- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- 1-1265-667/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11231-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Radviliškyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini)., teistas:
1) 2018 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau– BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą ir per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
2) 2018 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį - 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio bauda;
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. 2019 m. kovo 18 d., apie 21 val. 40 min. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto su savo šeimos nariu - sutuoktine D. B. – metu, tyčia, rankos kumščiu du kartus smogė jai, pataikydamas į pilvą ir į krūtinę ir vieną kartą smogė į veidą, taip mušdamas D. B. padarė jai kraujosruvą viršutinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą virš viršutinės lūpos, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad su žmona D. B. jie vedę 4 metus, bendrų vaikų neturi. 2019 m. kovo 18 d., 21.40 val. jis grįžo iš darbo, buvo blaivus. Žmona gulėjo lovoje. Jis nusiprausė, atsigulė į lovą. Tada žmona pašoko ir nubėgo į vonią, paskui pasiėmė šunį ir išėjo pasivaikščioti. Jai grįžus iš lauko kilo konfliktas. Ji klausė, ar parnešė pinigų, jis atsakė, kad jam sumokės tik savaitgalį. Tai jai labai nepatiko. Kilus konfliktui jis kumščiu sudavė D. B. į pilvą, krūtinę ir į veidą. Smūgius sudavė abiem rankom. Jie abu su žmona yra labai impulsyvūs, pirma padaro, paskui apgalvoja. Po smūgių sudavimo jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešė, kad žmona puolė ant jo su peiliu, galvojo, kad policija išsiveš žmoną, nes ji neblaivi. Peilio žmona neturėjo, šią aplinkybę jis sugalvojo, norėdamas sušvelninti savo veiksmus. Policijos pareigūnų jis buvo sulaikytas. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Tuo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė, draudžianti lankytis žmonos gyvenamosios vietos adresu. Jis nuo tada gyveno atskirai.
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. B. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad priimtas D. B. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2019 m. kovo 18 d., apie 21.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), į namus grįžęs sutuoktinis A. B. kilusio konflikto metu du kartus iš delno trenkė jai į veidą ir iš kumščio trenkė dar keletą kartų į pilvą, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Prašo dėl tokio sutuoktinio elgesio pradėti ikiteisminį tyrimą. Tame pačiame protokole apklausima liudytoja D. B. parodė, kad šiuo metu ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute. Jos sutuoktinis A. B. jau savaitę laiko nebuvo namuose, nes jam yra paskirta kardomoji priemonė nesilankyti minėtu adresu, nebendrauti su ja dėl prieš tai pradėto ikiteisminio tyrimo dėl smurto prieš ją. 2019 m. kovo 18 d., apie 18.00 val. jai būnant namuose, atėjo jos sutuoktinis ir pasakė, kad ji jo lauktų namuose 23.00 val. nes jis atėjęs ją muš, prievartaus, iš jos atims visas banko korteles, sakė jai, kad ji iš bado „nudvėstų“, o jei užsirakins ir jo neįleis, tuomet jis išlauš duris. Ji sutuoktinio labai bijo, jam nieko nesakė, sėdėjo ant lovos ir tylėjo, kad tik jos nemuštų. Vėliau apie 21.40 val. atėjo jos sutuoktinis, nusirengė, nuėjo nusimaudyti, vėliau nuogas grįžo iš vonios ir atsigulė į lovą. Teigė, kad dabar jis ją prievartaus kiek norės ir kaip norės. Ji sutuoktinį atstūmė, tuomet jos sutuoktinis ją sugriebė, keletą kartų trenkė į pilvą iš kumščio, tuomet dar keletą kartų sudavė iš delno į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji atsistojo nuo lovos ir stovėjo prie kambario durų. Sutuoktinis tuomet atsistojęs nuėjo į koridorių ir apsirengė savo rūbus, atsidarė buto duris ir pradėjo rėkti visoje laiptinėje, kad jai pasimaišė protas, kad ji neva savo vyrą puola su peiliu, nors ji nieko nedarė ir tik tylėjo, kad daugiau jos nemuštų. Vyras išsikvietė medikus ir policiją, kad jai neva sutriko psichika. Prieš tai būdama namuose ji tvarkėsi kambarius ir šiek tiek išgėrė alkoholio. Nesitikėjo tokio sutuoktinio apsilankymo pas ją, kuomet jau savaitę laiko nebuvo jokių žinių iš sutuoktinio. Kartu jie gyvena jau keturis metus. Dėl tokio vyro elgesio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Tame pačiame protokole aprašyta apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Objektų turinčių reikšmės nusikalstamos veikos padarymui nepaimta (b. l. 8–12). Nukentėjusioji analogiškai parodė ir apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai nurodė, kad ji sutuoktinio bijo, nenori daugiau kartu su juo gyventi, taip pat nenori su juo taikytis. Ji mano, kad jos sutuoktinis šiuo metu patiria stresą ir psichologinius išgyvenimus dėl darbo ir kitų dalykų, tačiau nors tai ir supranta, tačiau tai nesuteikia jam teisės išsilieti ant jos ir prieš ją smurtauti. 2019 m. kovo 19 d. ji buvo nuvykusi pas teismo medikus dėl jai padarytų sužalojimų, daugiau į jokias gydymo įstaigas ji nesikreipė. Jai išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį (b. l. 44–47);
