Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-06-29 · Civilinė byla Nr. 2S-739-569/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-01-07Šiaulių apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-06-29Šiaulių apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-11-30Šiaulių apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-02-10Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-29
Bylos Nr.
2S-739-569/2015
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-06997-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Atsakovas
M. B., I. K., K. N., L. V.
Ieškovas
UAB „SPV-6“
Kategorijos
  • 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-739-569/2015Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06997-2012-8Procesinio sprendimo kategorija102.2; 102.5; 122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015m. birželio 29d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6-291/2015 pagal ieškovės UAB „SPV-6“ ieškinį atsakovams I. K., K. N., M. B., L. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teisme 2015 m. sausio 7 d.išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės UAB „SPV-6“ ieškinį atsakovams I. K., K. N., M. B., L. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. 2015 m. balandžio 7 d. atsakovė M. B. teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimo. Nurodė, kad įsiteisėjusį teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimą gavo tik 2015-03-01, grįžusi iš Anglijos, kurioje gyvena ir dirba nuo 2009 metų, iki tol jokių laiškų ar šaukimų į teismo posėdžius nėra gavusi, neturėjo jokios informacijos apie tai, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-6-291/2015, kurioje ji yra atsakovė. Nei teismas, nei ieškovas nesiėmė jokių priemonių, kad nustatyti jos gyvenamąją vietą. Teismo šaukimo (įteikimo data 2014-02-08), esančio civilinėje byloje, jos vardu pasirašyto, ji nebuvo niekada gavusi, nepasirašinėjo, ant šaukimo prie jos vardo ir pavardės yra ne jos parašas. Dėl tokių procesinių pažeidimų minėtas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti M. B. apeliacinį skundą. Teismas, apeliantės skunde nurodytas priežastis, kad ji apie bylos nagrinėjimą ir priimtą teismo sprendimą nieko nežinojo, laikė neįrodytomis, todėl praleisto termino paduoti apeliacinį skundą neatnaujino. Teismas pažymėjo, kad apeliantei apie civilinės bylos nagrinėjimą pranešta, ieškinys ir jo priedai įteikti viešo paskelbimo būdu; šaukimai į du parengiamuosius teismo posėdžius įteikti viešo paskelbimo būdu; šaukimai į teismo posėdžius 2013-10-01, 9.30 val., 2013-11-07, 10.30 val., 2014-09-22, 10 val. įteikti viešo paskelbimo būdu; į teismo posėdį 2014-02-03 9.00 val. teismo šaukimas įteiktas apeliantės pusbroliui A. G.; į teismo posėdį 2014-03-12 val. teismo šaukimas įteiktas apeliantei asmeniškai. Teismo sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog minėtas artimas giminaitis turėtų priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi. Nurodė, kad apeliantė dėl jos tariamo parašo klastojimo, kitokių nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu nėra kreipusis į teisėsaugos institucijas.Teismas vertino, kad apeliantė nepateikė jokių pateisinamų objektyvių priežasčių, dėl kurių ji tariamai nežinojo apie beveik dvejus metus vykusį civilinį procesą, kuriame viena iš atsakovių buvo ji pati. M. B., būdama tinkamai informuota apie civilinės bylos iškėlimą, jos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka (paskirtų posėdžių datas ir laikus), turėjo pareigą pasidomėti ir apie 2015 m. sausio 7d. teismo priimtą/ paskelbtą sprendimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė M. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d.nutartį; tenkinti apeliantės prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti bei priimti apeliantės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-291/2015.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šiaulių apylinkės teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes dėl šaukimų įteikimo. Šaukimų tariamas įteikimas yra tos aplinkybės, kurias turėjo teismas įvertinti tinkamai. Apeliantės teigimu, akivaizdu, kad apeliantės parašas ant teikiamų šiuo metu jos asmeniškai procesinių dokumentų bei ant šaukimo, kurį ji tariamai pasirašė, akivaizdžiai skiriasi ir net neturi vizualinio panašumo, kas liudija, jog šaukimas nebuvo pasirašomas atsakovės, o kito jai nežinomo asmens. Faktas, kad nebuvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas, nepaneigia aplinkybės, jog apeliantė tuo metu gyvenusi ir dirbusi užsienyje, galėjo pasirašyti teismo šaukimą, siųstą adresu (duomenys neskelbtini) . Teismas teikiamus faktus vertino neobjektyviai, kadangi, pasikeitus teismo sudėčiai, bylos nagrinėjimas buvo pradėtas iš naujo ir jau teismo joks šaukimas pasirašytinai nei apeliantei, nei minimam A. G. ar kitam asmeniui įteiktas nebuvo. Faktas, kad dokumentai buvo įteikti apeliantės pusbroliui, neįrodo jų tinkamo įteikimo atsakovei CPK 123 str. 3d. prasme. Atsakovė negyvena kartu su A. G. ir minėtas asmuo turi kitą nuolatinį gyvenamą adresą – (duomenys neskelbtini), kurį yra deklaravęs, todėl minėtas CPK straipsnis šiuo atveju negalėjo būti taikomas. Apeliantė pažymi, kad A. G. gimęs – (duomenys neskelbtini), todėl šaukimo priėmimo dienai jam buvo 15 metų, tokiu būdu tai net procesiškai netinkamas pagal įstatymą dalyvis. Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė nesidomėjo bylos eiga du metus. Priešingai, apeliantės faktiniai veiksmai įrodo, kad ji tik sužinojusi apie teismo sprendimą, nuo pat jo gavimo momento ėmėsi aktyvių priemonių ginti savo teises ir įstatymo nustatytus terminus praleido dėl pateisinamų priežasčių. Apeliantė skundą pateikė nepraėjus numatytam trijų mėnesių terminui, tokiu būdu CPK reikalavimai keliami prašymui dėl termino atnaujinimo teikimo terminui yra nepraleisti.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Vadovaujantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad šis terminas nėra naikinamasis, todėl jam pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti jam nepalankų teismo sprendimą apeliaciniu skundu. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbi priežastis, dėl kurios dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti procesinį teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ar terminas praleistas daug, pažeidimą lėmusias aplinkybes, tai yra, ar termino skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis.

Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. sausio 7 d. byloje priėmė sprendimą. Teismo sprendimas priimtas atsakovei nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju svarbu įvertinti atsakovės veiksmų, paduodant apeliacinį skundą ir prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, sąžiningumo aspektą. Atsakovė, paduodama apeliacinį skundą, nurodė, kad įsiteisėjusį teismo 2015 m. sausio 7 d. teismo sprendimą gavo tik 2015-03-01, grįžusi iš Anglijos, kurioje gyvena ir dirba nuo 2009 metų, iki tol jokių laiškų ar šaukimų į teismo posėdžius nėra gavusi; neturėjo jokios informacijos apie tai, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-6-291/2015, kurioje ji yra atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad neįsiteisėjusio 2015 m. sausio 7 d. teismo sprendimo patvirtintą kopiją pirmosios instancijos teismas išsiuntė apeliantei adresu – (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie neįsiteisėjusio 2015 m. sausio 7 d. teismo sprendimo įteikimą apeliantei M. B.. Įsiteisėjęs 2015 m. sausio 7 d. teismo sprendimas 2015-02-18 išsiųstas apeliantei adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau byloje pateikta informacija, kad apeliantė dirba Anglijoje, L. mieste nuo 2009 m. spalio 10 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo nesutikti su apeliantės nurodytomis aplinkybėmis, kad ji nebuvo Lietuvoje tuo metu, kai jai adresu – (duomenys neskelbtini) - buvo siunčiamas neįsiteisėjęs 2015 m. sausio 7 d. teismo sprendimas, todėl apeliacinės teismo vertinimu, apeliantei nebuvo jokių galimybių laiku pasinaudoti teise paduoti apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis). Šiaulių apylinkės teismas sprendimą priėmė 2015 m. sausio 7 d. Vadovaujantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas galėjo būti paduotas iki 2015 m. vasario 6 d. Apeliantė M. B. Šiaulių apylinkės teismui apeliacinį skundą pateikė 2015 m. balandžio 7 d., t. y. praleidusi CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau pažymėtina, kad prašymas atnaujinti praleistą terminą yra pateiktas nepraėjus numatytam trijų mėnesių terminui, todėl vertintina, kad CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra suėjęs. Nors terminas apeliaciniam skundui pateikti praleistas virš dviejų mėnesių, tačiau į bylą pateikti įrodymai, jog apeliantė nuo 2009 m. spalio 10 d. dirba ir gyvena Anglijoje, L. mieste, todėl vertintina, kad atsakovei M. B. buvo apsunkinta galimybė sužinoti apie priimtą teismo sprendimą ir laiku dėl jo pateikti apeliacinį skundą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 559/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, yra akcentuojama asmens teisės į tinkamą teismo procesą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, lemia ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. R. V. M., bylos Nr. 3K-3-599/2008).

Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių. Asmens teisė į apeliaciją yra ypatingai svarbi teisė siekiant teisingo teismo sprendimo. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą ir vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Be to, nuo to, ar byloje dalyvavę asmenys pasinaudojo teise į apeliaciją, iš esmės priklausys tai, ar jie įgis teisę į kasaciją.

Įvertinus šio termino praleidimo aplinkybes su pasekmėmis, kurias apeliantė patirtų termino neatnaujinus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo atimti apeliantei galimybės pasinaudoti teise paduoti apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimo. Esant šioms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama teismo nutartis naikintina, praleistas įstatymo nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujintinas (CPK 78 straipsnis), o civilinė byla Nr. 2-6-291/2015 grąžintina pirmosios instancijos teismui atsakovės M. B. apeliacinio skundo priėmimo klausimui spręsti.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ir nustatytas aplinkybes, jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovei M. B. praleistą įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimo paduoti.

Civilinę bylą Nr. 2-6-291/2015 grąžinti pirmosios instancijos teismui atsakovės M. B. apeliacinio skundo priėmimo klausimui spręsti.

Teisėja Lina Muchtarovienė