Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1878-524/2015

Teisėjas Elena Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-11663-2015-6)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. P., A. M., uždarajai akcinei bendrovei „REIKALAVIMAS.LT“, dėl teisių perėmimo vykdymo procese, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-367/2008).

Byloje nustatyta, kad antstolės V. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0004/15/01238, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro 2015-01-22 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. NGP-193, kuriuo išieškotojui A. M. naudai priteista išieškoti solidariai iš R. P. ir V. S. 7000,00 Eur skolą, 35,00 Eur už vykdomojo įrašo padarymą ir 20,30 Eur už pranešimų siuntimą ir kitas išlaidas (v.b.l. 3). Pažymėtina, kad minėtą vykdomąjį įrašą antstolei pateikė suinteresuotas asmuo UAB „REIKALAVIMAS.LT“, kartu pateikė ir tarp pradinio išieškotojo A. M. ir UAB „REIKALAVIMAS.LT“ 2015-08-03 sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties kopiją (v.b.l. 1-2, 48-49). Pagal minėtą sutartį A. M. perleido, o UAB „REIKALAVIMAS.LT“ perėmė teisę į skolininko skolos išieškojimą, t.y. 7000,00 Eur skolą, 35,00 Eur už vykdomojo įrašo padarymą ir 20,30 Eur už pranešimų siuntimą ir kitas išlaidas. Ryšium su tuo, antstolė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu pakeisti pradinį išieškotoją pagal vykdomąjį įrašą A. M. į naująjį išieškotoją UAB „REIKALAVIMAS.LT“ (v.b.l. 20-21).

Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad jam nebuvo pranešta apie reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kad jis galėtų ginčyti reikalavimo teisių perleidimo sutartį teisme ir taip ginčyti pažeistas teises. Suinteresuotas asmuo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ teigia, kad apie reikalavimo teisės perleidimą apeliantą informavo, išsiuntęs pastarajam apelianto nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą, t.y. tokiu būdu įvykdęs CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą.

Kasacinis teismas, aiškindamas LR CK 6.109 str. 1 d. ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką pažymi, kad CK 6.109 str. 1 d. formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 str. 1 d. prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Bylos medžiaga patvirtina, kad suinteresuotas asmuo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ apeliantui adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą. Pažymėtina, kad būtent minėtą adresą apeliantas nurodė 2015-01-06 paprastajame vekselyje, kuriuo pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas, vykdomas antstolės V. D. kontoroje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CK 2.17 str. 3 d. konkretizuota šalių sąžiningumo ir bendradarbiavimo pareiga nustatant fizinio asmens, šiuo atveju apelianto, pareigą raštu informuoti kreditorių apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad apeliantas būtų teikęs informaciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Dėl aukščiau įvardytų priežasčių laikytina, kad suinteresuotas asmuo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ pagrįstai pranešimą apeliantui siuntė jo, paprastajame vekselyje nurodytu, adresu (duomenys neskelbtini). Toks pranešimo išsiuntimas nurodytu adresu laikytinas tinkamu apelianto informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą. Dėl to apelianto nurodytas motyvas, jog jis realiai apie cesijos faktą nieko nežino, laikytinas nepagrįstu, prieštaraujančiu faktinėms bylos aplinkybėms, todėl atmestinas. Konstatavus, kad apeliantui apie reikalavimo teisės perleidimą buvo pranešta tinkamai, laikytina, kad apeliantui nebuvo atimta teisė reikšti atsikirtimus, ginčyti savo galbūt pažeistas teises.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-17 nutartį palikti nepakeistą.