- liudytojo R. L. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės pirmosios kuopos pirmajame būryje vyriausiuoju patruliu. Pagal iš anksto nustatytą ir vadovo patvirtintą darbo grafiką 2019 m. kovo 18 d. jis dirbo kartu su vyriausiąja patrule R. M., dirbdamas vilkėjo policijos uniformą su skiriamaisiais ženklais, naudojosi tarnybiniu transportu. Patruliavo nustatytame maršrute. 2019 m. kovo 18 d., apie 22.30 val. gavo pranešimą iš budėtojo, kad pranešėjo sutuoktinei adresu (duomenys neskelbtini), sutriko psichika, nori nusižudyti. Sutuoktinė pradėjo pranešėją mušti rankomis, pasiėmė peilį, daugiau informacijos nesuteikė. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini)tarpduryje pasitiko pranešėjas A. B., kuris aiškino, jog žmonai sutriko psichika, teigė, kad sutuoktinė jį mušė gulintį lovoje, sakė, kad sutuoktinė puolė jį su peiliu, tačiau paklausus kur yra peilis jis jo parodyti negalėjo, sakė, kad jis yra kažkur virtuvėje. Pats A. B. neatrodė išsigandęs ir pats savo noru ėjo atgal į butą, kuriame jis nurodė, kad jam buvo grasinama, nors tarpduryje ir stovėjo jo sutuoktinė, kuri jo teigimu turėjo peilį. Kadangi matėsi tik pusė D. B. kūno korpuso, R. L. pranešėjui nurodė, kad jis nesiartintų, tačiau jis vis tiek ėjo link jos. Tuomet R. L. D. B. nurodė, kad ji atsitrauktų nuo durų ir parodytų rankas, ji atrodė išsigandusi, o rankose nieko neturėjo. A. B. kalbėjo nenuosekliai, ant jo kūno sužalojimų nesimatė. A. B. sutuoktinė D. B., buvo akivaizdžiai pasimetusi ir nurodė, kad prieš savo sutuoktinį A. B. nesmurtavo, jam peiliu negrasino ir parodė, kad 2019 m. kovo 18 d. apie 22.00 val. namo grįžo jos sutuoktinis A. B. ir ranka trenkė jai vieną kartą į veidą. Ant D. B. veido, tiksliau lūpos matėsi patinimas ir kraujas, kuris buvo nufotografuotas. A. B. nurodė, kad prieš sutuoktinę jis pats nesmurtavo. Atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo D. B., tačiau D. B. į gydymo įstaigą vykti atsisakė. A. B. buvo pristatytas į policijos įstaigą (b. l. 54–57);
- tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad ant smurtą patyrusio asmens D. B. matomi sužalojimai. Smurtą galintys rodyti požymiai: kraujuojanti žaizda, patinimas veide. Smurtu įtariamas asmuo – A. B.– sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (b. l. 22–27);
- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 269, iš kurio matyti, kad 2019 m. kovo 18 d., 21.01 val. A. B. girtumas nenustatytas. Nustatytas 0,0 promilių blaivumas (b. l. 58);
- 2019 m. kovo 19 d. specialisto išvadoje Nr. G725/2019(02) D. B. konstatuota kraujosruva viršutinėje lūpoje, poodinė kraujosruva virš viršutinės lūpos. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 42).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamasis A. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes 2019 m. kovo 18 d., apie 21 val. 40 min. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo šeimos nariu - sutuoktine D. B.– metu, tyčia, rankos kumščiu du kartus smogė jai, pataikydamas į pilvą ir į krūtinę ir vieną kartą smogė į veidą, taip mušdamas D. B. padarė jai kraujosruvą viršutinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą virš viršutinės lūpos. Tokie jo veiksmai sukėlė šeimos nariui D. B. (BK 248 straipsnio 2 dalis) nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, liudytojo parodymai, specialisto išvada, kaltinamojo prisipažinimas ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vertinant A. B. asmenybę pažymėtina, kad jis teisiamas trečią kartą, vienas iš ankstesnių teistumų yra už analogišką – BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 97–114). A. B. turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 89–92), dirba (b. l. 133–134), Respublikiniame psichikos sveikatos centre nesigydė, nesilankė (b. l. 139), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 138).
Įvertinus šiuos kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti paskyrus vidutinio griežtumo bausmės rūšį, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje, tai yra laisvės apribojimą, nustatant maksimalų jos terminą. Kaltinamajam A. B. skirtinas įpareigojimas dirbti arba registruotis darbo biržoje, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai). Atsižvelgiant į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai kad jis jau antrą kartą teisiamas už smurtą savo šeimos nario atžvilgiu, išvadų iš ankstesnės bausmės nepadarė, nusikalto dar neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir minimalaus dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktai).
Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytina iki nusikalstamos veikos padarymo 2019 m. kovo 18 d. atlikta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmės dalis. Kaltinamasis A. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 18 d., 22.40 val. iki 2019 m. kovo 20 d., 12.15 val. (b. l. 59, 63), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom (BK 66 straipsnis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (b. l. 27) paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje; nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje; nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1–3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, jas iš dalies sudedant, prie paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas visiškai sudedant ir skirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje; nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudą. Į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti iki nusikalstamos veikos padarymo atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendį paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktu, 72² straipsniu A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
-per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
-skirti 5 (penkių) MGL, tai yra 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Išaiškinti A. B., kad įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą jis privalo sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą).
Išaiškinti A. B., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti A. B. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 18 d., 22.40 val. iki 2019 m. kovo 20 d., 12.15 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.