti ieškovės atstovui advokatui E. J. Š. už neatvykimą į teismo posėdį be svarbios priežasties 150 EUR. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės atstovo prašymo dėl paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo.
9. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas baudas skiria šiame Kodekse numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti (CPK 107 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas klausimą dėl paskirtos baudos sumažinimo ar panaikinimo, teismas turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turi būti vadovaujamasi universaliais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
10. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki trijų šimtų eurų baudą (CPK 246 straipsnio 3 dalis).
11. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo bylos proceso, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo pareigą laiku ir tinkamai informuoti proceso dalyvius apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, skundžiamą nutartį priėmė formalias pagrindais, nepagrįstai ir neproporcingai perkeliant ieškovės atstovui advokatui E. J. Š. pareigą dalyvauti teismo posėdyje, apie kurio vietą ir laiką advokatas nebuvo tinkamai informuotas. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.
12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad teismo šaukimas į 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdį išsiųstas ieškovės atstovui advokatui E. J. Š. 2019 m. gegužės 10 d. per epp portalą. CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismo šaukimas tinkamai įteiktas ieškovės atstovui 2019 m. gegužės 13 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), todėl ieškovės atstovas turėjo pareigą atvykti į teismo posėdį arba pateikti prašymą teismo posėdį atidėti ir nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastis.
13. Ieškovės atstovo argumentas, jog laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. atostogavo, todėl realiai teismo šaukimas jam nebuvo įteiktas, nepagrįstas. Įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovės atstovas buvo išvykęs ir atostogavo, byloje nėra pateikta nei su prašymu panaikinti jam paskirtą baudą, nei su atskiruoju skundu (CPK 178 straipsnis). Taigi, nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog šaukimas į teismo posėdį ieškovės atstovui nebuvo tinkamai įteiktas.
14. Atskirajame skunde taip pat teigiama, jog nors pagal atstovavimo sutartį ieškovę atstovavo advokatas bei advokato padėjėjas, tačiau tarp ieškovės atstovų buvo sudarytas susitarimas, jog ieškovę pirmosios instancijos teisme atstovaus tik advokato padėjėjas. Pirmosios instancijos teismas visus procesinius dokumentus siuntė tik advokato padėjėjui, į teismo posėdžius buvo šaukiamas taip pat tik advokato padėjėjas, todėl tokiais savo veiksmais pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovę pirmosios instancijos teisme atstovavo tik advokato padėjėjas. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.
15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2018 m. kovo 20 d. atstovavimo sutartimi advokato padėjėjui L. V. pavesta atstovauti ieškovę pirmosios instancijos teisme. Pavedimą pasirašė praktikos vadovas advokatas E. J. Š.. Su 2019 m. sausio 30 d. atskiruoju skundu pateikta 2019 m. sausio 28 d. atstovavimo sutartis, pasirašyta advokato bei ieškovės, kuria advokatui E. J. Š. pavesta atstovauti ieškovę visų instancijų teismuose. Taigi, matyti, jog šioje civilinėje byloje ieškovę turėjo pareigą atstovauti tiek advokatas, tiek advokato padėjėjas.
16. Sutiktina su apeliantu, jog visi procesiniai dokumentai civilinėje byloje buvo siunčiami tik ieškovės atstovui advokato padėjėjui. Prašymą 2019 m. gegužės 8 d. atidėti 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdį teismui taip pat pateikė advokato padėjėjas, kuris 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo netenkintas. Nors kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus siuntė tik ieškovės atstovui advokato padėjėjui, tačiau minėtą nutartį, kuria netenkintas prašymas dėl posėdžio atidėjimo, išsiuntė abiem ieškovės atstovams per epp sistemą. Taigi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai informavo abu ieškovės atstovus apie tai, jog netenkintas prašymas atidėti 2019 m. gegužės 14 d. posėdį. Esant šioms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į tai, jog kitam ieškovės atstovui advokatui E. J. Š. tą pačią dieną išsiųstas teismo šaukimas į teismo posėdį, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, o ieškovės atstovas advokatas E. J. Š. be pateisinamų priežasčių neatvyko į teismo posėdį, kai apie paskirtą teismo posėdžio datą, vietą ir laiką buvo tinkamai informuotas.
17. Kadangi ieškovės atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdį, nepateikė prašymo atidėti teismo posėdį bei nenurodė nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė ieškovės atstovui advokatui E. J. Š. baudą.
18. Kadangi teisinių argumentų dėl paskirto baudos dydžio, atskirajame skunde nenurodyta, dėl baudos dydžio pagrįstumo nepasisakytina. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta, kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį.